Laisvės premija – Volodymyrui Zelenskiui: „esu tikras – Lietuva yra viena nuoširdžiausių laisvės gynėjų“

lrt.lt, 2023 01 13

2022-ųjų Laisvės premija įteikta nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į susirinkusiuosius istorinėje Kovo 11-osios salėje besikreipęs V. Zelenskis dėkojo, kad Lietuva nė minutei neišdavė laisvės.

lrt.lt

Rusijos sukeltam karui Ukrainoje skaičiuojant 11-ąjį mėnesį, Laisvės premija skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Sveikinimo ir padėkos kalba istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje skambėjo nuotoliu iš Kyjivo.

 

„Dėkoju, kad nė minutei neišdavėte laisvės. Ir ne tik per šias 323 žiaurias nežmogiško Rusijos karo dienas. Nuolat jaučiame jūsų palaikymą.

 

Ilgus metus nuo tada, kai laisvos lietuvių širdys ir Lietuvos kelias į vieningą Europą įkvėpė daugybę žmonių šalyse, kurias Rusija kadaise buvo pavergusi. Esu tikras, kad Lietuva yra viena nuoširdžausių laisvės gynėjų. Tai geriausia duoklė didvyriams, nugalėjusiems imperiją tomis žiemos dienomis prieš 32 metus“, – sakė V. Zelenskis.

 

Jis kalbėjo, kad prieš 32-ejus metus Lietuvos žmonės apgynė ne tik televizijos bokštą ar parlamentą, bet ir savo istorinį pasirinkimą. O dabar Lietuva, kartu su Ukraina, žengia į pergalę prieš imperiją.

„Rusija nebegalės nieko diktuoti Europos datoms, kai šį karą užbaigsime su užtikrinta pergale prieš agresorę.

 

Prisminkite praėjusių metų vasarį, prisiminkite Rusijos kariuomenės puolimą Kyjive, Mariupolyje, Charkive, Černihive. Tai buvo daug daugiau nei Rusijos bandymas užgrobti mūsų teritoriją. Kai jie atakavo mūsų miestus, jie galvojo ir apie kitus nepriklausomus Europos miestus“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

 

Puldami Kyjivą, kaip sakė V. Zelenskis, rusai svajojo ir kaip puls Vilnių, Varšuvą ar Prahą. Jie norėjo, kad mūsų laisvė kristų, pabrėžė Ukrainos prezidentas.

 

„Bet kris jie. Dabar jie turi vis mažiau tokių svajonių, kokias turėjo anksčiau. Jie praranda galią, kuria taip gyrėsi. Jie kalba tik apie tai, ar pavyks nepralaimėti. Tačiau to neužtenka. Turime padaryti taip, kad nė vienam agresoriui neliktų nė galimybės svajoti apie kažką panašaus“, – tvirtino V. Zelenskis.

 

Jis dėstė, kad laisvė bus gyva tol, kol bus žmonių, pasiruošusių už ją kovoti.

 

„Ir tai ne tik retorika, bet realūs veiksmai, kuriuos Ukraina mato iš Lietuvos nesikeičiant. Tai veiksmai, kurie padeda mums išlaisvinti miestus ir kaimus iš Rusijos okupacijos, padeda apsaugoti mūsų žmones nuo rusiškų raketų ir bombų“, – sakė Ukrainos prezidentas.

 

V. Čmilytė-Nielsen: šiemet Laisvės gynėjų dieną minime kitaip

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipadamasi į susirinkusius istorinėje Kovo 11-osios salėje kvietė tylos minute pagerbti tuos, kurie krito už Lietuvos laisvę, bei tuos, kurie žuvo kovodami už Laisvė broliškoje Ukrainoje.

 

„Šiemet Laisvės gynėjų dieną minime kitaip, turėdami kitokią patirtį. Visada žinojome, kad Laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti – kiek suniokojimų, sugriovimų, ašarų, kraujo ir gyvybių. Ir kiek reikia ryžto, drąsos, pasiaukojimo, tikėjimo pasirengus sumokėti kainą už laisvę“, – kalbėjo parlamento vadovė.

 

V. Čmilytė-Nielsen dėstė, kad prieš 32 metus, praėjus savaitei po Sausio 13-osios nakties Vilniuje, Maskvoje įvyko iki tol neregėto masto mitingas. Kaip sakė Seimo pirminkė, tuomet daugiau kaip 800 tūkst. demonstrantų išėjo į gatves pasmerkti brutalių Kremliaus veiksmų ir palaikyti Lietuvos laisvės siekio.

 

„Dabar, kai tų žmonių vaikai ir vaikaičiai griauna, naikina, prievartauja, grobia ir žudo, Rusijos miestų gatvės tuščios. Tuometinis laisvės blyksnis – užgesintas. Jo nebėra. O tai, kas yra – agresyvu, negailestinga, neprognozuojama ir turi būti sustabdyta“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

 

Todėl, anot V. Čmilytės-Nielsen, visiškai suprantama kad 2022 metų Laisvės premija įteikiama kovojančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurio pastangas stabdant agresiją ir ginant laisvę sunku būtų pervertinti.

 

„Kaip Ukrainos Prezidentas jis yra Ukrainos kovos už laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste ir pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

 

Ji citavo V. Zelenskį, kuris Kalėdų, proga sakė: „Mes visi kartu – didelė šeima. Kad ir kur būtume šiandien – namuose, darbuose, apkasuose, keliuose, Ukrainoje ar už jos, – mūsų šeima vieninga kaip niekada. Savo didvyriškumu, nenugalimumu, tarpusavio pagarba ir pagalba. Vieninga savo tikėjimu viena pergale.“

 

Seimo vadovė kalbėjo, kad tokie pat vieningi mes buvome 1991 sausį ir dėl to Lietuva tapo nenugalima.

 

„Tuomet mes laisvajam pasauliui ir jo siekiantiems tapome pavyzdžiu, ką reiškia laisvės troškimas. Ką reiškia, kai noras apginti savo šalį nugali baimę ir verčia žengti žingsnį už save, savo vaikus, savo valstybę. Kai kam šis žingsnis, deja, tapo lemtingu. Mes jų atminimą gerbsime amžinai“, – kalbėjo parlamento vadovė.

 

Herojus, tapęs įkvėpimo šaltiniu

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, pristatydama V. Zelenskiui skirtą Laisvės premiją, kalbėjo, kad V. Zelenskis talentingai suvaidino herojų ir galiausiai pats tapo herojumi, kuris virto įkvėpimo šaltiniu kitiems.

 

„V. Zelenskio įnašas Ukrainai yra valstybingumas, pasitikėjimas savimi kaip tauta, pajėgiančia iš Rytų persikelti į Vakarus, save valdyti ir apginti, parodyti pasauliui, kad galima ir reikia nenuolaidžiauti Rusijai, kovoti prieš ją – nugalėti ir sutriuškinti“, – dėstė P. Kuzmickienė.

 

Ji kalbėjo, kad V. Zelenskis ir Ukraina parodė, kaip galima išsivaduoti iš baimės, Ukrainos prezidento įvesta tarptautinių santykių praktika, leistina tik jam ir ukrainiečiams – drąsiai, viešai kritikuoti kitų šalių lyderius, taip padedant jiems greičiau apsispręsti.

 

„Taip Ukrainos prezidentas ir ukrainiečiai esmingai keičia Vakarus ir pasaulį“, – sakė P. Kuzmickienė.