Liepa Želnienė. Ar išduosime už mus žūstančius?

lrt.lt, 2023 06 20

„Tai yra mūsų karas“, – mėgo sakyti Vakarų lyderiai, kalbėdami apie Ukrainos nepriklausomybės karą. Galėjai manyti, suprato, kad ukrainiečiai gyvybes aukoja ne tik dėl savo šalies ateities, bet ir už mus - už demokratines vertybes ir laisvę kaip Vakarų civilizacijos pagrindą. Už Europos Sąjungą ir NATO. 

lrt.lt

Iš pačių aukščiausių tribūnų girdėjome ir tai, kokia klaida buvo dešimtmečius nesiklausyti Baltijos šalių ir Lenkijos įspėjimų dėl Rusijos. Kad ji vėl puls. Kad ji – agresorė, teroristė, žudikė.

 

Tačiau artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje mūsų partneriai ir vėl nenori mūsų išgirsti. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį nubrėžė raudoną brūkšnį. „Mes nesvarstome Vilniaus viršūnių susitikime pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO“, – pareiškė jis.

 

Neoficialiai jau mėnesį kalbama, kad labiausiai Ukrainos pakvietimui nepritaria ne Turkija ar Vengrija, kurių pasipriešinimas nieko nebenustebintų, bet NATO stuburas – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Penktadienį pasirodė gandų, esą Amerikos prezidentas visgi linkęs pritarti geram kompromisui, kad Ukraina sulauktų bent jau pažado, kad stojant NATO jai nereikės sunešioti geležinių klumpių ir išpildyti Narystės veiksmų plano (MAP).

 

Tai būtų buvę visiškai suprantama, nes koks gali būti geresnis Narystės veiksmų planas, nei savo kariuomenės patikrinimas tikru karu?

 

Tačiau ir tai jau paneigta. Joe Bidenas šeštadienį pareiškė, kad niekaip neketina palengvinti Ukrainos kelio į NATO. Ir dar suabejojo: „Ar Ukrainos sistema saugi, ar ji nekorumpuota? Ar ji atitinka kitoms NATO valstybėms keliamus standartus?“ To klausydama Rusija ploja katučių.

 

NATO pati save guodžia. Vilniuje Ukrainai tikrai bus pasiūlyta priartėti prie Aljanso. Bus įkurta NATO ir Ukrainos Taryba, pristatoma, it tai būtų rimtas ir svarbus žingsnis pirmyn. Deja, apsigauti gali tik tie, kurie nežinojo, kad 2002-aisiais lygiai tokia pati taryba buvo sukurta tarp NATO ir….Rusijos.

 

Tai dabar NATO Ukrainą laiko tokia partnere, kokia dvylika metų laikė Rusiją? Skamba kaip pasityčiojimas, o ne rimtas pažadas pamatines Vakarų vertybes krauju ginančiai šaliai. Skamba kaip išdavystė.

 

Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis ramina: liko dar trys savaitės kompromisui surasti. Visgi, kuo toliau, tuo labiau justi, kad ieškoma ne tikro kompromiso, o kuo gražesnių žodžių išdavystei pridengti. Tuščių žodžių apie kažkokias saugumo garantijas valstybei, kuri dabar stabdydama Rusijos puolimą duoda laiko NATO virsti tikru gynybos, o ne atgrasymo aljansu.

 

Mūsų Vyriausybė skelbia, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus svarbiausias renginys per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Deja, jis gali būti ir pats liūdniausias renginys, kuriame išduosime už mus žūvančią Ukrainą.

 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ