Vytautas Landsbergis. Sukilimas buvo reikšmingas ir garbingas

voruta.lt, 2024 07 09

Pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio kalba minint Birželio sukilimą. Nepriklausomybės aikštė, Vilnius, 2024-06-22

voruta.lt

Sveiki, Tėvynės vaikai!

1941 m. birželio 22 d. SSR Sąjungos okupuota Lietuva sukilo prieš nuožmią okupantę Sovietų Sąjungą, t.y. prieš jos diktatorių generalisimą Staliną ir enkavedistus politrukus, karo belaisvių Katynėje ir kitur šaudytojus, tūkstančių nekaltų žmonių iš Lietuvos trėmikus, kad šie niekad niekad iš vergijos nebegrįžtų į tėvynę.

Lietuva sukilo ir kai kur okupantus įveikė, iš didžiųjų miestų išgujo; kai kuriuos kalinius išgelbėjo nuo baisaus Rainių miškelio likimo; didesnę dalį į Raudonąją armiją įtrauktų karių paskatino ir įgalino sukilti, atgręžti šautuvus į okupantą. Lietuva iškart susigrąžino buvusią administracinę ir institucinę santvarką – savivaldybes ir teismus, švietimą ir sveikatos apsaugą, o visokie gorkomai ir obkomai išnyko, tik dulkės rūko.

Lietuva skelbė, kad ji vėl nepriklausoma valstybė su savo tikru himnu ir trispalve vėliava. Deja, šalį jau užiminėjo naujas okupantas, vokiečių Reichas, kuris trūks plyš nenorėjo ir neleido jokios nepriklausomos Lietuvos, kad ir vokiečių sąjungininkės.

Taip vieną imperinę okupaciją pakeitė kita, o vis dėlto sukilimas buvo reikšmingas ir garbingas, nes Lietuvos valia jau vykstančio karo eigoje buvo pareikšta, daugelio patriotų kraujo auka apšlakstyta.

– Mes verti turėti savo valstybę, nebijome atmesti net Hitlerio valią, o ypač – išspirti lauk patį Staliną su visais jo politrukais ir budeliais bašibuzukais.

Sovietų galybei tai buvo baisus įžeidimas, panašiai kaip Kovo 11-oji, kuri po pusės šimtmečio pratęsė ir užbaigė 1941-ųjų sukilimą. Tačiau sovietų įtaka ir slėgis pasirodė tokie ilgalaikiai, kad net ligi šiol tęsiasi vengimas tinkamai gerbti tuos, kurie sukilo prieš tironą Staliną. Vis dėlto jau vaduojamės iš tos minčių vergijos, vis ryžtingiau minime savo tėvų ir senelių sukilimą. Lietuva – sukilėlių žemė ir kai kada, kaip Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją – laiminti.

Ištvermės!