Daugiausia dėmesio, taip pat ir užsienio žiniasklaidoje, sulaukė ūkio ministrės Birutės Vėsaitės nusišnekėjimas, kad Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą Lietuva esą galėjo įgyvendinti lėčiau ir kad Japonijos korporacijos "Hitachi" siūlomas atominės elektrinės reaktorius mūsų šaliai nereikalingas. Regis, Kremlius dar tikisi įtikinti dabartinę Vyriausybę pakeisti energetikos politikos gaires.

A.Butkevičius teigiamai vertino savo pokalbį su Rusijos premjeru. Su pasitenkinimu jis pabrėžė, kad D.Medvedevas dujų sektoriaus reformą pavadino Lietuvos reikalu, kuris nebėra diskusijų objektas. Drauge Rusijos atstovai pareiškė norą plačiau aptarti dujų tranzitą į Karaliaučiaus kraštą per Lietuvą. 
D.Medvedevas nėra pirmas Rusijos pareigūnas, pasakęs, kad dujų sektoriaus pertvarka yra Lietuvos reikalas. Kitaip kalbėti neįmanoma, nebent norima teigti, jog Rusija ar kitos šalys turi teisę kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Būtų naivu manyti, kad D.Medvedevo žodžiai reiškia, jog Rusija galutinai atsisakė vilčių paveikti Lietuvą.

Rusijos valdžia ir žiniasklaida premjerų susitikimui skyrė vos kelis sakinius. Bet "Gazprom" išplatintame pranešime teigiama, jog A.Butkevičius su A.Mileriu "sutarė pradėti konsultacijas, kad iki 2013 metų liepos 31 dienos būtų pasiekti susitarimai dėl viso pluošto klausimų". Veikiausiai bus kalbama apie Lietuvos ieškinį "Gazprom" tarptautiniame arbitraže, Rusijos peršamą naują ilgalaikę sutartį dėl dujų tiekimo, dujų kainų mažinimą, taip pat ir apie Trečiąjį energetikos paketą.

A.Butkevičius pasižymi perdėtu noru įtikti visiems, tad per dažnai per saldžiai kalba. Prieš kelias savaites interviu Rusijos verslo žurnalui RBK jis sakė, kad Lietuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusiškos energetikos sistemos ir kad bus siekiama glaudesnių santykių su Rusija, atskirais jos regionais, neatmetė galimybės, jog ateityje Karaliaučiaus krašto gyventojams bus įvestas bevizis režimas. Premjeras dar aiškino, kad "mums reikia prekiauti, ne kariauti", nors, kiek žinau, net Vladimiras Putinas nėra tapęs karo šaukliu. Nevalstybiškai nuskambėjo A.Butkevičiaus pastabos apie konservatorius ir naujos atominės elektrinės statybą. Esą tai "pernelyg skubotas projektas. Konservatoriai, būdami valdžioje, matyt, tikėjosi jį prastumti, bet nespėjo. Be to, viskas vyko slaptumo aplinkoje". Paprastai premjerai nedergia savo pirmtakų kitos šalies žiniasklaidoje.

Nors ir norėdamas įtikti, A.Butkevičius esminiais klausimais laikosi nepriekaištingai. Jis palaiko suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Klaipėdoje, dažnai pabrėžia, kad Lietuva neatsisakys planų įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą. Bet Rusija nenuleidžia rankų, siekdama paveikti Lietuvą, griebiasi meduolio ir lazdos.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė sakė, jog Lietuvos kaltinimai Rusijos koncernui "Gazprom" "užnuodija abipusio bendradarbiavimo atmosferą", ir leido suprasti, kad dėl tų veiksmų mūsų šalis priversta už dujas mokėti brangiau.

Ūkio ministrė užkibo ant šio kabliuko, pakartodama V.Čchikvadzės peršamą mintį, kad Lietuva pati nulėmė dideles dujų kainas, o Rusija ir "Gazprom" tik reagavo į Lietuvos įžeidimus ir iššūkius. Savo pastabomis B.Vėsaitė ne tik sąmoningai ar nesąmoningai kartoja Rusijos propagandą, bet ir suteikia vilčių Kremliui, kad galima nukreipti dabartinės valdžios energetikos politiką Rusijai palankesne kryptimi.

B.Vėsaitės pastabas plačiai citavo Vakarų žiniasklaida, įskaitant "Bloomberg Businessweek" ir publics.bg (Bulgarijos portalas, skirtas energetikos klausimams). "Business News Europe" rašė, kad B.Vėsaitės komentaras lig šiol yra stipriausias ženklas, jog naujoji Vyriausybė ketina atsisakyti savo pirmtakės pastangų sumažinti Lietuvos energetinį priklausomumą nuo Rusijos. Kitaip negali būti, nes ūkio ministrai paprastai yra atsakingi Vyriausybės nariai. Ūkio ministerija aiškina, kad "Bloomberg" iškreipė B.Vėsaitės žodžius, bet mažai kas rimtai vertina tokius post factum pasiteisinimus, paprastai skirtus vidaus vartojimui. B.Vėsaitės ir kai kurių kitų politikų kalbos, įvairūs paskelbti ar nepaskelbti susitikimai su Rusijos pareigūnais, neaiškumas dėl atominės elektrinės gali kelti abejonių dėl Lietuvos planų tvirtumo. Estija ir Latvija jau anksčiau pasiskundė dėl Lietuvos negebėjimo apsispręsti.

Rusijos portalas gazeta.ru pranešė, kad B.Vėsaitė išsakė savo nuomonę praėjus dienai, kai V.Putinas su "Gazprom" vadovu A.Mileriu aptarė galimybę nutiesti dujotiekio "Nord Stream" atšaką į Karaliaučiaus sritį. Atšaka aplenktų Lietuvą, per kurią šiuo metu tranzitu tiekiamos dujos Kaliningradui. Portalas cituoja Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovo Konstantino Simonovo pastabą, kad Kremlius ketina galutinai leisti suprasti su Rusija konfliktuojančioms tranzitinėms šalims, kad jų laikas baigiasi. Esą Rusija dar turi spaudimo priemonių, o B.Vėsaitės reakcija tai tarsi patvirtina.

Ūkio ministrė taip pat pasakė, kad atominė jėgainė nereikalinga. Verta priminti, kad 2008 metų vasario 1 dieną B.Vėsaitė su didžiausiu patosu sveikino tuomečio Seimo nutarimą kurti "Leo LT": "Šiandien svarstome Lietuvos konkurencingumui ir gyventojams nepaprastai svarbų klausimą, kuris, manyčiau, yra pats svarbiausias klausimas ir sprendimas mūsų kadencijoje... Gerbiamieji opozicijos atstovai aiškino, kad nereikia skubėti. Noriu pasakyti, kad neskubėjimas yra nusikaltimas." B.Vėsaitė pridūrė, kad straipsniai spaudoje ir reiškiamos abejonės "yra tam tikrų kapitalo grupuočių priešinimasis šiam projektui. Yra dujininkų norai, yra kitų kapitalo grupių norai dėl privatizavimo ir t. t." Nežinau, kodėl ūkio ministrė taip neatsakingai kalba, bet vargu ar jos motyvai yra patys kilniausi.