Kaunas – apie poligono poreikį: „Jei būtume vėl okupuoti, tai būtų ne trauma, o tragedija“

lrt.lt, 2026 01 12

Kapčiamiesčio poligonas prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos kuriamas siekiant karo atveju užkirsti kelią visų trijų Baltijos valstybių atkirtimui nuo NATO paramos per Suvalkų koridorių, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

 

lrt.lt

„Karo atveju tai būtų vienas iš svarbiausių strateginių taškų, kuriuos priešas bandytų uždaryti taip atkirsdamas ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją, nuo NATO pagalbos. Čia būtų labai didelė konflikto zona“, – portalui LRT.lt teigė ministras.

 

R. Kaunas penktadienį vyko susitikti su Kapčiamiesčio bendruomene, mat būtent šiose apylinkėse turėtų įsikurti apie 15 tūkst. hektarų ploto poligonas, kuris bus skirtas vienu metu treniruotis apie 3000-4000 karių su sunkiąja technika. Bendruomenei tai kelia nerimą ir pasipiktinimą, mat poligono ir karinio mokymo teritorijoje iš viso įsikūrusios apie 90 sodybų, yra apie 2000 privačių sklypų, kurie bus išperkami pagal rinkos kainą.

 

„Mes kiekvienas galime turėti tam tikrų objektų, ko labai nenorime. Bet geopolitika irgi yra labai didelis svertas ir didelis signalas, kad, nepaisant to, ko mes, kaip šalis, nenorime, visgi turime daryti. Aš irgi nenoriu, kad vyktų karas Ukrainoje, nenoriu, kad Rusija būtų agresyvi, aš nenoriu, kad Baltarusija mums siųstų oro balionus ir darytų kitas hibridines atakas. Aš nenoriu tiek daug investuoti į ginkluotę, geriau investuoti į mokslą, technologijas, aš su tuo visiškai sutinku. Bet šiai dienai mes turime tokią geopolitinę situaciją, kad mes negalime nereaguoti“, – aiškina R. Kaunas.

 

– Kodėl Valstybės gynimo tarybai gruodžio 15 dieną apsisprendus kurti poligoną Kapčiamiestyje kitą dieną nuosavybės šioje teritorijoje turintys asmenys nelaikė savo rankose Krašto apsaugos ministerijos rašto su paaiškinimu, kas bus toliau, kaip bus vykdomas nuosavybės išpirkimas, kaip bus vertinamas jų turtas, kokios perspektyvos likti toje vietovėje? Per tą laiką buvo leista nerimui skleistis ir dabar mes kalbame apie problemiškos situacijos valdymą.

– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad sprendimai dar nėra iki galo priimti. Dabar yra diskusijų etapas ir Valstybės gynimo taryba įpareigojo pradėti diskusijas apie poreikį, apie galimus sprendimus susiderinti su bendruomene. Nes tai yra ne tik Lietuvos saugumo ir kariuomenės poreikis, bet egzistuoja ir bendruomenės poreikiai, todėl reikia labai aiškiai viską susiderinti. Tikrai turime pripažinti, kad klaidų iš ministerijos pusės yra padaryta. Tą tenka konstatuoti. Visgi esame atviri dialogui, ką ir stengiamės parodyti atliepdami į visus kylančius klausimus. Taip, šiai dienai tenka jau reaguoti. Nes tikrai informacijos trūkumas buvo. Tą informaciją dabar stengiamės maksimaliai pateikti.

 

– Kai sakote, kad esate atviri dialogui: ar tai reiškia, kad jeigu Kapčiamiesčio apylinkių bendruomenė labai nenorės poligono, tai sprendimas bus keičiamas?

– Tai yra diskusinis klausimas. Mes kiekvienas galime turėti tam tikrų objektų, ko labai nenorime. Bet geopolitika irgi yra labai didelis svertas ir didelis signalas, kad, nepaisant to, ko mes, kaip šalis, nenorime, visgi turime daryti. Aš irgi nenoriu, kad vyktų karas Ukrainoje, nenoriu, kad Rusija būtų agresyvi, aš nenoriu, kad Baltarusija mums siųstų oro balionus ir darytų kitas hibridines atakas. Aš nenoriu tiek daug investuoti į ginkluotę, geriau investuoti į mokslą, technologijas, aš su tuo visiškai sutinku. Bet šiai dienai mes turime tokią geopolitinę situaciją, kad mes negalime nereaguoti. Ir matome, kad visa Europa investuoja į savo gynybą, Lietuva nėra išskirtinė: nebus taip, kad mes neturėsime investuoti, o lenkai, latviai, estai, vokiečiai – visi aplinkui – turi. Visi matome vieną bendrą paveikslą, vieną didelę grėsmę, kuri yra faktinė, ne teorinė.

 

Šešios Europos valstybės turi sieną su Rusija ir Baltarusija. Suomija kariavo su Rusija, Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos, Ukraina kariauja su Rusija, o į Lenkiją ne taip seniai įskrido per Baltarusiją Rusijos dronai. Tai matome, kad situacija nėra teorinė, ji yra praktinė ir mes praktiškai į tai turime reaguoti.

 

– Ar aš galiu suprasti tai taip, kad su visa pagarba bendruomenei, bet greičiausiai Kapčiamiesčio poligonas tame rajone bus, nes tai patogiausia vieta, ten mažiausia sodybų ir privačių sklypų, kuriuos reiktų išpirkti?

– Tai ne tiek patogiausia vieta, kiek strategiškai svarbiausia vieta, reiktų tai pabrėžti. Patogumas gali būti kvestionuojamas, o strateginė svarba – tai yra kariuomenės ir specialistų matymas. Mes turime Suvalkų koridorių, visi puikiai suprantame jo prasmę. Karo atveju tai būtų vienas iš svarbiausių strateginių taškų, kuriuos priešas bandytų uždaryti taip atkirsdamas ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją nuo NATO pagalbos. Čia būtų labai didelė konflikto zona.

 

Prevencija, galimybė tam pasiruošti yra Kapčiamiesčio poligonas. Jis yra šalia Baltarusijos sienos, šalia Suvalkų koridoriaus, šalia kaimyninės Lenkijos, kuri yra NATO valstybė, mūsų kaimynė. Tai netgi atsidarius žemėlapį galima pamatyti, kad jeigu per Baltarusiją judėtų Rusijos ar Baltarusijos kariai į Suvalkų koridorių, jie eitų per Kapčiamiesčio plotą. Tai toje vietoje galimybė treniruotis mūsų kariuomenei, sąjungininkams yra kritiškai svarbi. Plius poligono teritoriją, esant poreikiui, galima greitai fortifikuoti ir pasiruošti gynybai, juolab, kad kariai žinos teritoriją.

 

– Bet vis tik neatsakėt į pagrindinį klausimą: kad su visa pagarba bendruomenei, galima manyti, jog 90 proc. tikimybė, kad tas poligonas ten bus.

– Aš nenoriu konstatuoti kažko, kol dar vyksta diskusijos. Mes turime girdėti bendruomenę, mes turime įsiklausyti. Mes lygiai taip pat turime girdėti kariuomenę, visą Lietuvą, nes saugumas nėra tik vieno Lietuvos regiono klausimas. Tai visos Lietuvos klausimas. O šiuo atveju ir visų Baltijos valstybių saugumo klausimas. Nenoriu konstatuoti to, ko nesame aptarę su bendruomene.

 

– Jūsų koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis pasisakė, kad to poligono nereikia, kad mes neišnaudojame kitų turimų poligonų. Jūs jam į tai atsakėte, kad kolega greičiausiai neturi visos reikiamos informacijos. Bet jūs tikrai tuo tikite, kad čia dėl informacijos stokos? Ar labiau dėl poreikio didinti šio politiko populiarumą, vaizduoti vienos ar kitos bendruomenės gynėją ir taip iš principo kišti pagalius į ratus Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės planams?

– Politika yra toks žanras, kad kartais asmeniniai reitingai ar artėjantys rinkimai susiduria su logika ir realiu situacijos vertinimu. Čia atsiranda toks ideologinis konfliktas daugeliui politikų. Visgi aš linkėčiau visiems racionalumo, teisingo ir objektyvaus situacijos vertinimo. Kaip bendraujame ir bendrausime su bendruomenėmis, taip Krašto apsaugos ministerija ir aš asmeniškai susitiksiu su kiekviena Seime frakcija. Išdėstysim visus argumentus: kodėl reikia, kodėl ta vieta, kodėl negalima kitaip, kodėl neužtenka devynių poligonų, kurie Lietuvoje yra, nes jie elementariai per maži šiuo metu jau. Ir aš tikiu, kad kiekvienas politikas išgirs, ir racionalumas nugalės.

 

– Kas taip skatina tikėti?

– Aš tikiu, kad kiekvienas Lietuvos politikas pirmiausia turi supratimą, kad Lietuva yra viena ir mes neturime alternatyvios Lietuvos. Kai kada mes neturime galimybių pasirinkti, nėra labai daug galimybių politikuoti.

 

Mes turime realią geopolitinę situaciją tokią, kokią turim. Turime priimti tokius sprendimus, kad užtikrintume savo saugumą. Mes investuojame dideles lėšas į divizijos sukūrimą. Tai dešimtys tūkstančių karių, tai tankai, haubicos, dronai, oro gynyba – viskas, ko reikia divizijai turėti.

 

Mes turime sąjungininkus amerikiečius Lietuvoje, mūsų vienas iš strateginių planų yra Vokietijos brigada, kviečiamės sąjungininkus ne tik būti ir gyventi pas mus, tikslas yra treniruotis kartu, neparasti gebėjimų kariauti reaguoti. Tai tam reikia vietos, tam reikia teritorijos. Ne visais atvejais galima virtualiai išmokti. Yra ir virtualizacijų, yra ir tokie sprendimai, mokymasis vyksta įvairiose platformose, bet dronų operatoriai galėtų patikinti, kad viena yra skraidyti virtualiai, visai kas kita – kai už lango pūga.

 

– Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad į Lazdijų rajoną siųs mobilias psichologų komandas. Buvo pasakyta, kad taip bus bandoma atliepti bendruomenės kolektyvinę traumą. Bet ar mes šiek tiek neperspaudžiame? Mano suvokimu, trauma būtų, jei mus okupuotų, jeigu užpultų priešas, jei įvyktų kažkas panašaus kaip Sausio 13-ąją, kai per okupantų puolimą žuvo civiliai beginkliai žmonės. Pavadinti poligono kūrimą kolektyvine trauma man pasirodė šiek tiek per daug.

– Aš nevertinsiu bendruomenės poreikio. Mes juos girdime ir visa Vyriausybė in copore stengiasi atliepti tuos poreikius. Jeigu bendruomenei reikia psichologų, mes juos turėsime.

 

Į susitikimą važiuoja įvairių sričių specialistai: gamtosaugininkai, nepriklausomi nekilnojamojo turto ekspertai, kariuomenės specialistai, logistikos specialistai, kad tiksliai atsakytų į visus klausimus. Mano, kaip ministro, darbas yra koordinuoti ir įgyvendinti Lietuvai reikiamus sprendimus, bet politikas nėra visų sričių specialistas, todėl mes vežamės visus specialistus. Ir psichologai, jei jie reikalingi, mes juos turėsime.

 

Ar tai kolektyvinė trauma ir ar galima tai sulyginti su Sausio 13-ąja, aš nenoriu spekuliuoti. Mano nuomone, jeigu būtume vėl okupuoti, tai būtų ne psichologinė trauma, tai būtų tragedija.

 

– Seimas, inicijavus „Nemuno aušros“ atstovams, pavedė Valstybės kontrolei atlikti krašto apsaugos sistemos įsigijimų auditą už 2021-2025 metus. Nors paprastai auditai yra geras dalykas, kuris leidžia įvertinti procesų efektyvumą, bet šiuo atveju kyla klausimas, kaip bus naudojami audito rezultatai – ar bus manipuliuoja Valstybės kontrolės pateikta informacija specialiai be konteksto? Ar jums nekyla nerimas, kad tai yra ne tiek būdas didinti efektyvumą, kiek siekis skatinti nepasitikėjimą krašto apsaugos sistema?

– Čia galima vertinti įvairiai, bet auditas visą laiką yra skaidrumo ženklas. Audito tikslas, mano supratimu, nėra kažką nubausti, audito tikslas yra parodyti silpnas sistemos vietas.

 

– Problema, kaip audito rezultatai naudojami po to.

– Taip, problema, kaip auditai naudojami po to. Ir aš jau iš anksto kviesčiau visus labai gerai pagalvoti prieš politikuojant. Tai vyksta ir šiandien su Rūdininkų miestelio statybomis. Taip, klausimai yra gerai, klausimai turi kilti ir į klausimus reikia atsakyti, bet užduodant klausimus, nereikia formuoti nuomonės. Labai svarbu objektyviai vertinti visas aplinkybes.

 

Ir auditai padeda objektyviai įvertinti visas aplinkybes. Pats esu inicijavęs ne vieną vidinį patikrinimą, tiksliau, aplinkybių surinkimą (negalima to vadinti auditu ar kažkokiu tyrimu), buvau susitikęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybe, jų tikslas yra teikti rekomendacijas užkardymui.

 

Eidamas į ministro poziciją aš kalbėjau apie skaidrumą. Yra daug įvairių pirkimų, daug sandorių, įvykusių praeityje, kad ir tas neseniai iškilęs minų klausimas. Tai tada tikslas yra pasižiūrėti, kaip tie sprendimai buvo priimti. Jeigu matome, kad kyla rizikų, galime pasimokyti iš praeities sprendimų ir užkardyti rizikas ateičiai: galbūt, galima patikslinti pirkimų grupių sandarą, gal įtraukti papildomus ar išorės specialistus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Viešųjų pirkimų tarnybos, peržiūrėti procesą, kad būtų kuo mažiau suinteresuotų vizijų, kad nebūtų net regimybės.

 

Tai nėra vienos nakties ar vienos savaitės darbas, nes tai didžiulė sistema ir ji ilgą laiką dirbo taip, kaip dirbo, pagal tas procedūras, kokias turėjo. Mano matymas yra gal kiek platesnis, konstruktyvesnis, noriu, kai kai kurie procesai būtų automatizuoti taupant žmogiškuosius resursus, nepučiant paties aparto ir eliminuojant galimybes vienašališkam sprendimui. Norisi susižiūrėti bendrą paveikslą ir auditas šioje vietoje labai aiškiai parodys rizikos žemėlapį.

 

– Aš pamenu, kad Valstybės kontrolė buvo atlikusi gynybos biudžeto valdymo analizę, bet rezultatai buvo įslaptinti. Ir tuomet kilo didelis nepasitenkinimas, kad informacija neviešinama, buvo sakoma, kad ji slepiama. Tai kaip jūs dabar apeisite tai, nes abejotina, ar šįkart bus galima viską paviešinti?

– Tikėtina, kad bus momentų, kurių negalima viešinti, visiškai sutinku. Tačiau visame procese turi būti įtrauktos tarnybos, kuriomis mes pasitikime – Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir taip toliau.

 

– Na, jūs pasitikite, jūsų koalicijos partneris niekuo nepasitiki.

– Čia grįžtu prie to prašymo iš anksto nekurti politikos jautriose srityse, o visiems kartu suprasti, kad krašto apsaugos sistema, kartu su visa visuomene, užtikrina Lietuvos saugumą ir gynybą.

 

– Manote R. Žemaitaitis paklausys jūsų kvietimo?

– Kaip minimum, R. Žemaitaitis girdi, o čia jau jo apsisprendimas, kaip elgtis toliau.

 

– Jūs niekaip negebate paneigti abejonių dėl įmonės „Fegda“, kuri siejama su Lietuvos socialdemokratų pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, nes jis trumpai joje dirbo ir turi pažinčių tarp akcininkų bei vadovų. Ši įmonė nutiesė brokuotą kelią Rūdininkų poligone ir ministerija turėjo daug vargo, kol susitarė, kad kelias bus pataisytas įmonės lėšomis. Tada Rūdininkų karinio miestelio antrojo etapo konkursą laimėjo „Merko statyba“ bei bendra „Conres LT“ bei „Fegdos“ įmonė „Rudina“. Galiausiai, paaiškėjo, kad su „Fegdos grupe“ susijusi įmonė „Eksplosita“ pasirašė 22,8 mln. eurų vertės sutartį dėl prieštankinių minų. Iki šiol jums nepavyko paaiškinti abejonių, kad įmonės sėkmė nėra atsitiktinė.

– Čia yra vienas momentas. Aš atsinešiau dokumentų krūvą, kurią nešiausi ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Yra sudėliota visa chronologija dėl „Fegdos“, yra atliktas vidinis mūsų tyrimas, kaip buvo priimtas kelias dar 2023 metais, dar prie ministro Arvydo Anušausko. Jį miniu ne dėl to, kad tai būtų jo sprendimas, nes ten dirbo komisija. Yra atliktas aplinkybių patikrinimas, nustatyti procedūriniai momentai. Mes kol kas to neviešiname, nes turi būti atliktos kitos procedūros, tačiau aš asmeniškai susižiūrėjau visą tą laikotarpį, nes neturiu jokio intereso, kad vienokia ar kitokia įmonė laimėtų arba būtinai dalyvautų.

 

Mano noras, kad procesuose ir pačiame proceso kelyje viskas būtų maksimaliai skaidriai, dalyvaujant visoms įmanomoms, reikalingoms institucijoms, kad būtų sukuriamos tokios sąlygos, kurios neribotų konkurencijos ir būtų tikslios, atlieptų valstybės poreikius.

 

„Fegdos“ fenomeną paneigti galime tik visi kartu. Iš ministerijos pusės mes nuolat pateikiame, tikiuosi, aiškius atsakymus. Jeigu atsakymų trūksta, tai po viso pirkimo proceso (jis dar nėra baigtas), mes pasikviesime žiniasklaidos atstovus ir atsakysime į visus klausimus, pateiksime dokumentus, ką galėsime. Norime, kad visi tikrai suprastų, ar buvo kažkokios intencijos, ar nebuvo. Jeigu dabar būčiau pamatęs, kad yra kažkokios intencijos, aš labai paprastai sakau, aš niekam nesu skolingas. Mano noras, kad kuo mažiau būtų lipdoma (ir prie manęs asmeniškai) to, ko aš nepadariau.

 

Mes susižiūrėsime viską konkrečiai iki pat galo. Apie minas kalbėti konkrečiai dabar aš negaliu, nes tai naujas momentas. Užsiprašiau tyrimo, kaip viskas vyko. Galbūt yra kažkokių niuansų. Tai jeigu jų bus, bus ir veiksmai. Mes turime ir kitą pavyzdį, tokią įmonę „Taiklu“, kuri ir kelmus šalina, ir išminavimo darbus atlieka, tai irgi kyla įvairių klausimų. Ne vienintelė „Fegda“ egzistuoja, yra daug įvairių įmonių ir į visas žiūrime visiškai vienodai.

 

– Mūsų gynyba yra pagrįsta ir savo kariuomenės stiprinimu, bet taip pat ir pasitikėjimu NATO sąjungininkais. Tarkime, karo atveju, viršenybę ore turėtų turėti mūsų sąjungininkai amerikiečiai, o tai iš esmės lemia beveik viską. Tačiau dabar mes matome JAV prezidento Donaldo Trumpo svarstymus, kad jis neatmeta galimybės perimti Grenlandijos jėga, nors teiktų pirmenybę diplomatijai. Ar jums nėra nejauku, kad pasaulio saugumo struktūra keičiasi ir kad mes negalime būti tikri dėl NATO išlikimo?

– Diskusijos ir kalbėjimas yra reikalingas tam, kad susitartume. Nereikia kvestionuoti sutartinių įsipareigojimų be reikalo. Čia irgi labai jautri tema. Diskusijos, diplomatija ir derybos turi įvairias formas ir įvairų žodyną: vieni renkasi vienokį žodyną, vienokias formas, kiti dirba kitokiais metodais, bet šiai dienai mes turime diskusiją, tarptautinę teisę, tarptautinius įsipareigojimus ir esu tikras, kad visos civilizuotos, demokratinės valstybės puikiai supranta ir derybų, bendravimo bei bendradarbiavimo keliu ras sprendimus.