Kasčiūnas: yra minčių migrantų apgręžimo politiką įteisinti Lietuvos įstatymuose

lrt.lt, 2022 07 28

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad yra svarstoma Lietuvoje taikoma migrantų apgręžimo politiką įteisinti įstatymais.

Laurynas Kasčiūnas

lrt.lt

„Vienas galingiausių mūsų saugumo projektas eina į pabaigą, liko apie 20 kilometrų [nutiesti]“, – ketvirtadienį lankydamasis pasienyje sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Portalas LRT.lt primena, kad fizinį barjerą tarp Lietuvos ir Baltarusijos pradėta statyti po to, kai diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vadovaujamas režimas organizavo neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą. Pasak L. Kasčiūno, svarbiausia migrantus yra sulaikyti nuo patekimo į Lietuvos teritoriją, o jei migrantai į Lietuvą patenka, juos grąžinti į teritoriją, iš kurios perėjo sieną, t.y. Baltarusiją.

 

„Žinote, atvejų, kai grupelės juda palei mūsų pasienį, jos organizuojamos toje [Baltarusijos] pusėje, jas bandoma aprūpinti techninėmis priemonėmis, kad jos karpytų tvorą, tai tas dar gali kažkiek tęstis“, – teigė NSGK pirmininkas.

 

L. Kasčiūnas teigė, kad ir toliau bus tęsiama vadinamoji apgręžimo politika, kai per sieną neteisėtai į Lietuvos teritoriją bandantys patekti migrantai bus neįleidžiami, o sieną jiems kirsti bus nurodoma per pasienio punktus.

 

„Net yra minčių tai įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymuose“, – sakė L. Kasčiūnas. Portalas LRT.lt taip pat primena, kad apgręžimo politika taikoma nuo praėjusių metų rugpjūčio.

 

Paklaustas, ar tokį sprendimą palaimintų Briuselis, L. Kasčiūnas atsakė: „Mes esame Lietuvos Respublika.“

 

Seimo narys taip pat teigė, kad negalima tikėtis, jog į Lietuvą nepateks nė vienas neteisėtas migrantas, nes nors kelias iš Baltarusijos suvaldytas, vis dar atviras kelias iš Rusijos. Anot L. Kasčiūno, net ir esant fiziniam barjerui, vis tiek atsiras norinčių sieną kirsti ir iš Baltarusijos.

 

„Jie vis tiek tai darys, bet įsivaizduokime, jei tvorų nebūtų, kiek srautai būtų kitokie. Kitaip tariant, mes sumažiname juos 10 ar 20 kartų“, – teigė politikas ir pridūrė, kad migrantų srautai būtų žymiai didesni, jei nebūtų taikoma ir apgręžimo politika.

 

L. Kasčiūno teigimu, jei ne barjeras ir apgręžimo politika, būtų įvykęs „socialinis ir kultūrinis valstybės kolapsas“.

 

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis, taip pat dirbantis NSGK, teigė, kad nors prieš priimant sprendimus dėl barjero statybos ir buvo ginčų, akivaizdu, kad sieną ginti reikia, o tvoros statyba yra vienas iš svarbiausių pastarojo meto sprendimų.

 

„Kas nori patekti į mūsų šalį, tas turi realias teisėtas galimybes“, – sakė J. Jarutis. Paklaustas, kokį pavadinimą ketinama duoti naujajam barjerui, LVŽS atstovas teigė, jog NSGK nariai juokavo, kad tvorą reikia pavadinti „kasčiūnke“.