Nors Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba vyksta daugmaž pagal grafiką, Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešininkai nenuleidžia rankų ir imasi kovoje su Visagino atomine elektrine išbandyto ginklo – referendumo.

Gegužės 3-ioji – reikšminga data Lietuvos kovoje dėl išsilaisvinimo iš “Gazpromo” dujų monopolijos gniaužtų: tądien tolimame Pietų Korėjos uostamiestyje Ulsane, neoficialiai vadinamame korporacijos “Hyunday”

 sostine, ant vandens nuleistas SGD laivas-saugykla, kuriam savininkai davė simbolinį „Independence“ – „Nepriklausomybės“ vardą. Po metų užbaigtas ir atplukdytas į Klaipėdą, „Independence“ taps esmine SDG terminalo dalimi: prie jo švartuosis tanklaiviai, atvešiantys suskystintas dujas, kurios, perpumpuotos į „Independence“ talpyklas, iš skysčio vėl įgis dujų pavidalą ir bus tiekiamos į jungiamąjį 18 kilometrų ilgio dujotiekį, kuriuo pasieks jau magistralinius vamzdynus, o per juos – vartotojus. Pagal planą, SGD terminalas veikti turėtų pradėti kitų metų spalio pradžioje.
Tik štai ar šiems planams lemta būti įgyvendintiems laiku? Pamatysime. O kol kas galima teigti, jog Lietuvoje pakanka jėgų, dariusių ir tebedarančių viską, kas jų galioje, kad SGD terminalo idėja būtų sukompromituota, o statyba – kaip galima labiau vilkinama.
Klaipėdos savivaldybės taryba nutarė labai savotiškai pasveikinti „Independence“ nuleidimą ant vandens: išvakarėse nutarta surengti vietinės reikšmės referendumą ir išsiaiškinti, pritaria klaipėdiečiai SGD terminalo statybai ar ne. Sprendimas mažų mažiausiai keistas, nes, viena vertus, pernai Klaipėdos savivaldybė jau davė sutikimą dėl terminalo vietos ir krantinės bei dujotiekio statybos, kita vertus, SGD terminalas – strateginės svarbos valstybės objektas, ir ne savivaldybei reguliuoti jau priimtus sprendimus. Juoba – „patariamaisiais“ referendumais.
Tačiau referendumo prieš terminalo statybą idėją įgarsinęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas neslepia – „galimybė sustabdyti jau pradėtus procesus yra“ ir atvirai baksnoja į lygiai tokį patį „neįpareigojantį“ referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, kuris staiga tapo tarsi įpareigojantis: „Dėl atominės elektrinės statybos taip pat buvo surengtas patariamasis referendumas, paaiškėjo, kad gyventojai nepritaria, tačiau diskusija vyksta iki šiol.“
Esmė ta, kad Klaipėdos savivaldybė rankovėje turi ginklą, kurį naudodama gali jei ne blokuoti, tai bent jau stipriai vilkinti SGD terminalo statybos darbus, – šį mėnesį turėtų būti sprendžiama, ar pritarti jungiamojo dujotiekio trasos, kurios dalis kabins šešis sklypus Klaipėdos miesto ribose, statybos specialiajam planui.
Tolesnį žaidimo planą nesunku nuspėti – atsiras susirūpinusių, ar dujotiekis neterš gamtos, ar jo statybos metu nebus sunaikinta kokių nors retų varliukų pamėgta kūdra, aplink savivaldybę šamanų šokius šoks „Klaipėdos likimui neabejingos visuomenės“ atstovai. O patys savivaldybės nariai žvelgs į SGD terminalą statančios „Klaipėdos naftos“ vadovus tyromis akimis, kuriose spindės klausimas: O ką mums duosit už tai, kad mes duotume leidimą statybai?
Tai, beje, ne pramanas, o tikrovė: Klaipėdos ir terminalo statybų realijas gerai išmanantys žmonės pasakojo, kad dar pernai diskusijos su savivaldybe ėjo labai sunkiai, ir sutikimas gautas Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai pažadėjus tam tikrų finansinių injekcijų. Tačiau per tą laiką valdžia pasikeitė, Susisiekimo ministerijai dabar vadovauja nebe klaipėdietis liberalas Eligijus Masiulis, bet socialdemokratas, ilgametis “Achemos” koncerno vadovybės narys Rimantas Sinkevičius, tad natūralu, kad jį labiau domino, kaip “Achemos” naudai pakeisti SGD terminalo finansavimo schemą, nei vykdyti ankstesnės Vyriausybės pažadus. Lygiai suprantama, kad Klaipėdos miesto galvos, pamačiusios, kaip lengvai ir greitai, remiantis tik gandais, nelaukiant, ką dėl “Achemos” skundo pasakys Europos Komisija, buvo pakeisti SGD terminalo finansavimo principai, nutarė išsireikalauti savo pyrago dalį.
SGD terminalu pasipiktinusi visuomenė jau irgi parengta: prieš savaitę visiems Klaipėdos savivaldybės tarybos nariams išsiuntinėtas prasta lietuvių kalba surašytas laiškas, kuriame gąsdinama, esą terminalo laivas-saugykla sprogs, sukels gaisrą, išdegins Neringos mišką. Vienintelė išeitis – perkelti terminalą šalia Būtingės, tegu tai dvigubai pakeltų jo kainą. Skaitydamas to „Pasipiktinusių miestiečių pasipriešinimo judėjimo STOP“ aktyvistų Vladimiro Nyrko ir Laimonio Starodubcevo laiško formuluotes pajutau stiprų deja vu jausmą: kažkur visa tai jau regėta.
Trumpa paieška, ir raudona rože padabintoje interneto svetainėje skaitau: „Ne kažkur jūroje, bet pačių klaipėdiečių panosėje, prie Kiaulės Nugaros, – 800 metrų iki pirmųjų gyvenamųjų namų Klaipėdos Smeltės kvartale – kėsinamasi pastatyti SGD terminalą! Iš kur tas klaipėdiečių nuolankumas ir ramybė, tokia patogi šio rizikingo objekto planuotojams? Simboliška, kad nepraėjus ir savaitei po to, kai Klaipėdos savivaldybė pritarė terminalo poveikio aplinkai vertinimo programai, Klaipėdos uoste įvyko du gaisrai. Mieli klaipėdiečiai, SGD terminalo projekto procedūros dar nebaigtos! Jūs dar turite teisę garsiai pasakyti STOP šiam terminalui“, – rašo LSDP Danės skyriaus pirmininko pavaduotojas Aloyzas Každailevičius.
O to „Pasipiktinusių miestiečių pasipriešinimo judėjimo STOP“ pirmininkė Ligita Girskienė per Seimo rinkimus kėlėsi kaip nepriklausoma kandidatė Danės rinkimų apygardoje.
Štai taip viskas sustoja į savo vietas: viena ranka valdantieji socdemai tarsi pritaria SGD terminalo statybai, o kita ranka, apmauta esą „nepriklausomų aktyvistų“ ir „pasipiktinusių miestiečių“ pirštine, deda visas pastangas, kad jį sustabdytų (būtina paminėti, kad LSDP Klaipėdos taryboje priklauso valdančiajai koalicijai) ar bent užvilkintų. Nes kiekviena diena virš numatyto SGD terminalo statybos termino – tai tiesioginiai nuostoliai Lietuvai ir pelnas “Gazpromui”. Už SGD laivo-saugyklos nuomą kasdien mokant po 492 tūkst. Lt, kiekvienas mėnesis terminalo statybos darbų uždelsimo reikštų 14,7 mln. Lt nuostolį.
Pavyzdį, kas nutinka, kai SGD terminalo statyba pradeda vėluoti, turime kaimyninės Lenkijos uostamiestyje Svinouiscyje. Ten dėl techninių ir finansinių nesklandumų terminalo statybos darbai jau dabar vėluoja pusmečiu, o tai reiškia, kad tie tanklaiviai su skystomis dujomis iš Kataro, kurie turėjo nuo kitų metų pradžios eiti Svinouiscį, dabar paskubomis išskirstomi į kitus Europos uostus, pardavinėjant jų krovinį su nuostoliu.

 

Viena ranka valdantieji socdemai tarsi pritaria SGD terminalo statybai, o kita ranka, apmauta esą „nepriklausomų aktyvistų“ ir „pasipiktinusių miestiečių“ pirštine, deda visas pastangas, kad jį sustabdytų ar bent užvilkintų.