Kariuomenės modernizacija: kovinė galia ir atgrasymo potencialas didėja kasdien

kam.lt, 2024 03 15

Lietuva gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama daug dėmesio ir lėšų. Lietuvos kariuomenę visuomenė vertina itin gerai, pasitikėjimas kariais ir kariuomene – didžiulis, o kariuomenės modernizacija vyksta sparčiai ir apgalvotai. Stiprinama ir visa krašto apsaugos sistema – kovo 12 dieną  Seime buvo pristatytas Krašto apsaugos sistemos (KAS) stiprinimo ir plėtros programos projektas.  

kam.lt

Ši programa nubrėžia pagrindines strateginio Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo kryptis iki 2030 metų: ja siekiama stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą, visuomenės atsparumą, kibernetinį saugumą ir gynybą bei gerinti bendradarbiavimą su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų.

 

Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa atnaujinta atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijos ir Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos pakeitimus, Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo bei Valstybės gynimo tarybos patvirtintą valstybės gynybos planą.

 

Ankstesnės KAS plėtros ir stiprinimo programos tęstinumo užtikrinamas remiasi ilgalaikių kariuomenės pajėgumų plėtros planų įgyvendinimu.Visgi, pajėgumų plėtros planai atitinkamai koreguoti, atsižvelgiant ir į plataus masto karą Ukrainoje bei į padidėjusį gynybos biudžetą.

 

Per artimiausią dešimtmetį kariuomenės modernizacijai, įskaitant infrastruktūros plėtrą ir amunicijos kaupimą, kasmet numatoma skirti po beveik 950 mln. eur. Iš jų apie 70 proc. yra numatyta aukščiausio prioriteto nacionalinės divizijos su reikiamais įgalintojais vystymui, dar 3 proc. – priimančiosios šalies paramos poreikiams, 7 proc. – būtinojo išlaikymo investicijoms, pajėgumų atstatymo poreikiams), o likusi dalis (20 proc.) tenka likusiems svarbiems poreikiams, atskirų kariuomenės pajėgumų vystymui.

 

Lietuva šiandien teikia pirmenybę penkių šiuo metu aukščiausio prioriteto pajėgumų vystymui: Lietuvos kariuomenės manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi ir žvalgybos pajėgumams bei individualaus kario ekipuotės ir sąlygų kariams gerinimui, infrastruktūros kūrimui.

 

Pėstininkų divizijos kūrimas bus vienas didžiausių kariuomenės kokybinių šuolių. Tai padės atliepti NATO regioninius gynybos planus ir atremti Rusijos keliamą grėsmę. Kurdami diviziją, investuosime į sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotę, o šį „sunkinimą“ įgalins oro gynyba, netiesioginė ugnies parama, karo inžinerija, žvalgyba ir logistika.

 

Atsižvelgiant į tai, ko reikia NATO reikalavimus atitinkančiai Lietuvos kariuomenei, jau yra įsigyta ginkluotės, technikos ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų sustiprinančių mūsų kariuomenę ir veikiančių, kaip atgrasymo elementas. Vykdomi ir kiti svarbūs pirkimai nuo artilerijos sistemų iki įvairios logistinės ir inžinerinės technikos.

 

Analizuojant Ukrainoje išmoktas pamokas dėl naujausių dronų panaudojimų tendencijų, Lietuvos kariuomenė yra atnaujinusi bepiločių orlaivių ir kovinių oro dronų vystymo koncepciją. Dronų įsigijimams prioritetas buvo skiriamas dar iki Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje. Krašto apsaugos sistemos plėtros planuose įvairaus tipo dronų įsigijimo projektų pradžios buvo paankstintos iš 2028–2030 m. į 2022–2023 m., o reaguojant į karą Ukrainoje – 2022 m. įgyvendinti svarbūs įsigijimai.

 

Ginkluotės įsigijimo projektų įgyvendinimas derinamas kartu su amunicijos įsigijimais ir reikalingos infrastruktūros plėtra. 2023 m. karinėms atsargoms įsigyti buvo skirta 18 proc. gynybos biudžeto, palyginimui, 2020 m. – 11,2 proc. Karinių atsargų kaupimui per artimiausią dešimtmetį planuojama skirti 2,4 mlrd. Eur, iš kurių didžioji dalis (apie 90 proc.) skiriama amunicijai. Tris ketvirtadalius kariuomenės perkamos amunicijos sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys.

 

Lietuvos kariuomenė – stipriausia ir šiandien palankiausiai visuomenės vertinama per nepriklausomybės istoriją. Modernizacijos projektų įgyvendinimas pakėlė Lietuvos kariuomenę į naują kokybinį lygį, ji yra itin gerai vertinama ir NATO ekspertų.

 

Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gruodį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis – 80 proc. gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, 89 proc. teigiamai vertina kario profesiją, o 63 proc. pritartų artimojo sprendimui tapti profesinės karo tarnybos kariu.