Muziejaus rinkinius papildė G. Mikėnaitės-Kručienės dovana – daugiau nei 300 eksponatų

lnm.lt, 2024 04 12

Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus papildė buvusios Kauno Petrašiūnų vidurinės mokyklos muziejaus eksponatai. Juos daug metų rinko ir muziejui padovanojo Genovaitė Mikėnaitė-Kručienė. Tai labai įvairi medžiaga: tarp 300 perduotų eksponatų yra ir XX a. 3–4 dešimtmečiais Lietuvoje, ir tremtyje ar sovietmečiu naudotų daiktų, nuotraukų bei Genovaitės Mikėnaitės surinkta kraštotyrinė medžiaga.

lnm.lt

Nemažą dalį tremties eksponatų sudaro Irkutsko srities Sredniajos gyvenvietės lietuvių tremtinių išsiuvinėti rankdarbiai: servetėlės, lempos gaubtai, Genovaitės Mikėnaitės išsiuvinėti dėkliukas šukoms, užvalkalai pagalvėlėms, Velykinis sveikinimas.

 

„Ypač įdomios Genovaitės sesers Eugenijos iš marlės pasiūtos, baltos medžiagos skiautelėmis aplikuotos užuolaidėlės. Tiesa, išliko tik jų dalis, bet kaip jos atrodė anksčiau, galime pamatyti išsaugotoje nuotraukoje“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Virginija Rudienė.

 

Genovaitė išsaugojo ir tremtyje naudotus buities daiktus: tėvo padarytą kočėlą skalbiniams lyginti, mamos Irkutske nusipirktą puspaltį, tėvynainių iš Lietuvos atsivežtų maldaknygių, kryželių, apie 200 nuotraukų, atspindinčių gyvenimą tremtyje.

 

„Labai džiaugiamės Genovaitės dovanotais jos pačios, sesers Eugenijos ir brolio Lino tetai į Lietuvą rašytais laiškais. Jie trumpi, bet turiningi: apie darbą, buitį. Vaikų rašytų laiškų muziejaus tremties rinkinyje tik vienas kitas, todėl jie reikšmingai papildys rinkinį“, – sako V. Rudienė.

 

Tarp perduotų eksponatų yra ir Lietuvoje dar iki tremties, XX a. 3–4 dešimtmečiais, ir sovietmečiu naudotų buities daiktų: mėsmalė „Standard Werk“, lygintuvas, alaus buteliai „Volf Engelman“, Vokietijoje 1941 m. pagaminta lėkštė ir kita.

 

Genovaitė buvo aktyvi kraštotyrininkė, vadovavo Petrašiūnų progimnazijos kraštotyros būreliui, su moksleiviais rinko medžiagą apie Kauną: skaldos gamyklą, HES statybą, termofikacinę elektrinę, kelių ir tiltų eksploatacijos trestą, medžio apdirbimo kombinatą; sudarė albumus apie Petrašiūnų vidurinę mokyklą, Petrašiūnus ir jų gyventojus, Pažaislio architektūrinį ansamblį.

 

„20 metų dirbau dabartinio Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centre, 19 metų – Petrašiūnų vidurinėje mokykloje informatikos mokytoja, taip pat savanoriavau Petrašiūnų bendruomenės centre. Aktyviai rinkau medžiagą apie senuosius Petrašiūnus, turėjau ir kraštotyros būrelį. Surinkusi daug medžiagos, atkūriau mokykloje kažkada mokytojos Ambrazevičienės įsteigtą Petrašiūnų mokyklos muziejų, kuris buvo panaikintas jai išėjus į pensiją. Atkurtas muziejus veikė nuo 2007 iki 2015 metų“, – pasakoja Genovaitė.

 

Apie Genovaitę Mikėnaitę

Genovaitė Mikėnaitė gimė 1942 metais Jaučiapievio kaime Kupiškio rajone. 1948 metų gegužės 22 dieną kartu su tėvais Vincu (1878–1964) ir Marija (1900–1997) Mikėnais, seserimi Eugenija (g. 1935) ir broliu Linu (g. 1936) buvo ištremta į Irkutsko sritį Sibire. Iš pradžių šeima nugabenta į 52-ąjį kvartalą taigoje, apie 70 kilometrų nuo Irkutsko. Lietuviai apgyvendinti trijuose japonų belaisvių pastatytuose barakuose, o vėliau, atšalus orams, perkelti į Sredniajos kaimą Irkutsko rajone ir apgyvendinti panašiuose, taip pat japonų pastatytuose barakuose. Ir 52 kvartale, ir Sredniajoje tremtiniai dirbo miške: vieni kirto mišką, kiti genėjo šakas, vežė, plukdė rąstus.

 

Sredniajoje Genovaitė pradėjo lankyti mokyklą, o keleriais metais vyresni jos sesuo ir brolis dirbo. Jiedu buvo pagrindiniai maitintojai: mama buvo silpnos sveikatos, tėvui buvo 70 metų.

Šeima iš tremties į Lietuvą sugrįžo 1959 metais. Iš pradžių glaudėsi pas gimines, vėliau nusipirko iš kolūkio savo nugyventą namą. Genutė studijavo fiziką Vilniaus universitete, po studijų atidirbo trejus metus Šilutės rajono mokykloje ir 1967 metais sugrįžo į Vilnių. Baigė Skaičiavimo mašinų gamyklos „Sigma“ organizuotus kompiuterikos kursus ir pradėjo dirbti prie naujai kuriamos lietuviškos skaičiavimo mašinos „Rūta-110“. Čia susipažino su būsimu vyru Rimantu Kručiumi.

 

Genovaitė dar 1985 metais aplankė tremties vietas, sutvarkė kapines, o Atgimimo metais buvo viena iš ekspedicijų į Sredniają tremtinių palaikams parsivežti organizatorių.