www.alfa.lt 2013-02-01

2006 m. rugpjūčio 23-oji, kai Bresto mieste iš „Inturisto“ viešbučio devintojo aukšto iškrito Lietuvos saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas, tapo tam tikru atskaitos tašku naujausioje šalies istorijoje. 2013 m. sausio 31 d. Generalinės prokuratūros nutartis bene ketvirtą kartą nubraukia viltį, kad tiesa bus išsiaiškinta. Nors teismai GP ne kartą yra įpareigoję atnaujinti skubotai atliekamus tyrimus, susidaro įspūdis, kad šią klaikią žūties (ar nužudymo) istoriją norima nukišti į pačius giliausius stalčius.

Jurgelevičiaus „patarimas“ „nesiknaisioti po kaulus“ klusniai vykdomas

 

2006 m. plačiai nuskambėjo netikėtai atviras pokalbis su tuometiniu Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotoju Dariumi Jurgelevičiumi. Tik vėliau buvo pradėtas parlamentinis VSD veiklos tyrimas, atskleidęs šios specialiosios tarnybos nešvarius darbo užkulisius, tad D. Jurgelevičiaus atsakymai buvo atskiesti ironija, panieka ir net grasinimais. Kadangi beveik septynerius metus vykęs tyrimas grįžo į pradinį tašką (jau 2006 m. lapkričio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius ikiteisminį tyrimą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., „kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog V. Pociūnas žuvo nelaimingo atsitikimo pasėkoje ir nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“), tad siūlome prisiminti, su kokiu uolumu jis buvo bandomas blokuoti žiniasklaidoje ir politikų tarpe:

 

„Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigė, kad tiriant V.Pociūno mirties priežastis pirmiausia reikia pradėti nuo padėties VSD tyrimo? V.Landsbergis klausia, „kodėl V.Pociūnas buvo pašalintas iš departamento, kodėl jis prašėsi į menkesnes pareigas Gardine“? – buvo klausta D. Jurgelevičiaus:

Nesuprantu, kodėl šių dalykų jūs klausiate manęs? Jūs painiojate adresatus, nes tokius klausimus sprendžia departamento vadovas.

Į jus kreipiamės todėl, kad teigiama, kad jūsų, pareigūno deleguoto iš URM į VSD, ir Albino Januškos duetas...

... sakykite tiesiai ir nebijodami – klanas. Aš tai jau seniai girdžiu ir žinau, kas tas pasakas pasakoja.

Tai kodėl tos pasakos sekamos?

Šioje struktūroje buvo likę tiek daug visokių skaudulių ir nereikalingų, nesveikų liekanų, kurios privertė kai kuriuos žmones apsispręsti. Ta pasakų, padavimų, legendų epopėja yra prasidėjusi seniai, dar prieš man ateinant dirbti į VSD (D. Jurgelevičius deleguotas dirbti į VSD nuo 2004 m. birželio, - aut. past.) Ir visas sklandančias istorijas žinau daug geriau nei įsivaizduojate. Kas pasakoja, kam pasakoja...

Taip pat paplitusios kalbos, kad vykstant vidinėms reorganizacijoms, reformoms iš tarnybos yra išstumiami pareigūnai, kurie į departamentą atėjo su pirmąja banga, o į jų vietą ateina žmonės, turintys darbo patirtį policijos ar prokuratūros sistemoje. Tie, pirmieji, save su karčia ironija vadinantys „patriotais-idiotais“, jaučiasi nepelnytai nustumiami?

Čia jau per daug grubiai pasakėte. Jei jie patys taip save vadina, tai ir aš iš tokių tarpo. Nes 1990 m. atėjau dirbti ne į šią, o ne ką mažiau pavojingą URM sistemą.

Yra liudijimų, kad V.Pociūno paskyrimą į tarnybą užsienyje nulėmė pokalbis, kuriame esą dalyvavote ir jūs. Pokalbis, kurio metu V. Pociūnas esą atsisakęs rašyti teigiamą analitinę pažymą apie Rusijos energetikos įtaką Lietuvai?

(Juokiasi) Esu prisiklausęs ir tokių legendų, tačiau ilgainiui tai įgauna jau visai nejuokingą atspalvį. Ir tai jau tampa problema. Numanau, kas tuos dalykus jums pasakoja, bet tai yra visiškas blefas. Tai apie ką šnekate buvo departamento pozicija „Mažeikių naftos“ klausimu. Negerai, kad kai kurie žmonės ima fantazuoti. Tai ir neetiška, ir tam tikrų įsipareigojimų prieš tarnybą pažeidimas.

Neturime nieko asmeniško nei prieš jus, nei prieš VSD, o tiesiog bandome surinkti kuo įvairesnių nuomonių.

Norėčiau tuo tikėti. Ir mes pasiruošę tomis nuomonėmis pasidalinti, kiek tai leidžia mūsų darbo specifika. Norėčiau, kad niekas nepradėtų „užsiciklinti“ ant platinamų legendų. Turi būti ir noras išgirsti, o ne tik platinti pasakėles.

Suprantu, kad tai lengvai parduodama ir turinti politinį kvapą istorija. Tačiau kartoju vienareikšmiškai ir labai atsakingai, kad nieko panašaus, apie ką yra šnekama ir spekuliuojama, nebuvo. V. Pociūno paskyrimas, kuris dabar yra interpretuojamas kaip nustūmimas, buvo jo paties pasirinkimas. Visiškai. Jam buvo siūlomos kelios pareigos. Buvo daroma reforma, kurios dėka padarėme daug reikšmingų darbų. Jam siūlytos adekvačios pareigos anksčiau užimamoms pačiame departamente, taip pat darbas užsienyje. Pradedant Briuseliu, baigiant kitais taškais, kuriuose turime savo atstovus. Jis kažkodėl pasirinko Baltarusiją, sakydamas, kad nori kiekvieną savaitgalį būti namuose. Apie mirusius gerai arba nieko, bet jei jis skundėsi, tai tą patį galėjo pasakyti ir mūsų generaliniam direktoriui, kad niekur nenori važiuoti. O kai kas sako, kad jis skundėsi. O galėjo nevažiuoti ir puikiai čia padaryti savo demaršą ir visa kita.

Tačiau nenoriu šios temos plačiau liesti, nes ji nėra tokia plokščia kaip gal kai kam atrodo.

Niekam taip ir neatrodo.

Yra daugiau visokių niuansų, detalių. Ir jei toliau vyks visas šis knaisiojimasis po tuos kaulus, tai ten išlįs tokių momentų, kurie garbės visam šitam reikalui tikrai nepridės. Galvoju, kad kažkas nori padaryti didžiulį šou, bet rezultatas, manau, bus nuviliantis (pajuodinimas autoriaus, - Alfa.lt past.). Deja.

Ką jūs turite galvoje?

Pamatysite...

Ministras Petras Vaitiekūnas (tuo metu užsienio reikalų ministras, -aut. past.) jau pačią pirmą žūties dieną teigė, kad jam viskas yra aišku, tačiau nieko nekomentavo, kol vyksta tyrimas. Ar jums irgi viskas aišku ir kada visuomenė sužinos galutinius tyrimo rezultatus?

Aiškumas yra tas, kad vyksta tyrimas. Ir nei viena iš versijų dar nėra atmesta: pradedant tuo, ką sako vieni, baigiant tuo, kad tai gali būti kažkoks netyčinis dalykas. Absoliučiai visos versijos yra gyvos. Ir niekas jokių apibendrinimų negali daryti, kol nėra galutinės teismo medicinos ekspertų išvados. Tada viskas ir prasidės, nes dabar vyksta pasirengimas tyrimui, renkama faktinė medžiaga.

Kaip VSD „nuomonėmis dalinosi“

Vykusio parlamentinio tyrimo metu buvo pranešta apie neteisėtą informacijos atskleidimą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams liudijęs Seimo narys Andrius Kubilius, pranešė apie savo pokalbius su VSD generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi ir VSD pareigūnu Audriumi Penkausku, įvykusius jų iniciatyva netrukus po V. Pociūno žūties Baltarusijoje, Lietuvos teisėsaugos institucijoms jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pokalbis vyko ir tarp VSD pareigūno A. Penkausko bei komiteto narės Rasos Juknevičienės. A. Kubilius ir R. Juknevičienė sakė, kad jiems buvo atskleistos tam tikros V. Pociūno žūties aplinkybės, kurias vėliau pranešė vienas šalies dienraštis. (Tos VSD ir dienraščio „Lietuvos rytas“ „aplinkybės“ buvusios tokios: esą kauštelėjęs V. Pociūnas bandė šlapintis pro langą, paslydo ir krito iš devinto aukšto).

Išslaptintuose komiteto apklausų protokoluose matoma, kad prieš pasirodant straipsniui su to paties dienraščio žurnaliste nuo 20 val. iki beveik 2 val. VSD patalpose prie butelio viskio bendravo VSD generalinis direktorius A. Pocius. Jis šio fakto nepaneigė, tačiau atsisakė pateikti VSD lankytojų žurnalo duomenis. Be to, VSD generalinis direktorius neigė kalbėjęs su A. Penkausku apie V. Pociūno žūties versijas ir aplinkybes, nors A. Penkauskas liudijo, jog būtent po pokalbio su A. Pociumi ir jo pavaduotoju Dainiumi Dabašinsku jis buvo įpareigotas aplankyti politikus, keliančius daugiausia klausimų dėl V. Pociūno žūties ir jo išsiuntimo į Gardiną aplinkybių.

Buvo žaidžiama visuomenės reakcija

Taip teigė buvęs VSD pareigūnas Raimondas Burkovskis, dirbęs kartu su V. Pociūnu. „Matyt, tokia versija buvo sugalvota norint sustabdyti kilusį triukšmą dėl žūties aplinkybių, bijant tyrimo, kuris atskleistų tikrąsias V. Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybes. Sugalvotos žuvusįjį žeminančios žūties aplinkybės turėjo nuo tokių veiksmų atgrasinti, - sakė R. Burkovskis, klausiamas, kodėl buvo platinama tokia VSD karininką žeminanti žūties versija. - Buvo žaidžiama visuomenės reakcija. Skaičiau komentarus žmonių, kurie nesugebėjo blaiviai įvertinti pateiktos informacijos, - jie tyčiojosi. O V. Pociūnas buvo žmogus, daug metų dirbęs departamente, patriotas tiesiogine šio žodžio prasme, kokių mažai buvo departamente. Jis ne kartą apdovanotas už gerą tarnybą. Žmonės, kurie paskleidė šmeižikišką versiją, turėtų daug atgailauti dėl savo veiksmų.“