„Juodoji buhalterija“ rasta netyčia

Seimo laikinojoje komisijoje liudijant prokurorams paaiškėjo mažai aptarinėtas faktas, kad „juodoji buhalterija“ buvo rasta netyčia. Valstybės saugumo departamentas (VSD) tyrė galimo šnipinėjimo bylą ir atsitiktinai užtiko „juodąją buhalteriją“. Tuo pagrindu buvo pradėtas atskiras tyrimas, kuris neseniai pasiekė teismą.

Taigi galima daryti išvadą, kad VSD pareigūnai turėjo rimtos informacijos ir pagrindo pradėti tyrimą dėl šnipinėjimo. Kodėl jie tą tyrimą uždarė? Informacija nepasitvirtino, o gal nepavyko surinkti pakankamai įrodymų? Bet kokiu atveju, net įtarimai, kad aukščiausi šalies politikai galėjo dirbti svetimai valstybei, skamba grėsmingai.

Pakantumas korupcijai

Pagrindinė išvada iš Darbo partijos bylos, kad į nusikalstamą schemą buvo įtraukta dešimtys įmonių ir šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių. Ir visi tylėjo.. visi nuolankiai mokėjo, gavo ir davė pinigus, tačiau tam nei vienas nepasipriešino, nei vienas nepranešė atsakingoms tarnyboms. Ši istorija parodo, kaip visuomenė yra pakanti korupcijai. Lietuva - kaip mafijos už virvučių tampoma Sicilija.

Kaip atrodo visos valstybės politinė sistema, kai viena iš didžiausių partijų „šešėlines“ lėšas moka kitiems valstybės pareigūnams, Seimo nariams, šou verslo atstovams, žiniasklaidai? Nebegalima pasitikėti tuo kas kalbama, rašoma ar veikiama nes tai gali būti tik „šešėlinių“ pinigų įtaka. Kuo tikėti, kai žmonių sąžinė tokia pigi?

Jeigu teisme bus įrodyta, kad į „juodąją kasą“ buvo mokami „otkatai“ nuo ES paramos įmonėms, tai šokiruoja. Išeitų, kad konkursai dėl ES paramos – tai tėra fikcija. Ką turi manyti įmonių vadovai apie valstybę, kai norėdami laimėti konkursą, turi mokėti duoklę? Be to, tokiems „otkatams“ reikalinga turėti savą „juodąją buhalteriją“, klastoti dokumentus, nes juk legaliai kyšio neįtrauksi į įmonės apskaitą.

Ką turi galvoti verslo konkurentai, kurie galbūt sąžiningai siekė gauti ES paramą, bet jos negavo. Kaip turi jaustis politikai viešai prieš TV kameras aiškindami rinkėjams, kad jų didžiausias rūpestis yra „paprasti žmonės“.

Nepaisant į viešumą išlindusių skandalingų faktų, dalis visuomenės ir toliau mano, kad su VU siekiama politiškai susidoroti. Kai kurie žmonės būtent dabar dar labiau „įtikėjo“, kad čia didelis sąmokslas. Vienos TV apklausa (o gal tai tėra „apklausa“?) rodo, kad 74 proc. respondentų mano, kad VU teisti nereikia.

Deja, politikai nuo tokios veiklos nenori atsiriboti. Štai vienas iš tvarkiečių lyderių Petras Gražulis pareiškė, kad atseit visos partijos turi „juodąsias kasas“ ir jis pats vežė kažkokius pinigus iš užsienio. Matyt, P. Gražulio rinkėjai jo veiklai pritaria, nes jis mėgaujasi populiarumu visuomenėje, jį daug kartų žmonės rinko ir renka į Seimą. Tačiau iš užsienio finansuojama Lietuvos vidaus politika būtent ir turi būti tiriama bei užkardoma VSD. Tai gal teisus buvo Artūras Paulauskas dar 2006 m. apkaltinęs V. Uspaskichą ir R. Paksą veikiant pagal užsienio specialiųjų tarnybų parašytus scenarijus? Gaila, kad jam pačiam to įžvalgumo užteko keliems mėnesiams.

Noriu tikėti, kad visgi ne visos partijos ir politikai yra taip puolę. Dvi pagrindinės Lietuvos politinės jėgos – konservatoriai ir socialdemokratai visgi turi noro kurti kitokią politiką. Būtent abiejų tradicinių partijų balsais nebuvo suteikta teisinė neliečiamybė Darbo partijos bylos įtariamiems. Verta prisiminti, kad kilus korupciniams skandalams dėl V. Matuzo ar R. Adomavičiaus abi partijos sustabdė jų narystę ir abiejų veikėjų politinė karjera buvo sustabdyta. Tai visai skiriasi nuo VU, VV ar VG, kuriems buvo skirtos aukščiausios vietos kandidatų sąraše į parlamentą.