Arkadijus Vinokuras. Korupcija tolygi Tėvynės išdavimui

lrt.lt, 2023 05 18

Pradėsiu šį komentarą ne nuo iš ukrainiečių kraujo pinigus kalančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio,  taip pat ne nuo visos plejados Kauno mero pasekėjų verslininkų, ne nuo politinių aferistų – savivaldybių narių, vagiančių iš žmonių visose Lietuvos savivaldybėse. Ne, pradėsiu nuo buvusios Izraelio ministrės pirmininkės a. a. Goldos Meir politinio testamento būsimiems politikams.  

Arkadijus Vinokuras

lrt.lt

Nenoriu užgauti, bet po Sąjūdžio laikų laisvoje Lietuvoje labai trūksta panašaus politinio lyderio, ypač šiuo neramiu Lietuvai laiku. Dalinuosi G. Meir mintimis, kurias siūlau išmokti atmintinai:

 

„Jei norite sukurti šalį, į kurią norės grįžti jos sūnūs ir dukterys, jei norite sukurti šalį, iš kurios jie išvyks tik per šventes, jei norite sukurti šalį, kuri nejaustų baimės ateičiai, tada tiesiog įgyvendinkite šias dvi priemones: sulyginkite korupciją su Tėvynės išdavyste, o korumpuotus valdininkus prakeikite iki septintos kartos. Padarykite viską, kad trys profesijos būtų geriausiai apmokamos ir gerbiamos. Tai – kariai, mokytojai ir gydytojai. O svarbiausia, dirbk, dirbk ir dirbk, nes niekas, išskyrus tave, negali apsisaugoti, niekas tavęs nepamaitins, tik tu pats, o tavo šalis reikalinga tik tau ir niekam kitam. Kai tai tampa ne tik žodžiais ir paprastu šūkiu, bet tampa tavo gyvenimo būdu, tada tu pasiekei savo tikslą.“

 

Tik tiek, tik du būdai, dėl jų demokratija taps tuo, kuo ji ir turi būti – socialiai lygiai teisinga visiems, korupcija ir tolerancija jai naikina pasitikėjimą demokratija. Izraelyje, naikinantys demokratiją, neretai atsiduria už grotų, nesvarbu pareigos: prezidento, premjero, policijos vado. Galimai pakeliui ir amžinas premjeras B. Netanyahu. Deja, Lietuvoje valdžios uzurpacija ir jos pasekmė – korupcija skatinama, o ne baudžiama. Sakau skatinama, nes dar nė vienas kunigaikštėlis Lietuvoje neatsidūrė už grotų dėl piktnaudžiavimo valdžia.

 

Grįžtant prie G. Meir patarimo: ar Lietuvoje yra žmonių, kurie šiems dviem teiginiams nepritartų? Na, bent jau aš nesu girdėjęs nė vieno norinčio tapti politiku, kad tas, kandidatuodamas į Seimą ar savivaldybės tarybą, visa gerkle šauktų: „Tegyvuoja korupcija!“, „Vogsiu kiek tik lenda!”. Siūlau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui prastumti ne tik įstatymą reikalaujantį iš būsimųjų politikų prisipažinti, kad anie buvo komunistų partijos nariai, (kodėl tik komunistų, o ne ir nacių partijos ar organizacijos?), bet ir parengtų grafą, kurioje kandidatas patvirtintų arba ne, kad ateina korumpuotis ir vogti. Tokiu būdu matytume tikrą ir tikrai gerbtiną, o ne menamą sąžiningumą.

 

O kur šuo pakastas? Pateikiu du paprastus kaip du kart du atsakymus: lietuvyje išugdytas mentalitetas pavadinimu „ir sau, ir tau“. Nors tikrovėje išeina daugiau sau ir mažiau tau. Antras atsakymas: aš esu valdžia ir ką tu man padarysi? V. Matijošaitis spjauna į reikalavimą pateikti visus duomenis apie savo ir Kauno savivaldybės narių išlaidas, ne, ne miestiečių reikalams, bet sau į kišenę. Jonavos meras pagaliau pateikia informaciją, bet be kvitų, na, kad nesimatytų, kas, ką ir kaip apgaudinėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad pinigų nepasisavino, bet išlaidų čekių pateikti negali, atsistatydinti neketina.

 

Ponios ir ponai politikai, Švedijos politiko pavyzdys: prieš 30 m. viena garsi socdemė, pasiruošusi tapti Švedijos pirma moterimi premjere, valstybės kreditine kortele sumokėjo už asmeninius pirkinius. Pagauta už rankos, ji pateikė pirkinių kvitus ir pinigus grąžinti, bet… Bet įtakingos politikės karjera baigėsi tą pačią dieną ir ji dingo iš politinės arenos keletui metų, o kai parsirado, 2017 m. buvo nuteista už mokesčių vengimą ir melą teisme. Čia jums atsakymas, kodėl negalima rinkti į merus ar Seimą teistų už korupciją politikų.

 

Ką padarysi prieš sovietinį palikimą, užkonservuojantį korupciją bei tolerancijos jai subkultūrą? Žinant, kad, 2023 m. balandžio 1 d. duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 55 m. ir 2 mėnesiai, beveik trečdalis (32,1 proc.) paskutines kadencijos dienas skaičiuojančių tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 55 iki 64 m., nestebina, kas tempia paskui save korumpuoto sovietizmo mentaliteto tvaiką. Taigi, tai prarastai kartai misija neįmanoma. Svarbu: taip, griežtai laikausi nekaltumo prezumpcijos, bet klausimų kyla visokių.

 

Galima pagalvoti, kad valstybė neturi kontrolės įrankių suvaldyti kunigaikštukų regionuose siekius formuoti mafijinio pobūdžio organizacijas bei jo mentalitetą, į jų teritorijas valstybei įžengti šiukštu draudžiama. Bet valstybė juk turi kuo smogti: STT, FNTT, VMI, VSD, VTEK. Ką jie visi, šimtai pareigūnų, veikė visus 30 m.? Ką visi Lietuvos seimai kartu paėmus veikė, kad paliko galioti visas įmanomas spragas įstatymuose, leidžiančias daugintis nekontroliuojamiems merams ir jų kunigaikštijoms? Kad leido teistiems korupcijos bylose politikams dalyvauti merų rinkimuose ir juos laimėjus vėl tapti atsakingiems už milijonus eurų?

 

Sakau, gal laukė visuomenininko Andriaus Tapino, lyg kokio tiesos mesijaus, lyg kokio šv. Jurgio su ietimi prieš korupciją atėjimo. Kaip galėjo taip atsitikti, kad vienas pilietis be grašio kišenėje, taip sakant, atlieka darbą už armiją teisėsaugos pareigūnų, kuriems kartu paėmus mes, mokesčių mokėtojai, mokame milijonus eurų už jų (ne)darbą? Vienas žmogus prieš 60 savivaldybių korumpuotų politikų sudrebina visą politinę Lietuvos sistemą nuosekliai kuriančią Lietuvos demokratijos butaforiją. Ką į tai V. Matijošaitis? „Žinau tik viena, kad ši tvarka vienodai galiojo visiems – ir dabartiniams Seimo nariams, ir ministrams.“ Tiesą pasakė, iš dainos žodžių neišmesi. Seimas, atmetęs įstatymo būdu užkišti korupcijos skylę, V. Matijošaitį palaiko.

 

Nebaudžiamumo jausmas klajoja Lietuvoje. Juo persmelktas visos valstybės veiklos sritys. Netikite? Kreipkitės į bet kokią įstaigą su prašymu pasidalinti informacija, kurią skleisti bijoma. Atsakys, kad atsakymų reikės laukti dvidešimt dienų, o vėliau dar dvidešimt ir taip toliau. O privatus verslas, jeigu nenorės žurnalistui pateikti informacijos, pasiųs žurnalistą toli aiškindamas, kad yra privatūs asmenys.

 

Tuo nebaudžiamumu naudojasi visokio plauko Lietuvos nekentėjai. Štai Vilniaus policija, bijodama neva eskaluoti situaciją, leido rašistui Antakalnio kapinėse gegužės 9 dieną mosikuoti rašistiniu plakatu, kai kapinėse tą dieną buvo draudžiamos koloradkės ir protesto plakatai. Supratote? Policija bijo imtis griežtų priemonių prieš įstatymų pažeidėjus!

 

Gerai, nenoriu baigti komentaro tamsia gaida. Jame kalbu „tik“ apie visose 60 savivaldybių įsišaknijusią korupciją, dėl kurios, kaip ir su tuo rašistu, niekas neatsidurs teisiamųjų suole, pamatysite. Priežastis, sprendžiant iš masinio įžūlaus piktnaudžiavimo išmokomis, tektų pasodinti į teisiamųjų suolą veik visus 227 tarybos narius, ir taip paralyžiuoti savivaldybių darbą.

 

Kituose Lietuvos visuomenės gyvenimo srityse mes vis dėlto ir, ačiū Dievui, pažengėme didžiulį žingsnį nuo rusiškojo sovietinio gyvenimo būdo, išties turime kuo džiaugtis, vien galinga kritinės dalies visuomenės parama Ukrainai ką reiškia! Todėl niekaip nesigailiu sugrįžęs namo į Lietuvą iš puikiosios Skandinavijos. Atsivežiau be kitų naudingų ir vieną svarbią patirtį: nepakantumą korupcijai. Tą, kurią Izraelio ministrė pirmininkė a. a. Golda Meir sulygino su Tėvynės išdavimu. Su ja tikrai sutinku.