Landsbergis apie ilgą laiką vyravusį Europos Sąjungos požiūrį į Rusiją: „Su velniu obuoliauti nėra pats geriausias biznis“

lrt.lt, 2023 11 16

„Su velniu obuoliauti nėra pats geriausias biznis ir galų gale jis savo pasiims, o tu liksi ir be obuolių, ir be maišo, kaip lietuvių liaudies išmintis sako“, – penktadienį Signatarų namuose vykstančioje diskusijoje tvirtino profesorius Vytautas Landsbergis, komentuodamas ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) pasirinkimą palaikyti artimus santykius su Rusija. Pasak jo, nors dabar ir susivokta, priklausomybės nuo Rusijos dar likę, o Ukraina ginama tik iš dalies.

lrt.lt

Pokalbyje apie iššūkius Europos saugumo politikai su europarlamentaru Liudu Mažyliu V. Landsbergis teigė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjunga (ES) iš viso paruošė 11 sankcijų paketų Rusijai, o dabar yra rengiamas ir dvyliktas. L. Mažylis sakė, kad sankcijos paveikė Rusijos ekonomiką, vis dėlto, nors ir mažesnėmis apimtimis, milijardinės lėšos už energetikos išteklius „kaip plaukė į Rusiją, tai taip jos ir plaukia“.

 

„Žinoma, tos apimtys yra smarkiai sumažėjusios, nes Europa kiek galėdama šitais klausimais rūpinasi ir, kaip jau sakiau, tų sankcijų paketų prisigalvoja vis naujų“, – sakė jis.

 

Europarlamentaras taip pat prisiminė 2021-ųjų metų pabaigą, kai tvyrojo geopolitinė įtampa dėl Rusijos dislokuotos kariuomenės prie Ukrainos sienos. Tuo metu ES viduje vyravo šioks toks optimizmas, kad jeigu ES parodys galią, Rusija neatlaikys jai skirtų sankcijų. Bet taip neįvyko, o norėto sankcijų rezultato, kad „alkanų žmonių minia ateis ir iššluos iš Kremliaus jį uzurpavusį šeimininką“, nebuvo.

 

V. Landsbergis savo ruožtu teigė, kad dabar dalis ES šalių jau suprato, kad palaikyti artimus ryšius ir santykius su Rusija mainais už pigius išteklius nebuvo geras sprendimas.

„Su velniu obuoliauti nėra pats geriausias biznis ir galų gale jis savo pasiims, o tu liksi ir be obuolių, ir be maišo, kaip lietuvių liaudies išmintis sako. Tai mes [lietuviai – LRT.lt] neįlindome gal labai į tą velnio maišą, o kiti įlindo ir buvo labai patenkinti“, – sakė V. Landsbergis.

 

Pasak jo, buvo įprasta manyti, kad Europa šitaip elgiasi protingai – Rusija tiekia pigią žaliavą, o Europa žygiuoja kaip pasaulio galybė „su Rusijos nafta ir dujomis kišenėje“.

 

„Ne tiek daug ir praėjo laiko, bet vis dėlto praėjo nemažai prarasto laiko, susivokiant, kad reikia nepasikliauti tuo, kad Rusija su savo šaltiniais čia kažkur šalia yra“, – sakė jis.

 

Pasak V. Landsbergio, užpulta Ukraina dabar yra ginama iš dalies, kad „užpuolikas per daug nesupyktų“.

 

„Iš dalies tebesame toje priklausomybėje, bet vis dėlto ne taip baisiai, kaip mano jaunystės laikais, kai aš Europos Parlamente pasakydavau, jeigu Europa nori būt laisva, ji turi išmokti gyventi be Rusijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad tuo metu gyvenimas be Rusijos buvo neįsivaizduojamas.

 

L. Mažylis savo ruožtu pridūrė, kad Rusija buvo laikoma kaip šalis, kurią reikia įtraukti į Europos gyvenimą, Rusijos reikia nesugrėsminti.

 

„Tai iliuzija, kad Rusija persiauklės, pagerės, taps demokratiškesnė, o tada mes pasiimsime ir tų pinigų užsidirbsime. O rusas [sako – LRT.lt]: „Gerai, tegul jie ima tuos pinigus, bet jie paskui klausys, ką mes sakome.“ Tas ir tęsiasi ir iki šiol ta priklausomybė yra tokia dvilypė situacija (...)“, – sakė V. Landsbergis.

 

ES yra įsibaiminusi

V. Landsbergis taip pat pažėrė kritikos ir Jungtinėms Tautoms, klausdamas, kodėl jos priima agresorės politikus kaip Sergejų Lavrovą – Rusijos užsienio reikalų ministrą. Profesorius, cituodamas buvusį JAV prezidentą Džordžą Bušą, teigė, kad „tas, kuris nuolaidžiauja agresoriui, yra kapituliantas“.

 

„Tas, kuris bijo, tas kapituliuoja“, – teigė V. Landsbergis.

 

Pasak jo, su Vladimiru Putinu negali būti kitokios kalbos kaip tik nebijoti, nes Rusijos režimas europiečių baime naudojasi.

 

Profesorius sakė, kad Ukrainos pergalė nebus tokia, kur Maskva yra užimama, o ES kartais formuluoja Ukrainos pergalę vien iš karinės perspektyvos, o ne politinės.

 

„Tu fronte jų [Rusijos – LRT.lt] nesutriuškinsi. Jie atvarys milijoną patrankų mėsos (...). Jiems tai ne žmonės, tai yra patrankų mėsa, kurią gali sukišti į apkasus (...). Tokiame kare tai yra Ukrainos silpnybė, kad laikosi žmoniškumo, o Rusija neturi jokio principo laikytis žmoniškumo. Kodėl tai leidžiama, kad tai būtų privalumas, o ne pagrindas apskritai išmesti iš visur? Žmogėdros neturi posėdžiauti Jungtinėse Tautose“, – sakė V. Landsbergis.

 

L. Mažylis teigė, kad Jungtinėse Tautose yra daug Afrikos ir Azijos šalių, kurioms Rusija yra patraukli valstybė, o iš esmės jos ir priima sprendimus.

 

V. Landsbergis savo ruožtu pridūrė, kad JT Saugumo Taryba neegzistuoja, ji yra paralyžiuota ir tėra „leisgyvis vabzdys“.

 

„Stalinas suprojektavo šitą organizaciją labai išmoningai. Ji labai retai padaro tai, ko nenorėtų Stalinas. O paprastai reikia taikytis prie Stalino. Buvo laikai, kai Europoje stovėjo didžiulės Stalino tankų armijos ir net tariamai laimėtojai karo vienas kitam sakydavo: „Vis dėlto, šitas ir šitas toks dalykas mūsų sąjungininkui nepatiks. Tai gal mes to nedarykime, nes sąjungininkas bus nepatenkintas.“ Jau nuo tada tai eina, dabar irgi kažkaip panašūs dalykai“, – tvirtino profesorius.

 

V. Landsbergis kėlė klausimą, ar Europa supranta, kad užpulta Ukraina reiškia ir užpultą Europą. L. Mažylis savo ruožtu teigė, kad tas dalykas suprantamas, tačiau suorganizuoti vientisą atsaką – sunku.