Vytautas Landsbergis. Koridorius, kurio nėra. Aneksija, kuri nutylima

lrt.lt, 2022 05 18

„Suvalkų koridorius“ –  klaidinanti samprata, o nuolat kartojant vis labiau įtvirtinama. Gal neturėtume. Matyt, tai dabartinė Lietuvos teritorija tarp dabartinės Rusijos–Baltarusijos „sąjunginės valstybės“ ir SSRS aneksuoto Karaliaučiaus krašto, nūnai Rusijos anklavo.

lrt.lt

Nežinau, ar kas nors važinėja tuo kaip nors reguliuojamu transporto „koridorium“ iš Lietuvos į Suvalkus Lenkijoje arba politiškai izoliuotą Karaliaučių–Kaliningradą. Teisiškai, berods, tokio koridoriaus, lygintino su prieškariniu „Dancigo koridoriumi“, nėra. Lietuva draugiškai įsipareigojo netrukdyti judėjimo.

Patikrinama kariniai pervežimai ir vizos. Tik įkalbinėjam sau neva kryptį „į Suvalkus“. Ir kad koridorius galįs būti užmūrytas nedraugiška karine jėga.

Čia svarbu pirmiausia susivokti dėl to anklavo. Noriai kartojame, kad jis „priklauso“ Rusijai. Panašiai jau aštuoneri metai Maskvoj kartojama mantra, kad ir Krymas priklauso Rusijai.

De facto – vienas dalykas, kol kas laikinas; o de jure – vėl kitaip.

Karaliaučius ir jo dabartinė „srities“ žemė – tai J. Stalino aneksuotas buvusios Vokietijos gabalas. Potsdame jis priskirtas SSRS administravimui „ligi taikos sutarties“, tad laikinai. (Pending peace treaty.) Sutarties tebelaukiama.

Gavęs administruoti, J. Stalinas savavališkai, vienvaldiškai užsirašė tą žemę su miestu sau, savo ekspansinei valstybei SSRS. Ir priskyrė ne visai valstybei, visų „respublikų“, bet Rusijos Federacijai. Buvę sąjungininkai ir Vokietijos nugalėtojai pabūgę tylėjo. Tiek žinių, teisinių duomenų ir pagrindų.

Rusija verčiau neakcentuotų tos teritorijos statuso, kaip ir keturių Kurilų salų. Gali rastis pasiūlymų baigti karus ir sėsti prie taikos konferencijų stalo.

O tai vis dėlto įvyks, anksčiau ar vėliau.