Sinchronizacija su Europa įvyko: kas Baltijos šalių energetikoje laukia toliau

lrt.lt, 2025 02 10

Sekmadienį Baltijos šalims savo elektros sistemas sėkmingai sinchronizavus su kontinentinės Europos zona, politikų ir energetikų akys jau krypsta į ateities darbus. Dabar daugiausia dėmesio sulaukia strateginių objektų apsauga, „Harmony Link“ ir kitų jungčių statybos, investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir siekis iki 2027 m. visoje Europoje visiškai atsisakyti rusiško iškastinio kuro.

 

lrt.lt

Šiomis temomis diskutuota sekmadienį vakare Vilniuje įvykusiame renginyje „Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės šventė“.

 

Priklausomybė nuo Rusijos

Kaip pažymėjo prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuva kelyje į energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos žengė ne vieną žingsnį: pastatė naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, plėtojo žaliąją energetiką, stiprino nacionalinį saugumą.

 

„Tai leido Lietuvai tapti pirmąja Europos šalimi, atsisakiusia dujų, naftos ir elektros energijos prekybos su Rusija“, – pabrėžė jis.

 

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad nutraukti savo energetinius ryšius su Rusija reikia visai Europai.

 

„Mes, europiečiai, nuo Rusijos energijos priklausėme per ilgai. Iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą [iš jos pirkdavome] 45 proc. savo dujų, 50 proc. anglies ir apie trečdalį savo naftos. Atrodė pigu, bet jūs žinojote geriau. Iš savo istorijos žinote, kad Rusijos energija turi savo kainą.

 

Tai šantažas, kainų šokai, ekonominis neužtikrintumas. Su „RePower EU“ mes sumažinome savo priklausomybę nuo rusiškų iškastinių išteklių, nustojome importuoti Rusijos anglį, sumažinome dujų importą iki 3 proc.“ – renginyje sakė ji.

 

2022 m. EK pristatyme 210 mlrd. eurų vertės „RePower EU“ plane yra numatyta, kad visa Europos Sąjunga savo priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro atsisakys iki 2027-ųjų.

 

Investicijos į saulės ir vėjo parkus

Didelė „RePower EU“ dalis yra skirta investicijoms į saulės ir vėjo jėgaines. Apie tai sekmadienį bene išsamiausiai kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.

 

Ji pažymėjo, kad po sinchronizacijos Baltijos šalys turi investuoti į atsinaujinančius energetikos šaltinius, saugojimo pajėgumus ir tarptautines jungtis.

 

„Tai yra vienintelis kelias užsitikrinti patikimą elektros tiekimą ir tvarų ekonomikos augimą besikeičiančiame pasaulyje.

 

Čia turime gerų žinių iš Estijos. Praėjusią savaitę mūsų Vyriausybė susitarė dėl ilgalaikės energetinės vizijos, siekiant užtikrinti elektros tiekimą. Elektros, kuri būtų švari ir už prieinamą kainą.

 

Imsimės žingsnių atsinaujinančios energijos gamybai plėsti. Balandį pradėsime naujus vėjo jūroje ir sausumoje projektus. Šis žingsnis vėjo energetikos pajėgumus Estijoje padidins tris kartus“, – sakė Y. Alender.

 

Lietuva taip pat turi ambicingų planų statyti vėjo parkų jūroje. Pirmojo 700 megavatų projekto konkursas jau yra įvykęs. Antrasis vasarį kuriam laikui buvo sustabdytas.

 

Estų ministrė dar pažymėjo, kad naujos elektros energijos perdavimo jungtys galėtų užtikrinti, kad kaina vartotojams mažėtų.

 

„Esu įsitikinusi, kad turime imtis reikšmingų žingsnių ne tik siekdami užtikrinti gamybos apimtis Baltijos šalyse, bet ir optimalų prieinamumą. Turime stiprinti jungtis ir plėsti mūsų perdavimo pajėgumus. Tai yra mūsų politikos esmė.

 

Tuo pat metu turime gerinti jungtis, kurių reikės tam, kad galėtume geriau dalytis savo atsinaujinančia elektra ir užtikrinti geresnes kainas Baltijos šalių vartotojams“, – sakė ji.

 

Renginyje dalyvavęs už energetiką ir būsto sektorių atsakingas EK narys Danas Jorgensenas teigė, kad nuo 2021 iki 2023 metų investicijos į atsinaujinančią energetiką europiečiams jau leido sutaupyti maždaug 100 mlrd. eurų.

 

„2024 metais bendra saulės ir vėjo jėgainių galia Lietuvoje siekė apie 3 gigavatus, t. y. 30 proc. daugiau nei 2022 metais. Panašią teigiamą dinamiką matome Estijoje ir Latvijoje“, – sakė jis.

 

„Harmony Link“ planai

Praėjusiais metais tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasiektas susitarimas jungtį „Harmony Link“ tiesti sausuma, o ne jūra ir tai padaryti iki 2031 metų.

 

„Artimiausiu metu taip pat bus nepaprastai svarbu skatinti tvarų ekonomikos augimą kuriant daugiau energetikos jungčių su draugiškomis kaimyninėmis šalimis, tokių kaip „Harmony Link“ su Lenkija, ir plėtoti naujus ambicingus regioninius projektus, pavyzdžiui, vandenilio koridorių ir bendrą energetikos centrą“, – sakė G. Nausėda.

 

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo kalboje akcentavo ekonominio konkurencingumo ir saugumo temas.

 

„Kita ES daugiametė finansinė programa suteiks mums galimybių eiti dar toliau ir persvarstyti Bendrijos biudžeto paskirstymą orientuojantis į konkurencingumo prioritetus. Puikiai žinome, kad viešasis finansavimas nėra pakankamas, kad reikia pasitelkti ir privataus kapitalo visose prioritetinėse srityse, įskaitant ir energetiką bei gynybą.

 

Nepamirškime brutalios geopolitikos, kuri verčia mus imtis naujų projektų ir galvoti apie dvejopos paskirties infrastruktūrą. Apsiginti, apsisaugoti ir, jei reikės, panaudoti ją kariniams tikslams“, – dėstė jis.

 

Finansavimas apsaugai

Bene daugiausia dėmesio sekmadienį sulaukė kritinės energetinės infrastruktūros saugumo klausimas. Pastaraisiais metais Baltijos jūroje pagausėjo jos dugnu nutiestų kabelių pažeidimų. Nuo 2023 metų spalio fiksuota bent 11 tokių incidentų.

 

Pasak Lietuvos prezidento, sistemingi mėginimai pakenkti ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje ir tiesioginiai kariniai išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą rodo, kad būtina siekti kuo geresnės strateginių objektų apsaugos tiek nacionaliniu, tiek ir visos Europos mastu.

Ši tema taip pat buvo aptarta ir bendrame EK narių, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikime.

 

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad energetinės infrastruktūros apsauga galėtų būti finansuojama europinėmis lėšomis. Jis priminė, kad 2008 metais niekas taip pat netikėjo, kad Baltijos šalių energetikos infrastruktūra galėtų sulaukti EK paramos.

 

„Tačiau tai įvyko ir tai buvo pirmasis etapas. Antrasis etapas buvo, kai atsirado Europos infrastruktūros tinklų priemonė, kuri buvo sukurta būtent energetinės infrastruktūros paramai. Tada dar niekas nekalbėjo apie sinchronizaciją.

 

Trečiasis etapas leido mums įsipareigoti būtent sinchronizacijos projektui, kuris tapo mūsų Nepriklausomybės projektu. O dabar kalbame apie ketvirtąjį etapą – būtinybę saugoti savo kritinę infrastruktūrą.

 

Pasakysiu paprastai – Baltijos šalyse kartu su Lenkija esame kūrybiški, galime parengti labai išmanų projektą, atitinkantį europinius standartus, kaip užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą. Tam mums reikia tik nedidelio finansavimo“, – baigdamas savo mintį pajuokavo ministras.

 

Premjeras Gintautas Paluckas prieš tai buvo įvardijęs, kad Lietuvai kritinės infrastruktūros apsaugai reikėtų 32–34 mln. eurų siekiančio finansavimo.

 

Baltijos šalių elektros sistemos nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos atsijungė šeštadienį 9 val. ir iki sekmadienio popietės veikė savarankiškai salos režimu. Sekmadienį 14 val. Lietuva, Latvija ir Estija savo sistemas sėkmingai sinchronizavo su kontinentinės Europos sinchronine zona, kurioje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų.

 

Pastaruosius beveik 65 metus Baltijos šalių dažnio valdymas buvo priklausomas nuo Rusijos. Sinchronizacijos projektas su Europa oficialiai vyko nuo 2007 m. Nuo tada Lietuvoje buvo nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų ir transformatorių pastočių, pastatyti trys sinchroniniai kompensatoriai.

 

Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš ES lėšų.