Kaip tei­gia bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nis­tras R.Šve­das, jei ma­no­ma, kad nau­ja at­omi­nė jė­gai­nė yra per di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta Lie­tu­vai, ga­li­ma pers­vars­ty­ti mū­sų ša­lies da­lį pro­jek­te, ieš­ko­ti ki­tų po­ten­cia­lių in­ves­tuo­to­jų. "Ta­čiau tai ne­tu­ri tap­ti pre­teks­tu nu­brauk­ti vi­są jau pa­da­ry­tą dar­bą, nu­vil­ti Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, ku­rios taip pat no­ri už­si­ti­krin­ti elek­tros ener­gi­jos tie­ki­mą", - in­ter­viu "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­brė­žė ne­prik­lau­so­mas eks­per­tas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to lek­to­rius Ro­mas Šve­das.

Po­li­ti­ka­vi­mo įkaitas

- VAE pro­jek­tas te­be­ky­bo ore. Kal­ba­ma, esą Lie­tu­vai jis per bran­gus. Ta­čiau drau­ge už­si­me­na­ma, kad jei pa­vyk­tų su­ma­žin­ti pro­jek­to kai­ną, jis ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­di­na­mas to­liau. Ko­kia, jū­sų nuo­mo­ne, šio pro­jek­to at­ei­tis?

- Kal­bė­da­mi apie to­kius di­de­lius pro­jek­tus tu­rė­tu­me su­si­telk­ti į pri­nci­pi­nius da­ly­kus. Su­nku­mus, iš­ki­lu­sius įgy­ven­di­nant VAE pro­jek­tą, rei­kia ver­tin­ti ne kaip pre­teks­tą jo at­si­sa­ky­ti, o kaip prob­le­mas, ku­rias rei­kia spręs­ti.

Nors vyks­ta da­ly­ki­nės dis­ku­si­jos ir svars­to­mi įvai­rūs tech­no­lo­gi­niai, fi­nan­si­niai klau­si­mai, ne­iš­ven­gia­ma ir po­li­ti­ka­vi­mo. De­ja, pro­jek­tas jau ta­po vi­daus po­li­ti­ka­vi­mo įkai­tu.

Su­tin­ku, kad VAE kai­na ne­tu­rė­tų bū­ti per­ne­lyg di­de­lė, bran­duo­li­nė sau­ga pri­va­lė­tų bū­ti aukš­čiau­sių stan­dar­tų, pro­jek­te tu­rė­tų to­liau da­ly­vau­ti vi­si re­gio­ni­niai par­tne­riai. Tai ba­zi­niai, pa­ma­ti­niai pri­nci­pai. Pro­jek­tą plė­to­ja ener­ge­ti­kos kom­pa­ni­jos, jis tu­ri bū­ti ko­mer­ciš­kai at­si­per­kan­tis, ki­taip ne­rei­kė­tų jo įgy­ven­din­ti. Pro­jek­tą vyk­dan­čios bend­ro­vės elek­tros ener­gi­ją, ku­rią at­ei­ty­je VAE pa­ga­mins, pri­va­lės par­duo­ti Lie­tu­vos, Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) rin­ko­je. Va­di­na­si, jos pri­sii­ma ko­mer­ci­nę ri­zi­ką ir skai­čiuo­ja, kad su­ge­bės par­duo­ti elek­tros ener­gi­ją.

Yra ste­reo­ti­pas, ku­rį no­rė­čiau su­lau­žy­ti. Kal­bė­da­mi apie elek­tros ener­gi­ją ne­re­tai mąs­to­me tik apie jos rin­ką Lie­tu­vo­je. Ko­dėl ne­svars­to­me, kad VAE pa­ga­min­tą elek­trą ga­lė­tu­me eks­por­tuo­ti? Pa­žvel­ki­me į di­džiu­lę Len­ki­jos rin­ką, ku­rio­je elek­tra ga­mi­na­ma nau­do­jant ak­mens ang­lis. Sa­vo elek­tros ener­gi­ją ga­lė­tu­me eks­por­tuo­ti ir į Šiau­rės ša­lis. Dėl to į VAE pro­jek­tą tu­rė­tu­me žiū­rė­ti dve­jo­pai: ir kaip į ins­tru­men­tą, už­ti­kri­nan­tį ener­ge­ti­nį sau­gu­mą, ir kaip į vers­lo pro­jek­tą, ku­rio pa­grin­du eks­por­tuo­tu­me elek­tros ener­gi­ją į di­de­lę ES rin­ką.

- Ko­dėl ne­pa­tei­kia­ma aiš­kaus at­sa­ky­mo dėl VAE pro­jek­to?

- Ma­tyt, dar rei­kia pa­mąs­ty­ti. Kai­my­nės Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, Ja­po­ni­jos kom­pa­ni­ja "Hi­ta­chi" yra ge­ros vers­lo par­tne­rės - lanks­čios, kan­trios, vis lau­kian­čios. Jei­gu mums, kaip pro­jek­tą pri­iman­čiai ša­liai, dar bū­ti­na pa­mąs­ty­ti, taip ir el­ki­mės. Čia nė­ra nie­ko blo­ga. Tik ne­rei­kia taip daž­nai, kar­tais net ke­lis­kart per die­ną, keis­ti sa­vo po­zi­ci­jos. Ofi­cia­lių par­ei­gū­nų iš­sa­ky­tos nuo­mo­nės su­ku­ria po­li­ti­nes pa­sek­mes.

- Tei­gia­ma, kad jei VAE veik­tų 60 me­tų, elek­tros sa­vi­kai­na bū­tų di­des­nė ne­gu rin­ko­je. Juk ir jūs ti­kriau­siai ne­no­rė­tu­mė­te už elek­tros ener­gi­ją mo­kė­ti dau­giau nei rin­kos kai­na?

- To­kiems ar­gu­men­tams ne­su lin­kęs pri­tar­ti, nes nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kiek kai­nuos duo­na, pie­nas ar li­tras ge­ria­mo­jo van­dens po 60 me­tų ir ko­kia bus ener­ge­ti­ka po ke­lių de­šimt­me­čių. Kai at­omi­nės elek­tri­nės pa­sta­ty­mo iš­lai­dos at­si­per­ka, ji, vaiz­džiai kal­bant, pra­de­da in­ves­tuo­to­jams dė­ti auk­si­nius kiau­ši­nius. Ta­da at­omi­nė­je jė­gai­nė­je ga­mi­na­ma elek­tra tam­pa an­tra pa­gal pi­gu­mą po pa­ga­mi­na­mos hid­roe­lek­tri­nė­se. To nie­kas ne­ga­li nu­gin­čy­ti. Kad ir ko­kia pa­dė­tis bū­tų rin­ko­je, VAE pa­ga­mi­na­mos elek­tros ener­gi­jos kai­na bus la­bai kon­ku­ren­cin­ga.

Jei­gu ma­no­ma, jog at­omi­nė elek­tri­nė - per di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta Lie­tu­vai, svars­ty­ki­me apie mū­sų vals­ty­bės da­lį pro­jek­te, per­žiū­rė­ki­me ją, ieš­ko­ki­me ki­tų po­ten­cia­lių in­ves­tuo­to­jų. Ta­čiau tai ne­tu­ri tap­ti pre­teks­tu nu­brauk­ti vi­są jau pa­da­ry­tą dar­bą, nu­vil­ti Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, ku­rios taip pat no­ri už­si­ti­krin­ti elek­tros ener­gi­jos tie­ki­mą.

Kvie­čiu po­li­ti­kus ge­rai aps­vars­ty­ti prob­le­mas, dis­ku­tuo­ti ir jas spręs­ti. Mū­sų ša­lies po­li­ti­kų bė­da, kad kei­čian­tis Sei­mo ka­den­ci­jai, val­dan­čia­jai dau­gu­mai, jie ne­įs­ten­gia už­ti­krin­ti il­ga­lai­kių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo tęs­ti­nu­mo. Taip tam­pa­me vals­ty­be, ku­ria ne­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti, nes ji nuo­lat kei­čia sa­vo po­zi­ci­ją. Su­ku­ria­me apie sa­ve nuo­mo­nę, at­gra­san­čią in­ves­tuo­to­jus ne tik į bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ką, bet ir į ki­tas ūkio sri­tis.

Po­li­ti­kai pa­sis­lė­pė už tautos

- Dau­gu­ma pa­ta­ria­ma­ja­me re­fe­ren­du­me da­ly­va­vu­sių gy­ven­to­jų pa­si­sa­kė prieš nau­jos at­omi­nės jė­gai­nės sta­ty­bą. Nu­spren­dus to­liau įgy­ven­din­ti VAE pro­jek­tą bū­tų ne­pai­so­ma tau­tos nuo­mo­nės. Ar ne­įž­vel­gia­te čia prob­le­mos?

- Į šį da­ly­ką žiū­riu ki­taip. Esu už re­fe­ren­du­mus. Po­li­ti­kams la­bai svar­bu tar­tis su gy­ven­to­jais. Ta­čiau nu­spren­dę reng­ti šį re­fe­ren­du­mą jie pa­siel­gė ne­at­sa­kin­gai. Ko­dėl? Re­fe­ren­du­mas su­ke­lia tei­si­nes, po­li­ti­nes, net emo­ci­nes pa­sek­mes, nes tai - žmo­nių nuo­mo­nė. Jos rei­kia klaus­ti lai­ku.

Prieš še­še­rius me­tus, kai bu­vo pri­im­tas At­omi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mas, Sei­mas nu­ta­rė sta­ty­ti jė­gai­nę ir juo­du ant bal­to tai par­ašė. Jei­gu par­la­men­tas ma­nė, kad bū­ti­na pa­si­tar­ti su tau­ta, jis tu­rė­jo tam pro­gą - bū­tent tuo­met ir de­rė­jo or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ren­du­mą. Ta­čiau ta­da po­li­ti­kai ne­ma­nė, jog rei­kia tai da­ry­ti. Jiems pa­ka­ko tau­tos įga­lio­ji­mų, anks­tes­nio re­fe­ren­du­mo dėl Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės dar­bo pra­tę­si­mo re­zul­ta­tų, kai gy­ven­to­jai pa­si­sa­kė už at­omi­nės ener­ge­ti­kos tęs­ti­nu­mą. Tuo va­do­vau­da­mie­si ir pra­dė­jo­me įgy­ven­din­ti nau­jos jė­gai­nės sta­ty­bų pro­jek­tą, pa­sik­vie­tė­me lat­vius, es­tus, su­lau­kė­me ES par­amos. Bet po pen­ke­rių me­tų vėl su­ren­gė­me re­fe­ren­du­mą, nes kai kam ne­pa­ti­ko VAE fi­nan­si­nis mo­de­lis. Šį klau­si­mą po­li­ti­kai ir eks­per­tai tu­rė­jo spręs­ti pa­tys, o ne pa­teik­ti jį Lie­tu­vos žmo­nėms.

Kas da­bar iš­ėjo? Re­fe­ren­du­mu su­kū­rė­me pa­sek­mes, ku­rių įkai­tais pa­tys ir ta­po­me. Po­li­ti­kai, bi­jo­da­mi at­sa­ko­my­bės, tie­siog pa­sis­lė­pė žmo­nėms už nu­ga­rų. Re­fe­ren­du­mui pa­teik­tas klau­si­mas bu­vo su­for­mu­luo­tas ne­lo­giš­kai. Kaip žmo­nės ga­li ži­no­ti vi­sas VAE pro­jek­to de­ta­les, jei­gu pa­tys po­li­ti­kai aiš­ki­no jų iki ga­lo ne­ži­nan­tys?

- Ko­kią įta­ką Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės sie­kiui tu­rė­tų spren­di­mas ne­sta­ty­ti nau­jos jė­gai­nės?

- La­bai di­de­lę. Blaš­ky­da­mie­si pra­ra­do­me lai­ko. Už sie­nos - Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je - bran­duo­li­niai pro­jek­tai la­bai spar­čiai ju­da į prie­kį.

Sce­na­ri­jai pa­pras­ti: ar­ba tu­ri­me sa­vo at­omi­nę jė­gai­nę, ar­ba gy­ve­na­me elek­tri­nių Ka­li­ning­ra­de, Bal­ta­ru­si­jo­je pa­šo­nė­je ir esa­me nuo jų ener­ge­tiš­kai pri­klau­so­mi dar apie 60 me­tų. To pa­sek­mės bū­tų la­bai rim­tos tiek eko­no­mi­niu, tiek geo­po­li­ti­niu, tiek ener­ge­ti­nės pri­klau­so­my­bės po­žiū­riu.

- Tryp­čio­ji­mas vie­to­je ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą VAE pro­jek­to par­tne­rėms - Lat­vi­jai ir Es­ti­jai. Es­ti­jos pre­zi­den­tas Too­mas Hend­ri­kas Il­ve­sas šiuos sep­ty­ne­rius lau­ki­mo me­tus yra pa­va­di­nęs ne­iš­nau­do­tų ga­li­my­bių lai­ku. Kaip esant da­bar­ti­nei si­tua­ci­jai at­ro­do­me prieš kai­my­nus?

- La­bai pra­stai at­ro­do­me ir prieš kai­my­nus, ir prieš di­de­lę in­ves­tuo­to­ją - pa­sau­li­nio ly­gio Ja­po­ni­jos kom­pa­ni­ją "Hi­ta­chi". Pa­sik­vie­tė­me juos ža­dė­da­mi ti­krai įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, spręs­ti iš­ki­lu­sius su­nku­mus, o po ke­le­rių me­tų dar­bo sa­ko­me: "Ži­no­te, ap­si­gal­vo­jo­me." Da­ro­me ža­lą ge­ram Lie­tu­vos var­dui, re­pu­ta­ci­jai. Taip elg­tis ne­va­lia.

Bū­ti­nas sutarimas

- Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją Vy­riau­sy­bė ke­ti­na par­eng­ti tik ru­de­nį. Tuo­met pla­nuo­ja­ma pa­si­ra­šy­ti ir po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mą. Ar ne per il­gai už­tru­ko­me?

- Į mū­sų ša­lies ener­ge­ti­kos sek­to­riaus plė­trą po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo pa­žvelg­čiau fi­lo­so­fiš­kiau. Iš es­mės į prie­kį pa­sis­tū­mė­ta tik per pa­sta­ruo­sius 3-4 me­tus. Pra­dė­ti elek­tros jung­čių su Šve­di­ja ir Len­ki­ja pro­jek­tai, nu­spręs­ta sta­ty­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą. Prieš tai de­šimt­me­tį Lie­tu­va ne­įgy­ven­di­no nė vie­no pro­jek­to, iš­sky­rus Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lo sta­ty­bas.

Šį lai­ko­tar­pį įvar­dy­čiau kaip stag­na­ci­nį, per jį pra­ra­do­me la­bai daug lai­ko. Nors eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo me­tais ga­lė­jo­me įgy­ven­din­ti svar­bius pro­jek­tus, nie­ko ne­pa­da­rė­me. At­omi­nę elek­tri­nę rei­kė­jo pra­dė­ti sta­ty­ti tuo­met, kai nu­spren­dė­me už­da­ry­ti Ig­na­li­nos jė­gai­nę. Jei ta­da bū­tu­me ėmę­si sta­ty­bų, mū­sų kai­my­nys­tė­je grei­čiau­siai nė ne­bū­tų bu­vę pra­dė­ti at­omi­nių elek­tri­nių pro­jek­tai.

Jei­gu Lie­tu­vo­je Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja nė­ra tei­sės ak­tas, ku­riuo ga­li­me pa­si­ti­kė­ti il­ga­lai­kių pro­jek­tų tęs­ti­nu­mo kon­teks­te, po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mas bū­tų la­bai rei­ka­lin­gas. Bū­tų svei­kin­ti­na, kad vi­sos par­ti­jos su­tar­tų dėl svar­biau­sių pro­jek­tų ne tik ener­ge­ti­kos, bet ir ki­to­se, pa­vyz­džiui, trans­por­to, sri­ty­se. Tin­ka­mai aps­vars­ty­ki­me ir pa­si­ra­šy­ki­me to­kį me­mo­ran­du­mą, ku­rį žmo­nės su­pras­tų, ku­rio ne­be­keis­tu­me ir ku­ris su­teik­tų pa­grin­dą su­stip­rin­ti Lie­tu­vos re­pu­ta­ci­ją.

- 2015 me­tais bai­gia­si Lie­tu­vos ir Ru­si­jos kom­pa­ni­jos "Gazp­rom" su­tar­tis dėl du­jų tie­ki­mo. Skelb­ta, kad ši bend­ro­vė siū­lo 20 proc. pi­ges­nių du­jų mai­nais į il­ga­lai­kius įsi­pa­rei­go­ji­mus, du­jų tran­zi­to ga­ran­ti­jas, Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­di­ni­mo ir teis­mi­nių pro­ce­sų su­stab­dy­mą me­tams. Ko­kios de­ry­bų po­zi­ci­jos tu­rė­tų lai­ky­tis Lie­tu­va?

- Esu lin­kęs kal­bė­ti apie pri­nci­pi­nius, pa­ma­ti­nius da­ly­kus, o ne apie at­ski­rus ele­men­tus. Tai, jog Lie­tu­va įgy­ven­di­na du­jų sek­to­riaus re­for­mą, sta­to su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, sie­kia, kad at­si­ras­tų du­jų jung­tis su Len­ki­ja, ke­ti­na ieš­ko­ti ska­lū­nų du­jų, jau at­li­ko vaid­me­nį - su­kė­lė "Gazp­rom" su­si­rū­pi­ni­mą. Aki­vaiz­du, jog mums įgy­ven­di­nus už­sib­rėž­tus tiks­lus kon­cer­nas ne­be­ga­lės iš­lai­ky­ti mo­no­po­li­nės pa­dė­ties Lie­tu­vo­je. To­dėl per de­ry­bas "Gazp­rom" sie­kia pre­ven­ci­niais žings­niais už­kar­dy­ti mi­nė­tus mū­sų ša­lies veiks­mus ir sie­kius.

Lin­kė­čiau Vy­riau­sy­bei ne­at­si­sa­ky­ti svar­biau­sių pro­jek­tų ir pa­ma­ti­nių įsta­ty­mų ver­ty­bių, siek­ti rin­kos są­ly­gų su­kū­ri­mo gam­ti­nių du­jų sek­to­riu­je, al­ter­na­ty­vios kil­mės gam­ti­nių du­jų im­por­to. Bū­tent rin­ka yra ge­riau­sias vi­sų prob­le­mų spren­di­mo bū­das. Dėl to lai­mės tik var­to­to­jai, nes ma­žės kai­na. Be to, mū­sų san­ty­kiai su da­bar vie­nin­te­liu tie­kė­ju "Gazp­rom" taps nor­ma­les­ni, ci­vi­li­zuo­tes­ni ir pa­grįs­ti rin­kos pri­nci­pais.