Baltijos šalims – geros naujienos iš NATO

alfa.lt, 2023 04 18

Rusijos agresijos atveju Baltijos šalims nereikės laukti, kol NATO susikaups jas išvaduoti – autoritetingas JAV leidinys teigia „The New York Times“, kad Aljansas keičia savo strategiją ir gynybos planus.

https://iq.alfa.lt/photo/000000286/991/MAIN_00_INITh.webp

alfa.lt

Rusijos armijos įsiveržimas į Ukrainą ir daugiau nei metus trunkantis karas paskatino peržiūrėti NATO strategiją.

 

Pasak „The New York Times“, NATO sparčiai pereina nuo „atgrasymo grasinant atsakomaisiais veiksmais“ prie „atgrasymo neužleidžiant teritorijos“ strategijos. Anksčiau NATO planavo, kad Rusijai įsiveržus į kurią nors Aljanso šalį, jos ginkluotosios pajėgos stengsis sulaikyti priešo kariuomenę, kol į pagalbą galės ateiti sąjungininkų daliniai. Tačiau po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos okupantai per kelias dienas užėmė teritoriją, didesnę nei kai kurios Baltijos šalys. Dabar jos, kaip ir kitos Rytų Europos valstybės, reikalauja užtikrinti, kad į jų teritoriją nė kojos negalėtų įkelti Rusijos karys, ypač po žiaurumų, kuriuos Vladimiro Putino orgos įvykdė Bučoje, Irpene, Mariupolyje ar Chersone.

 

„The New York Times“ teigimu, pokyčiai NATO strategijoje reiškia daugiau NATO karių, nuolat dislokuotų palei Rusijos sieną; gilesnė JAV ir jų sąjungininkių gynybos planų integracija; konkretesni reikalavimai dėl konkrečių pajėgų ir ginklų dislokavimo agresijai atremti; didesnės karinės išlaidos.

 

Pasak leidinio, tikslas – ne tik geriau pasirengti susidūrimui, bet ir padaryti NATO karius matomesnius Rusijai. Tai yra pagrindinis atgrasymo elementas.

 

„Diskusijos nebėra apie tai, kaip nepersistengti, bijant išprovokuoti didesnę įtampą su Maskva, bet apie tai, kaip padaryti viską, kas būtina, kad būtų užkirstas kelias agresijai“, – teigė Europos užsienio santykių tarybos atstovė Camilla Grand, buvusi NATO generalinio sekretoriaus padėjėja.

 

Ji pridūrė, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys primygtinai to reikalauja: „Nepakanka pasakyti, kad esame pasirengę sulaikyti Rusiją, žadėdami susigrąžinti užgrobtas teritorijas. Būtina ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą nuo pat pirmos dienos. Niekas nenori būti Rusijos kontroliuojamas kelis mėnesius, kol atvyks kavalerija.“

 

Po Krymo aneksijos 2014 m. NATO dislokavo priešakinius batalionus trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą tokie batalionai taip pat atsirado Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Tačiau bendrai tai tėra apie 10 tūkst. karių, todėl dabar vyksta diskusijos dėl šių dalinių išplėtimo į brigadas – kad kiekviena šalis turėtų po 4–5 tūkst. karių ir pasipriešinimas Rusijos karių kelyje būtų efektyvesnis, teigė buvęs JAV misijos prie NATO patarėjas gynybos klausimais Robertas Bellas.

 

Anot „The New York Times“, taip pat rengiami planai, kaip greitai dislokuoti tūkstančius karių ir greitai organizuoti tiekimo kelius. Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas integruoja JAV ir jų sąjungininkių Europoje karo planus. Pagal naująją strategiją daugiau NATO pajėgų bus tiesiogiai pavaldžios JAV generolui Christopheriui Cavoli, kuris vadovauja JAV pajėgoms Europoje. Leidinio šaltiniai pasakojo, kad Ch. Cavoli pavesta suvienodinti JAV ir sąjungininkų karinius planus. Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų Aljanso narės dabar tiksliai žinos, ką NATO darys karo atveju ir ką turi daryti pačios, sakė šaltinis.

 

Baltijos šalys dar pernai prieš NATO viršūnių susitikimą Madride paragino peržiūrėti NATO gynybos koncepciją, nes ši koncepcija leido okupuoti jų teritorijas, o po 180 dienų jas išlaisvinti. Visų pirma Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusijos okupacija tokiam ilgam laikui gali lemti visišką bet kurios iš Baltijos šalių sunaikinimą.

 

Panašiai Aljanso strategiją vertino ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Be kita ko, jis sakė, kad NATO užpuolimo atveju „neturėtų 60 dienų nusiųsti tankų į Estiją, nes tuo metu Estijos jau nebūtų“.