Šiuo metu išnaudojant LR Seimo rinkimų rezultatus, agresyviai nusiteikusios jėgos vis ryškiau kėsinasi pažeisti veikiančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, siaurinti valstybinės kalbos vartojimo erdvę, pažeisti jos struktūrą, Valstybės teritorinį vientisumą, diskriminuoti lietuviškų mokyklų mokinius, laikančius lietuvių kalbos egzaminą, palengvinant tokio egzamino laikymą kitakalbių mokinių mokyklose.
Lietuva, būdama žymiai mažesnė už Lenkiją, išlaiko apie 100 lenkiškų mokyklų. Iš jų bent dešimtyje mokosi mažiau kaip 50 mokinių. Tuo tarpu Lenkijoje dėl vadinamų „lėšų stokos“ nuo 1999 iki 2005 m. buvo uždaryta 50 proc. lietuviškų mokyklų. Dabar lietuvių gyvenamame Punsko valsčiuje numatyta uždaryti dar tris – paskutines grynai lietuviškas mokyklas. Taigi čia neliks ir labai svarbių lietuvių kultūros skleidimo židinių. Lenkijos valdžia visai nepaiso, kad uždarinėdama lietuviškas mokyklas, ji pažeidžia Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, brutaliai polonizuoja ten gyvenančią mūsų tautos dalį. Pažymėtina ir tai, kad lietuviškos mokyklos Lenkijoje nuo pat jų įkūrimo neturėjo vadovėlų lietuvių kalba. Šie reiškiniai mūsų sąmoningai visuomenei negali nesukelti didžiulio rūpesčio savo tautos dabartimi ir jos ateitimi.
Dėl to šių metų vasario mėn. 11 d. buvo įkurta Nevyriausybinių organizacijų Koordinacinė taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti. Ši taryba turėtų suvienyti visų ta pačia kryptimi dirbančių organizacijų veiksmus, pareikšti savo nuomonę Vyriausybei tais klausimais, su kuriais ne visa visuomenė sutinka. Tikimasi, kad bendrai priimti sprendimai turės svaresnį pobūdį, jie bus dėmesingesni.
Koordinacinę tarybą sudaro savanoriai, pasiryžę ginti pagrindinius mūsų Konstitucijos principus– valstybinę kalbą, Lietuvos teritorinį vientisumą ir su jais susijusius kitus visuomenės interesus. Joje dirbs daug kam žinomi mieste žmonės: profesorius Romualdas Baltrušis, profesorius Alvydas Butkus, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė (išrinkta tarybos koordinatore), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus atstovė dr. Audronė Veilentienė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas istorijos mokytojas metodininkas Zigmas Tamakauskas, Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas, Sargėnų Senjorų klubo pirmininkas Zigmas Kazlauskas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus atstovė Elvyra Valiukaitė, Vytautų klubo atstovas Vytautas Juodka, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus atstovė Genutė Grėbliauskienė, Jotvingių kryžiaus riterių ordino atstovas Artūras Daujotis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus sekretorė Julija Iskevičienė, Lietuvos tautininkų sąjungos atstovas Algirdas Morkevičius, LŽTGA Kauno skyriaus pirmininkas Pranas Kavaliauskas, Nepriklausomo jaunimo judėjimo Kauno regiono pirmininkas Šarūnas Šiurka (išrinktas tarybos koordinatorės pavaduotoju).
Jau pirmame vykusiame posėdyje buvo svarstyta ir vienbalsiai pritarta Lietuvos Sąjūdžio 2013-02-08 pareiškimui, adresuotam Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl apkaltos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, pažeminusiam savo oficialaus vizito metu Varšuvoje Lietuvos Respublikos Seimą, demokratiškai priėmusį Lenkijai nepatikusį nutarimą saugoti lietuvių kalbos fundamentinį komponentą – mūsų nacionalinę vertybę – lietuvišką raidyną.
Taip pat nutarta rinkti žmonių parašus, reikalaujant mūsų Valstybės vadovų nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo:
1. Neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių ir juos toliau rašyti tik valstybine kalba, neįteisinti polonizuotų ar suslavintų vietovardžių viešosios rašybos;
2. Nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, užkirsti kelią teritorinės autonomijos kūrimui ir gatvių pavadinimus rašyti tik valstybine kalba, užtikrinti teismų sprendimų vykdymą dėl neteisėtų nelietuviškų užrašų nukabinimo;
3. Nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus, pavardes dokumentuose – tradicinį Lietuvos kultūros paveldą, ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje;
4. Nesilpninti lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose, neatsisakyti lietuvių kalbos valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo ir jo neatidėlioti, nes nevienodas lietuvių kalbos vertinimas diskriminuoja ir segreguoja (LR Konstitucijos 29 str.) Lietuvos Respublikos piliečius;
5. Nepaversti lietuvių, tai yra valstybinės kalbos statuso derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją neteisėta ir atsiprašytų dėl prievartinės polonizacijos. Siekiant pasitikėjimo dvišaliuose santykiuose, būtina teisingai įvertinti prieškarinį konfliktą, agresiją, ultimatumą;
6. Nutraukti Lenkijos kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, susiejant juos su lojalumu Lenkijai. Siekiant gerų tarpvalstybinių santykių su Lenkija, iškelti sąlygą, kad būtų nutraukatas jos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir dezinformacija, o taip pat galiojančios Lenkijos ir Lietuvos sutarties laužymas, kai Lenkijos valdžia skatina lenkų tautinę bendriją Lietuvoje pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
Tikime, kad šį Koordinacinės tarybos reikalavimą savo parašais bei laiškais Lietuvos Vadovybei parems dauguma mūsų visuomenės žmonių, besirūpinančių tautos likimu, jos dvasinės kultūros bei teritorinio vientisumo išsaugojimu.
Zigmas Tamakauskas