Krašto apsaugos savanorių pajėgos minėjo 33-iąsias įkūrimo metines, pasirašė bendradarbiavimo sutartis

kam.lt, 2024 01 19

Sausio 17 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) iškilminga rikiuote paminėjo 33-iąsias pajėgų įkūrimo metines.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos minėjo 33-iąsias įkūrimo metines, pasirašė bendradarbiavimo sutartis

kam.lt

Renginyje dalyvavo LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Mindaugas Steponavičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vienetų ir KASP rinktinių vadai ir kariai.

 

Savanorių pajėgų pasveikinti atvyko užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai, su kuriais kasmet stiprinamas bendradarbiavimas. Pagerbdami Lietuvos savanorių pajėgas, pirmą kartą atvyko Ukrainos teritorinių pajėgų atstovai.

 

„Brangūs kariai savanoriai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos per 33–ejus metus nuėjo ilgą stiprėjimo kelią, kiekvienas iš jūsų pasiruošęs ir treniruojatės Tėvynės gynybai bei profesionaliai vykdote taikos meto užduotis. Jūsų gretose telpa daug ryžto ir profesionalumo, tačiau šiandien įvardinsiu tris jūsų veiklos stiprybes, atliepiančias ir Lietuvos gynybos politikos prioritetus. Visų pirma jūs derinate tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą, stiprinate ryšį su savivalda, institucijomis, bendruomenėmis – todėl svariai prisidedate prie Lietuvos kariuomenės bei visuomenės sąveikos stiprėjimo.

 

Antra, stipri Lietuvos kariuomenė. Kovinė galia auga, esame plėtros etape ir aprūpinimo poreikiai išlieka dideli. Modernizacija ir pajėgumų vystymas, infrastruktūra – visa tai įprasminate jūs ir jūsų kasdienis darbas. Esate svarbi viso to dalis, kartu su jumis kuriame saugią, stiprią valstybę ir liudijame aukštą visuomenės pasitikėjimą kariuomene. Trečia – kolektyvinės gynybos įsipareigojimų vykdymas. KASP ne tik įgijote tarptautinės patirties misijose, bet ir treniruojatės kartu su sąjungininkais pratybose“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

 

Renginio metu krašto apsaugos ministras apdovanojo geriausios kuopos – jau ne pirmus metus ja tampančios –Prisikėlimo apygardos Telšių kuopos karius ir įteikė jiems atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją bei atminimo dovaną.

 

Išrinktiems geriausiems 2023 metų karių savanorių darbdaviams įteikti Kariuomenės vado apdovanojimai: Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui, BĮ „Strūnos“ socialinės globos namų direktoriui Petrui Veličkai ir UAB „Baltijos arsenalas“ direktoriui Raimondui Vaidogui.

 

Taip pat šiandien KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas su Latvijos „Zemesardze“ bei Estijos „Kaitselit“ savanoriškųjų pajėgų vadais pasirašė Trijų Baltijos valstybių sutartį, o su Lenkijos teritorinės gynybos vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį. Po sutarčių pasirašymo, KASP vadas apdovanojo Garbės savanorius ir įteikė jiems Garbės savanorio ženklelius.

 

Šiemet sukanka 33 metai nuo 1991-ųjų metų sausio, gegužės, liepos ir rugpjūčio tragiškųjų dienų, kai žuvo pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariai – savanoriai ir valstybės pareigūnai, jų atminimas buvo pagerbtas Tylos minute.

 

Visų susirinkusių vardu buvo padėtos gėlės prie Sausio 13-osios atminimo memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir Nežinomo kareivio kapo. Iš istorinės KASP patrankos iššautos trys salvės skirtos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.

 

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

 

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

 

Pajėgose tarnauja daugiau nei 5500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.

 

Nuotr. aut. vyr. eil. Giedrė Merkelytė ir gr. Michail Lysenko.