„Nord Stream“ sprogimai tik pradžia – NATO mano, kad Rusija užminavo Europos infrastruktūrą

lrt.lt, 2023 05 04

NATO įtaria, kad Rusija padėjo sprogmenis ant kritinės Europos infrastruktūros jūrose, šie nuogąstavimai paremti naftos ir dujų telkinių gavyba, elektros ir telekomunikacijos kabelių valdymu kompanijų žvalgybiniais duomenimis, praneša „The Times“.

lrt.lt

Vasarį Aljansas sukūrė „kritinės povandeninės infrastruktūros koordinavimo padalinį“, kuriam vadovauja į atsargą išėjęs Vokietijos gen. ltn. Hansas-Werneris Wiermannas.

 

Jo misija – išsiaiškinti, ką Rusija sumanė po to, kai praėjusį rudenį buvo susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekiai Baltijos jūroje. Šis padalinys NATO lyderiams pristatys ataskaitą viršūnių susitikime Vilniuje liepą, dabar jis sudarinėja kritinės infrastruktūros žemėlapį.

 

„Kodėl Rusija koncentruojasi į povandeninę infrastruktūrą? Atsakymas akivaizdus“, – sakė vienas su šiuo darbu susijęs NATO pareigūnas.

 

„Jei Rusija užpuls vieną iš mūsų antžeminių jėgainių, tai bus karas. Jei rusai sugebės sabotuoti mūsų povandeninius vamzdynus ar kabelius tada – pažiūrėkite į „Nord Stream“, – mes vis dar nežinome, kas tai padarė – jie gali atakuoti neigdami“ – sakė pareigūnas.

 

Nors po „Nord Stream“ sprogdinimų buvo pateiktos įvairios versijos, daugėja įrodymų, kad prie atakos prisidėjo Rusijos laivynas, rašo „The Times“.

 

Keturių Šiaurės šalių transliuotojai paskelbė tyrimą, kuris atkuria Rusijos laivų judėjimą ir pateikia įrodymus, kad vadinamieji rusų „laivai vaiduokliai“ buvo netoli „Nord Stream“ sprogimo vietų priešų incidentą.

 

Rusijos invazija Ukrainoje ir sąmyšį sukėlę „Nord Stream“ sprogdinimai privertė Europą susimąstyti, kam gali būti pasiryžusi Maskva. Naujasis NATO padalinys naudojasi tiek įprastiniais žvalgybiniais metodais, tiek privačių kompanijų, tokių kaip „Equinor“, „Shell“, „SEE“ ir „Siemens“ surinkta informacija.

 

Kompanijos dabar praneša institucijoms apie įtartinas veiklas, neautorizuotą laivų buvimą ir fiksuotus prisilietimus prie vamzdynų ar kabelių jutiklių.

 

„Yra stiprių įtarimų, kad kabeliai ar vamzdynai buvo užminuoti. Kompanijos turi savo itin įslaptintą informaciją. Mes turime daug įtarimų“, – „The Times“ sakė šaltinis NATO.

 

Suomijos gynybos ministerijos gynybos politikos skyriaus vadovas brigados generolas Sami Nurmi pripažino, kad Rusija gali dėti minas, vykdydama savo „hibridines operacijas“.

 

„Jie visada randa būdų daryti blogus dalykus, jei juos nori daryti. Ir į tai itin sunku reaguoti“, – sakė karininkas.

 

NATO turi aukštos parengties jūrines grupes, kurios aktyvuojamos kai patruliuojantys laivai ar sensoriai praneša apie grėsmę. Po „Nord Stream“ atakų patrulių laivų skaičius buvo padvigubintas.

 

„Kažkur Maskvoje sėdi žmonės ir galvoja, kaip geriausiai gali susprogdinti mūsų vamzdynus ar nupjauti kabelius. Mūsų darbas tai paversti brangia ir neveiksminga iniciatyva. Ar bent jau padaryti taip, kad neitų to neigti, taigi, ir sumažinti patrauklumą, nes tuomet tai prilygs karo paskelbimui“, – sakė NATO šaltinis.

 

Rudenį Nyderlandų laivynas taip pat perėmė Rusijos laivą, kuris sudarinėjo kabelių prie milžiniško vėjo jėgainių parko žemėlapį.

 

„Šiaurės jūra, iš esmės, bus paversta vėjo energijos Saudo Arabija. Visa tai yra kritinė infrastruktūra, kuri bus sujungta povandeniniais vamzdynais ir kabeliais, o jie yra taikiniai sabotažui“, – pažymėjo NATO šaltinis.

 

Aljansas jau identifikavo kelis kritinius taškus, tarp jų ir Norvegijos Trolių platformą, kur išgaunama apie 10 proc. Europos sunaudojamų dujų. Jų tiekimas yra itin svarbus nuo Rusijos dujų nusigręžusiam kontinentui.

 

„Jei jos neliks, mums šakės“, – sakė vienas diplomatinis šaltinis. Dėl šio objekto saugumo jau buvo susirūpinta pernai kovą, kai Rusijos laivas „Jantar“ išplaukė iš Murmansko ir išjungė atsakiklį bei pasislėpė. Šis laivas turi nedidelį povandeninį laivą ir jau buvo užfiksuotas šnipinėjantis komunikacijos kabelius arba, kaip baiminamasi, juos minuodamas.

 

„Atvirai, mes nežinome, ką rusai darė. Atsibudome per anksti“, – „The Times“ sakė Briuselio VUB universiteto profesorius Jonathanas Holslagas.