Vilniaus viešojo transporto įmonė (VVT) didžiulė, joje dirba keli tūkstančiai darbuotojų, paslaugomis naudojasi per 200 000 vilniečių ir miesto svečių. Iš finansinių ataskaitų galima daryti išvadą, kad įmonė yra beveik bankrutavusi, taigi tai didelė problema, kurią reikėtų kuo greičiau spręsti. Ką galime padaryti ir ką siūlo miesto valdžia?

Ką daryti su VVT?

Pirmoji išeitis – leisti įmonei bankrutuoti. Tai sukeltų chaosą Lietuvos sostinėje, kur kiekvieną dieną išrieda 510 autobusų ir troleibusų. Dabartinė miesto valdžia susilauktų didžiulės kritikos, pasipiktinusių darbuotojų, keleivių ir garantuoto pralaimėjimo rinkimuose. Todėl ši išeitis mažai tikėtina.

Antra galimybė – iš kiauro Vilniaus miesto biudžeto kasmet skirti dar milijoną, antrą, o gal dešimt?! Daugelį metų taip ir buvo daroma, vis tikint, kad Vilniaus viešasis transportas atsistos ant kojų, t.y., išlaidos susilygins su pajamomis. Deja, reikalai ėjo tik prastyn. Kiekvieną kartą Vilniaus savivaldybė lieka skolinga vis daugiau ir daugiau, o išlaidos viešajam transportui kasmet vis auga. Ši išeitis labai patraukli, nes iš miesto vadovų nereikalauja jokių gebėjimų. Tačiau bėda yra Vilniaus miesto biudžetas ir jo skola, artėjanti prie milijardo litų žymos ir nebeleidžianti daugiau išlaidauti.

Trečioji išeitis – planuoti sistemą su maršrutų paketais ir paskelbti atvirus konkursus kiekvienam atskirai. Konkursus laimėjusios įmonės už mažiausią pasiūlytą kainą vežtų keleivius, o savivaldybei tektų tik vežėjų kontrolė. Tačiau čia VVT tektų persitvarkyti ir pradėti dalyvauti konkursuose rinkos sąlygomis bei kainomis. Ieškant galimybių keleivius vežti nemokamai. Ši išeitis yra viena racionaliausių, bet žinant didžiulį kai kurių Vilniaus miesto politikų norą valdyti įmonę bei visišką nekompetenciją ją valdant, toks sprendimas praktiškai neįmanomas.

Ką siūlo valdantieji?

Planas A. Už Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto lėšas nupirkti 18 prabangių šiuolaikinių autobusų, pavadinti juos greitaisiais bei tikėtis, kad problema išsispręs savaime. Greiti autobusai greit veža, tai jie visus keleivius greitai, patogiai išvežios ir neliks problemų. O keleiviai džiaugsis greičiu ir nepastebės, kad tų maršrutų vos keli.

Planas B. Panaikinti visus esamus privačių mikroautobusų maršrutus ir tikėtis, kad palikti be išeities vilniečiai persės į VVT, kurių skaičius irgi bus sumažintas taupumo sumetimais.

Valdantieji pasirinko iškart abu planus. Su dalimi vilniečių jau yra pradėtas eksperimentas, t.y., Perkūnkiemyje ir Tarandėje buvo panaikinti mikroautobusų maršrutai, o gyventojams pasiūlyta tik apgailėtina alternatyva važiuoti retai kursuojančiu VVT. „Eksperimentatoriai“ džiaugiasi, kad net 50 proc. keleivių persėdo į viešuosius autobusus.

O likę? Matyt, pasirinko automobilius ir padidino spūstis. Nuo liepos 1 d. A. Zuoko, darbiečių ir socdemų koalicija planuoja panaikinti visus likusius mikroautobusų maršrutus, o tai 220 mikroautobusų, ir bandyti priversti vilniečius persėsti į VVT, bei užkimšti miestą automobilių spūstimis.

Stebina liberalu besiskelbiančio mero noras veikti komunistiškai t.y. „susavivaldybinti“ kuo daugiau privataus verslo sričių (taksi, mikroautobusai ir net oro vežėjas) ir visaip pašalinti privatų verslą iš miesto viešojo gyvenimo. Kyla klausimas, kodėl meras yra nusitaikęs sunaikinti tik kai kurias privačias iniciatyvas? Ar tai ir nebus korupcinė dedamoji?

Talino politikai stengiasi, kad kuo daugiau žmonių važiuotų viešuoju transportu, net rado galimybių leisti važinėti nemokamai, o Vilniaus valdantieji politikai daro viską, kad mūsų viešasis transportas būtų nepatrauklus, toliau klimptų į skolas, o miestiečiai vargtų spūstyse.