Kaimyninėje šalyje daugiau nei 50 metų lietuvių kalba leidžiamo dvisavaitinio žurnalo "Aušra" gali nebelikti. Damoklo kardas virš šio leidinio pakibo Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerijai priėmus sprendimą, pagal kurį žurnalas turi grąžinti dalį 2011 metams skirtos dotacijos.
Seinų savivaldybė nesutiko atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio vyskupo A.Baranausko fondo. Neabejojama, kad dėl keliolika tūkstančių zlotų patuštėsiančios kišenės nukentės lietuvių kultūrinis gyvenimas Seinų krašte. Mūsų šalies diplomatai ir politikai žada padėti Lenkijos lietuvių bendruomenei.

Netikėtas sprendimas

Žurnalas "Aušra", kaip ir kiti tautinių mažumų leidiniai, yra remiamas Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerijos. Pasak "Aušros" vyriausiosios redaktorės Irenos Gasperavičiūtės, praėjusių metų pabaigoje buvo gautas šios ministerijos nurodymas grąžinti dalį valstybės dotacijos už 2011 metus, t. y. apie 16 tūkst. zlotų (apie 13,4 tūkst. litų).

"Pasikeitus teisės aktų interpretacijai, pajamos, gaunamos iš leidinio prenumeratos, pradėtos traktuoti ne kaip savas indėlis į projektą, kaip buvo anksčiau, bet kaip dotacijos dalis. Šis sprendimas buvo netikėtas redakcijai, o jo motyvai neaiškūs", - pažymėjo I.Gasperavičiūtė.

Reikalaujamos grąžinti pinigų sumos, jos teigimu, redakcija neturi, nes už prenumeratą gautos lėšos yra naudojamos žurnalui leisti. Ministerija jau patvirtino skirsianti paramą "Aušros" leidybai ir šiems metams. Tačiau dėl reikalavimo grąžinti dalį dotacijos žurnalas greičiausiai bus priverstas užsidaryti. "Jeigu turėsime grąžinti pinigus, "Aušra" nebegalės būti spausdinama, nes neturėsime tam lėšų. Lenkijos lietuviai netektų pagrindinio priėjimo prie lietuviškos spaudos, - teigė I.Gasperavičiūtė. - Kiek žinau, kitos tautinės mažumos prenumeratos lėšas nurodo kaip savo indėlį ir jiems problemų nekyla, nemalonumų jie nesulaukė."

I.Gasperavičiūtė neatmetė galimybės, kad ministerijos sprendimas reikalauti grąžinti dalį paramos lėšų gali būti susijęs su dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių įtampa.

Apsunkina kultūrinę veiklą

Dvi Lenkijos lietuviams svarbias įstaigas - "Lietuvių namus", kur organizuojamas mūsų tautiečių kultūrinis gyvenimas, ir 2005 metais įsteigtą "Žiburio" mokyklą - administruojantis vyskupo A.Baranausko fondas neseniai sulaukė Seinų miesto savivaldybės sprendimo, kuriuo yra įpareigojamas sumokėti beveik 16 tūkst. zlotų nekilnojamojo turto mokestį už 6 mėnesius.

Fondo prašymas jį atleisti nuo tokio mokesčio buvo atmestas. Seinų burmistro atsiųstame sprendime teigiama, kad tai prieštarautų svarbiam visuomenės interesui, nes į savivaldybės biudžetą gaunamos įplaukos yra nepakankamos.

Pasak fondo tarybos pirmininko Petro Maksimavičiaus, nekilnojamojo turto mokestį Lenkijoje dažniausiai moka komercinės įstaigos. Vyskupo A.Baranausko fondas - ne pelno siekianti organizacija, visas gautas lėšas skirianti lietuvių kultūrai ir švietimui puoselėti. "Lenkijos tautinių mažumų įstatymas įpareigoja savivaldybes jei jau neremti, tai bent neapkrauti papildomais mokesčiais tautinių mažumų institucijų. Mūsų mokykla nėra komercinio pobūdžio, jokio pelno iš to negauname, taip pat ir "Lietuvių namai". Visos fondo valdžios - taryba, valdyba, kontrolės komisija - dirba visuomeniniais pagrindais", - pabrėžė P.Maksimavičius.

Anot jo, Seinų valdžia neremia lietuvių kultūrinės veiklos, o apkraudama mokesčiais ją tik apsunkina. "Manau, tai sąmoningas sprendimas, siekiant daryti spaudimą fondui, kuris administruoja Lietuvai gana svarbias institucijas", - įsitikinęs P.Maksimavičius.

Jaučia spaudimą

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra dėl minėtų valdžios sprendimų įžvelgia spaudimą. "Esame įsprausti į kampą. Iš vienos pusės daugėja antilietuviškų išpuolių, naikinamos vietovardžių lentelės, kultūros paminklai, niekinamas mirusiųjų atminimas kapinėse, o iš kitos pusės patiriame valstybės administracijos akivaizdų spaudimą", - teigė jis.

Neseniai į Lenkiją dirbti atvykęs Lietuvos konsulato Seinuose įgaliotasis ministras Vytautas Gudaitis LŽ sakė, kad minėtos problemos jam yra žinomos. "Tai situacija, kuri kartkartėmis kartojasi. Manau, bendruomenė jautė, kad taip gali būti. Jau ėmėmės tam tikrų priemonių, darysime viską, kad sušvelnintumėme situaciją", - tikino jis.

Nepaliks nuošalyje

Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui nemalonios žinios iš Lenkijos lietuvių bendruomenės buvo naujiena. Jo nuomone, kilusios problemos - taip pat ir normalių santykių su Lenkija nebuvimo bei dvišalio nesikalbėjimo pasekmė. "Kai neturime santykių, kai niekas nesusitinka, tokios pasekmės ir būna. Imsimės žingsnių, aiškinsimės, kodėl taip yra", - tvirtino G.Kirkilas.

Dėl to jis žadėjo kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, taip pat šiuos klausimus kelti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pažymėjo nežinantis teisinės padėties minėtais klausimais. "Galiu pasakyti viena - lietuvių tautinės mažumos situacija yra nelygintina su tuo, ką turi lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Nekalbu apie dramatiškai sumažėjusių lietuviškų mokyklų skaičių, net "Žiburio" gimnazija neišsilaikytų, jei jos pinigais neremtų Lietuva. Lietuvių kilmės vaikai mokosi iš lenkiškų vadovėlių lietuviškose pamokose. Liūdna tradicija, - sakė A.Ažubalis. - Manau, kad panašūs lietuvių tautinės mažumos padėties klausimai turėtų būti svarstomi netrukus įvyksiančio užsienio reikalų ministro vizito į Lenkiją metu."