S. Verseckas taikyti apribojimus Darbo partijai paprašė ankstesniame teismo posėdyje. Dėl planuojamų jungtuvių su partija „Tvarka ir teisingumas“, jis paprašė neleisti partijai reorganizuotis, likviduotis ar kitaip keisti savo juridinį statusą iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje.

Bandymas nušalinti S. Versecką žlugo. Teismas nutarė, kad „darbiečių“ advokatų argumentai yra deklaratyvūs ir niekaip neįrodo prokuroro nešališkumo. Po šio sprendimo paskelbimo teismas auklėjo salėje susirinkusius ir nepasitenkinimą reiškusius „darbiečius“, tarp jų – ir Seimo narius.

V.Uspaskichas teisme nepasirodė

Darbo partijos ir teisiamų jos narių advokatai tai vadino politikavimu. Jų atkirtis – bandymas nušalinti S. Versecką nuo bylos. Būtent nuo S. Versecko nušalinimo ir prasidėjo teismo posėdis. Darbo partijos advokatas teigė, jog prokuroras yra šališkas, ir dėl to nebegali tokiau atstovauti valstybei šioje byloje. Šališkumo įrodymu advokatas laiko minėtajį prašymą apriboti partijos veiklą, kuris „neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo“.

Advokatas akcentavo, kad S. Verseckas savo prašymą pateikė tik tuomet, kai paaiškėjo jungtuvių su „tvarkiečiais“ planai. „Toks iškreiptas požiūris į procesą rodo prokuroro šališkumą“, - tęsė advokatas Vladimiras Buslovičius, sykiu kaltindamas S. Versecką politinių užsakymų vykdymu.

Jį palaikė ir kitų kaltinamųjų gynėjai. O Darbo partijos pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys pareiškė, kad savo veiksmais S. Verseckas kišasi į partijos vidaus reikalus. „Tai pažeidžia 17 tūkst. Darbo partijos narių interesus, taip pat – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių interesus“, - pridūrė V. Gapšys.

Viktoro Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis teigė nekvestionuojantis prokuroro teisės prašyti laikinųjų apribojimų baudžiamosios bylos subjektui. Tačiau S. Versecko prašymas esą suponuoja, kad prokuroras siekia partiją pažaboti ne vieniems metams. Prokuroras, V. Sviderskio teigimu, siekia pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą žmonių susivienijomų laisvę.

„Ta priemonė, kurią prašo taikyti prokuroras, yra kraštutinė priemonė. (...) Vien šitas žingsnis, prašant to, ko paprašė prokuroras, yra šališkas ir vertas nušalinimo“, - kolegoms pritarė V. Uspaskicho gynėjas.

Pats V. Uspaskichas teismo salėje nepasirodė. Į posėdį neatvyko ir Vitalija Vonžutaitė.

S.Verseckas: argumentų nusišalinimui neišgirdau

S. Verseckas teigė neišgirdęs advokatų kalbose aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo nušalinimui. Jis taip pat stebėjosi, kad jo tiesioginis darbas – atstovavimas valstybiniam kaltinimui Darbo partijos atžvilgiu – laikomas šališkumo požymiu.

„Prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, įsitikinęs, kad pakanka duomenų, kad vienas ar kitas asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teisme prokuroras atlieka valstybinio kaltintojo vaidmenį. Jis tai privalo daryti objektyviai, nešališkai. (...) Tai, kad prokuroras byloje yra kaltintojas, jokiu būdu nereiškia, kad jis yra šališkas. Kitoje pusėje sėdi gerbiami advokatai, kurie yra gynėjai“, - su lengva ironija kalbėjo S. Verseckas.

Prašymą apriboti Darbo partijos veiklą jis paaiškino paprastai. Esą praėjusį savaitgalį dviejų partijų tarybos pritarė susijungimo procesui, ir tai sudarė faktinį pagrindą siekti Darbo partijos veiklos apribojimo.

Komentuodamas ankstesnį „darbiečių“ susijungimą su Naująja sąjunga, S. Verseckas pažymėjo, kad tada Naujoji sąjunga nunyko ir įsiliejo į Darbo partiją. Tuo tarpu dabar esą tikėtina, kad nunyks baudžiamojoje byloje teisiama Darbo partija.

„Teigti, kad prokuroras visą procesą politikuoja, taip pat nėra jokio pagrindo“, - pridūrė S. Verseckas.

Po apsikeitimo nuomonėmis teismas paskelbė pusvalandžio pertrauką.

Sprendimas: prokuroro nušalinimui nėra pagrindo

Pasitarusi teismo kolegija nutarė netenkinti prašymo nušalinti S. Versecką.

„Prašymas yra atmestinas“, - sakė teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.

Po šio sprendimo paskelbimo pasigirdo šurmulys. Teisėjų kolegijos pirmininkė ėmėsi auklėti salėje susirinkusius „darbiečius“ ir šios partijos Seimo narius.

Palaikyti „darbiečių“ susirinko kelios dešimtys partijos bendražygių. Salėje sunkiai tilpusius partiečius lydėjo Seimo nariai Loreta Graužinienė, Dangutė Mikutienė ir Viktoras Fiodorovas.

Ginčijo S.Versecko argumentus prieš partijų jungtuves

Atmetus pretenzijas S. Verseckui, teismas ėmėsi prokuroro prašymo dėl Darbo partijos veiklos apribojimo. Partijos advokatas V. Buslovičius pareiškė nesutinkantis su prokuroro prašymu.

Darbo partijos gynėjas pabrėžė, kad teisiškai partijos reorganizacija dar nėra prasidėjusi, taigi S. Verseckas esą be faktinio pagrindo mano, kad jungtuvės su „tvarkiečiais“ baigsis Darbo partijos, kaip juridinio asmens, išnykimu.

„Iš esmės apie partijų susijungimą prokuroras sprendžia tik iš visuomenės informavimo priemonių“, - kalbėjo V. Buslovičius.

V.Gapšys pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą

V. Gapšys teismui taip pat teigė, kad kol kas tik sudarytos darbo grupės, spręsiančios susijungimo su „tvarkiečiais“ klausimus, ir jokio realaus žingsnio partijų jungtuvių link žengta nebuvo. „Net jeigu vyktų reorganizavimas, gali vykti ir pareigų perėmimas“, - tikino Darbo partijos vicepirmininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar S. Versecko prašomi apribojimai neprasilenkia su Konstitucija.

Darbo partijos gynėjai taip pat pažymėjo, kad partijos veiklos apribojimas būtų tolygus bausmei, mat taip partijos veikla esą būtų neproporcingai suvaržyta.

S.Verseckas siūlo „tvarkiečiams“ žengti A. Paulausko pėdomis

S. Verseckas „darbiečiams“ ir jų gynėjams replikavo, kad oponentai nutylėjo vieną svarbų aspektą. Prokuroras pabrėžė siekiantis, kad Darbo partijos atžvilgiu būtų galima priimti nuosprendį. Esą jei „tvarkiečiai“ žengs Artūro Paulausko buvusios partijos pėdomis, jie prie „darbiečių“ galės prisijungti nevaržomai.

„Darbo partija gali jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“ taip, kaip susijungė su Naująją sąjunga“, - sakė prokuroras.

Jis taip pat pabrėžė, kad niekas iš Darbo partijos neneigia susijungimo planų. Taigi informacijos apie partijų jungimąsi tikslumas esą neabejotinas.

Konstitucijos pažeidimo savo prašyme S. Verseckas teigė neįžvelgiantis.

Teismas padarė dar vieną pertrauką – iki 14 val.

DELFI primena, jog Darbo partijos bylos nagrinėjimas buvo įstrigęs sunegalavus partijos lyderiui. Viktoras Uspaskichas, įtariant infarktą, išvežtas į Kauno klinikas. Tiesa, medikų nuogąstavimai nepasitvirtino, ir V. Uspaskichas ketvirtadienį išrašytas iš gydymo įstaigos.