Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

lrt.lt, 2023 09 19

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.

lrt.lt

Toks sprendimas priimtas pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.

 

Pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda

Valstybės vadovas Gitanas Nausėda savo socialinio tinklo „Facebook“ pasidalijo sveikinimu: „Šiandien Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą!

 

Tai ne tik išskirtinio optimizmo architektūros fenomeno pripažinimas, bet ir dar vienas įrodymas, kad kultūra gali būti (ir yra!) esminių socialinių pokyčių priešakyje.

 

Neabejoju, kad tęsiant Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės – perspektyvą ir sėkmę, šis tarptautinis patvirtinimas padės mums dar geriau pasauliui pristatyti Laikinosios sostinės ir šalies istoriją.

 

Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio pasiekimo!“

 

„Tai yra istorinis momentas“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys

„Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Tai yra istorinis momentas, ypač turint omenyje, kad Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas ir ypač įvertinant, kaip istoriškai, politiškai mums svarbus tas periodas, kuomet gimė ir vystėsi mūsų modernusis valstybingumas“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

 

Pirmadienį Pasaulio paveldo komiteto nariams nubalsavus už Kauno modernizmo architektūros įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą, Lietuvos ambasadorė UNESCO Jolanta Balčiūnienė pakvietė visus atvykti į Kauną.

 

Kultūros ministro teigimu, Pasaulio paveldo komiteto sprendimas buvo netikėtas.

 

Prieš išvykdami į sesiją Lietuvos atstovai kėlė tikslą, kad paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ būtų grąžinta rengėjams su prašymu atlikti mažesnės apimties pakeitimus, o ne tobulinti iš esmės.

 

„Kad šioje sesijoje Kaunas bus įrašytas į UNESCO tikrai šansų daug nebuvo“, – sakė S. Kairys.

 

Pasak jo, Kauno paraiškos rengėjai ir ambasada prie UNESCO atliko žygdarbį.

 

„Kauno modernizmo paveldas yra gana jaunas paveldas, tai irgi yra tam tikra tendencija, ir džiugu, kad Kaunas yra jos avangarde. Labai tikiuosi, kad kaip ir paraiškoje parašyta „optimizmo architektūra“, tai įkvėps mums to optimizmo ir šiais neramiais laikais, ir bus ta stiprybė ir žiūrint į ateities procesus“, – teigė kultūros ministras.

 

Prieš priimdami sprendimą komiteto nariai pateikė Kaunui tam tikras rekomendacijas.

 

„Šalis pareiškėja Pasaulio paveldo centrui iki 2025 metų gruodžio 1 dienos turi pateikti ataskaitą apie paminėtų rekomendacijų įgyvendinimą, kad Pasaulio paveldo komitetas ją įvertintų per 48 sesiją“, – teigiama sprendime.

 

S. Kairys įsitikinęs, kad rekomendacijas pavyks įgyvendinti.

 

„Be abejo, UNESCO suteikia ne tik garbę, ne tik pasididžiavimą, ne tik stipriausią ženklą kalbant apie turizmą, bet tai yra ir tam tikros pareigos šalia didžiulių galimybių. Taip, buvo tam tikri ekspertų pastebėjimai, juos reikės įvertinti, į juos atsižvelgti, į tai pirmiausiai turės įsiklausyti Kauno miestas. Manau, kad turint tą energiją po šiandienos sprendimo, visus tuos dalykus įmanoma padaryti“, – sakė kultūros ministras.

 

Vienas iš būtinų darbų – parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą.

 

Kauno miesto savivaldybės teigimu, po pirmadienio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.

„Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių, vaikščiodami po miestą, šypsodavosi. Nuo šiol tos šypsenos bus dar platesnės, jų bus daugiau. Turime naują kaunastišką vizitinę kortelę – UNESCO statusą. Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė, viską jungiantis optimizmas – išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

 

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

 

Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

 

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

„Neabejotina sėkmės istorija ir aukščiausias laimėjimas“, – Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas

Kauno miesto savivaldybės puslapyje pažymima, kad pasaulio paveldo sąraše Kaunas – vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą. 1919–1939 m. iškilę pastatai išsiskiria unikaliomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose galima atpažinti Art Deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas įtakas.

 

„Į tarptautinius vandenis Kauno paveldas „išplaukė“ su Europos paveldo ženklu ant 44 pastatų. UNESCO statusas Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijoms, jose esančiai architektūrai, gamtiniam karkasui ir visoms urbanistikos vertybėms – neabejotina sėkmės istorija ir aukščiausias laimėjimas. Tai prisidės prie jų išsaugojimo, pritrauks modernizmu besidominčius užsienio turistus“, – kalbėjo į sesiją Rijade išvykęs Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

 

Pasak jo, Lietuvos delegacija Saudo Arabijoje sulaukė didelio palaikymo Kaunui bei papildomo susidomėjimo kitomis UNESCO vertybėmis Lietuvoje – Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove bei Struvės geodezinėmis lankomis.

 

Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovavo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Kauno nominacinės bylos autoriai – Sigita Bugenienė, Marija Drėmaitė, Saulius Rimas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

 

Jie kitiems delegatams pristatė Kauno nominacinę bylą – daugiau kaip 400 puslapių dokumentą, kurio rengimu ir finansavimu rūpinosi Kauno miesto savivaldybės administracija, koordinavo Kultūros paveldo skyriaus specialistai, konsultavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, didžiulį įdirbį atliko įvairūs ekspertai.

 

„Kauno modernizmas yra didelis vertybinis atradimas Rytų ir Centrinės Europos paveldo kontekstuose“, – teigė Pasaulio paveldo komiteto nariai

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pranešime žiniasklaidai rašome, kad: „Mes neabejojame, kad Kauno modernizmas yra globalios reikšmės vertybė. Mes ją branginsime, saugosime ir dalinsimės“, – sveikinimo kalboje minėjo Lietuvos delegacijos vadovė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jolanta Balčiūnienė.

 

„Kauno modernizmas yra didelis vertybinis atradimas Rytų ir Centrinės Europos paveldo kontekstuose. Nominacijoje yra atskleidžiamas ir pademonstruotas Kauno modernizmo išskirtinumas, pristatytas konceptualus optimizmo architektūros naratyvas. Jo indėlis į visuotinę modernizmo istoriją yra neabejotinas. Kauno modernizmas padeda suvokti modernizmo koncepciją platesniame lauke – jo socialinę, kultūrinę, ekonominę prigimtį, sandarą ir organizaciją. Neabejojame, kad Kauno modernizmas turi išskirtinę visuotinę vertę ir nusipelno būti UNESCO pasaulio paveldo sąraše“, – teigė Pasaulio paveldo komiteto nariai, pritarę Kauno nominacijos įrašymui. Kauno paraišką ir jos palankų sprendimą rėmė dauguma UNESCO Pasaulio paveldo komiteto narių, įskaitant Omaną, Italiją, Indiją, Bulgariją, Graikiją, Belgiją, Argentiną ir kt.

 

Tai yra didelė garbė, bet kartu ir atsakomybė užtikrinant ilgalaikę vertybės apsaugą ir išsaugojimą net tik Lietuvai, bet ir visai tarptautinei paveldo bendruomenei. Atsižvelgdama į Pasaulio paveldo komiteto sprendimą dėl įrašymo, Lietuva įsipareigoja iki 2025 m. parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, patikslinti vertybės ribas ir jos buferinę atsižvelgiant į Kauno išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat prašoma patobulinti Kauno modernizmo valdymo planą siekiant, kad jame būtų numatyti aiškūs mechanizmai, užtikrinantys išskirtinės vertės ir jos vertingųjų savybių išsaugojimą ir nustatytų sąlygas naujos plėtros ir projektinės veiklos gaires nominuotoje teritorijoje bei poveikio paveldui vertinimo procedūras.

 

Į Pasaulio paveldo taip pat įrašyta Kuldiga Latvijoje, Viduramžių žydų paveldas Erfurte, Vokietijoje, Vikingų laikų žiedinė tvirtovė Danijoje, Archeologinė senovės Jeriko vietovė Palestinoje ir kt.

 

Šiuo metu vykstančioje UNESCO sesijoje svarstoma išplėstinė – dviejų metų pasaulio paveldo klausimų darbotvarkė, kurioje aptariami svarbiausi klausimai, susiję su vertybių išsaugojimo būkle, periodinėmis ataskaitomis, įrašymu į Pasaulio paveldo sąrašą ir kt. Taip pat nagrinėjami strateginiai bei finansiniai pasaulio paveldo programos klausimai.

 

Kauno tarpukario architektūra – penktasis Lietuvos objektas UNESCO sąraše

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

 

Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.