Vokietijos ekonomikos sėkmės paslaptis

2013-06-25 06:00
Vo­kie­ti­ja spar­čiau­siai iš vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių at­si­ga­vo po kri­zės. Griež­tas eko­no­mi­kos val­dy­mas, lai­ku at­lik­tos re­for­mos bei su­ba­lan­suo­tas fis­ka­li­nis sek­to­rius lei­do Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kai tap­ti stip­riau­siai Bend­ri­jo­je.

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus tu­rė­tų bū­ti pa­ki­lios nuo­tai­kos. Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ka spar­čiai at­si­ga­vo po 2008 – 2009 me­tų kri­zės: pra­mo­nės eks­por­tas di­dė­ja, ne­dar­bo ly­gis – re­kor­diš­kai že­mas, į Vo­kie­ti­ją plūs­ta kva­li­fi­kuo­ti im­ig­ran­tai, ša­lies sko­li­ni­mo­si iš­lai­dos ma­žos, biu­dže­tas – su­ba­lan­suo­tas, būs­to rin­ka nuo­lat au­ga. Kas lė­mė to­kį grei­tą Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą? Kaip ES su­nkias­vo­rė su­ba­lan­sa­vo sa­vo eko­no­mi­ką?


 

Griež­tas eko­no­mi­kos valdymas

Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos sėk­mę ga­li­ma sie­ti su griež­tu eko­no­mi­kos val­dy­mu. Ta­čiau vien fis­ka­li­nis kon­ser­va­tiz­mas bei struk­tū­ri­nės re­for­mos ne­nu­lė­mė eks­por­tu grin­džia­mo eko­no­mi­kos au­gi­mo. Ša­lies eko­no­mi­kos prog­re­są lė­mė ir vers­lo bei dar­bo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mas ir ša­lies po­li­ti­ka Bend­ri­jo­je. Dėl šių veiks­nių kva­li­fi­kuo­ti im­ig­ran­tai bei in­ves­tuo­to­jų pi­ni­gai plū­do į Vo­kie­ti­ją.

Vo­kie­ti­ja ES pro­pa­ga­vo griež­tą tau­py­mo po­li­ti­ką. Tai ta­po iš­si­gel­bė­ji­mu nuo kri­zės smar­kiai nu­ken­tė­ju­sioms Bend­ri­jos vals­ty­bėms. Svei­ka ir eko­no­miš­kai sta­bi­li Eu­ro­pa – vie­nas Vo­kie­ti­jos sėk­mės ga­ran­tų. Vals­ty­bė į Bend­ri­ją eks­por­tuo­ja apie 40 proc. sa­vo ga­mi­nių, ta­čiau eks­por­tas ne vi­sa­da bu­vo toks, ko­kio ti­kė­ta­si. Vo­kie­ti­jos au­to­mo­bi­lių gi­gan­tai „Daim­ler-Benz“ ir „Volks­wa­gen“ kri­zės bei po­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu skun­dė­si ma­žu par­da­vi­mu ir ieš­ko­jo al­ter­na­ty­vų be­si­vys­tan­čių ša­lių rin­ko­se. Tai pri­ver­tė Vo­kie­ti­ją im­tis ak­ty­ves­nės po­li­ti­kos, ku­rios tiks­las bu­vo eu­ro zo­nos ir bend­rų Eu­ro­pos pi­ni­gų są­jun­gos iš­sau­go­ji­mas, eu­ro zo­nos vals­ty­bių eko­no­mi­kos at­gai­vi­ni­mas bei ša­lies eks­por­to į Eu­ro­pos vals­ty­bes sta­bi­li­za­vi­mas.

P.Hart­zo reformos

Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos kles­tė­ji­mą ga­li­ma sie­ti su vi­są XXI am­žiaus pir­mą­jį de­šimt­me­tį vyk­dy­ta re­gu­lia­vi­mo po­li­ti­ka. Vo­kie­ti­jo­je įgy­ven­din­tos tuo­me­ti­nio Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vo Pe­te­rio Hart­zo re­for­mos nu­sta­tė ge­ro­vės ir dar­bo rin­kos prie­mo­nes, ku­rios lei­do įmo­nėms su­kur­ti dau­giau lanks­tes­nių dar­bo vie­tų. Tai iš­spren­dė ne­dar­bo prob­le­mą, su­ma­ži­no dar­bo są­nau­das bei pa­ska­ti­no di­des­nį gy­ven­to­jų užim­tu­mą. Kles­tė­ji­mą lė­mė ir griež­ta fis­ka­li­nė at­sa­ko­my­bė. Tau­py­mo ir dar­bo rin­kos po­ky­čiai ska­ti­no kon­ku­ren­cin­gu­mą ir eko­no­mi­kos au­gi­mą.

Prie Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos sėk­mės pri­si­dė­jo ne vien P.Hart­zo re­for­mos. Dar prieš jas vo­kie­čių įmo­nės, su­si­dū­ru­sios su au­gan­čia kon­ku­ren­ci­ja pa­sau­lio rin­ko­je, pra­dė­jo keis­ti po­žiū­rį į sa­vo dar­buo­to­jus. Jos, esant di­de­liam prof­są­jun­gų pa­sip­rie­ši­ni­mui, pra­dė­jo re­gu­liuo­ti dar­buo­to­jų dar­bo lai­ką bei tai­ky­ti jiems at­ly­gi­ni­mų ri­bo­ji­mą. Tai su­tei­kė di­des­nį sau­gu­mą dar­buo­to­jams ir su­kū­rė lanks­čias prie­mo­nes, ku­rios pa­di­di­no pro­duk­ty­vu­mą, su­ma­ži­no kai­nas ir lei­do įmo­nėms ma­nev­ruo­ti per pa­sau­li­nę kri­zę. Šios prie­mo­nės at­gai­vi­no dau­ge­lį Vo­kie­ti­jos pra­mo­nės ša­kų, tad jos ga­lė­jo leng­viau kon­ku­ruo­ti pa­sau­lio rin­ko­je.

Būs­to rin­kos bumas

Eu­ro zo­nos sko­lų kri­zė ir grei­tas Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas pa­ska­ti­no ne­ti­kė­tą bu­mą būs­to rin­ko­je. Iki tol Vo­kie­ti­jos būs­to rin­ka ne­bu­vo itin įdo­mi in­ves­tuo­to­jams, ir būs­to kai­nos ne­ki­to per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius. Ta­čiau, įver­ti­nę si­tua­ci­ją, in­ves­tuo­to­jai su­ju­do. Ne­ti­kru­mo ir ma­žų pa­lū­ka­nų nor­mų lai­ko­tar­piu in­ves­ti­ci­jos į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ta­po sau­gios ir at­si­per­kan­čios.

Iš­sau­go­ję sa­vo dar­bą per kri­zę vo­kie­čiai pra­dė­jo pirk­ti na­mus, dėl to au­go ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos. Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, 2011 me­tais būs­to kai­nos Vo­kie­ti­jo­je pa­di­dė­jo 5,4 pro­cen­to. Jos ypač iš­au­go di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se ir lė­mė sta­ty­bų mas­to in­ten­sy­vė­ji­mą. Nau­jų na­mų sta­ty­ba Vo­kie­ti­jo­je 2011 me­tais iš­au­go 5,4 proc., 2012 me­tais – 4,2 pro­cen­to.

Sta­bi­lios eko­no­mi­kos pranašumai

Sta­bi­li Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ka su­stip­ri­no ša­lies ga­li­my­bes sko­lin­tis pi­ni­gus la­bai ma­žo­mis pa­lū­ka­nų nor­mo­mis. Tai vals­ty­bei pa­gel­bė­jo per eko­no­mi­kos kri­zę 2008 – 2009 me­tais. Su­si­do­mė­ję sau­gio­mis in­ves­ti­ci­jo­mis, in­ves­tuo­to­jai užp­lū­do Vo­kie­ti­jos ob­li­ga­ci­jų rin­ką. Ky­lio ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, spar­tus ob­li­ga­ci­jų par­da­vi­mas nuo 2009 iki 2013 me­tų at­ne­šė ša­lies vy­riau­sy­bei be­veik 80 mlrd. eu­rų (278 mlrd. li­tų) pa­ja­mų. Tai pa­dė­jo su­ba­lan­suo­ti Vo­kie­ti­jos biu­dže­tą bei sta­bi­li­zuo­ti vals­ty­bės sko­lą.

Į Vo­kie­ti­ją ėmė plūs­ti ir dar­bo ieš­kan­tys kva­lif­kuo­ti im­ig­ran­tai. Jie iš­spren­dė dar­bo jė­gos trū­ku­mo ša­ly­je prob­le­mą, ku­ri at­si­ra­do se­nė­jant vi­suo­me­nei. Vo­kie­ti­jos sta­tis­ti­kos biu­ro duo­me­ni­mis, 2012 me­tais į Vo­kie­ti­ją at­vy­ko be­veik 370 tūkst. kva­li­fi­kuo­tų im­ig­ran­tų. Toks su­si­do­mė­ji­mas dar­bu Eu­ro­pos su­nkias­vo­rė­je vals­ty­bė­je pa­sta­rą­jį kar­tą bu­vo tik prieš du de­šimt­me­čius.

Su­stip­rė­jo A.Mer­kel pozicijos

Šiuo me­tu Vo­kie­ti­jo­je vy­rau­ja kon­ku­ren­cin­gas ga­my­bos sek­to­rius, že­mas ne­dar­bo ly­gis, mi­ni­ma­lios sko­li­ni­mo­si iš­lai­dos fi­nan­sų rin­ko­se, su­ba­lan­suo­tas biu­dže­tas, kles­tin­ti būs­to rin­ka bei kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos antp­lū­dis. Tai di­džiu­liai pra­na­šu­mai kanc­le­rei A.Mer­kel prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus.

Tai­gi Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos lai­mė­ji­mai ga­li pa­dė­ti sie­kian­čiai per­ga­lės da­bar­ti­nei Vo­kie­ti­jos kac­le­rei, ku­ri val­džio­je tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti dar vie­ną ka­den­ci­ją. A.Mer­kel grei­čiau­siai ir to­liau tęs­tų sėk­min­gą eko­no­mi­nę po­li­ti­ką, ku­ri lei­do Vo­kie­ti­jai sėk­min­gai iš­gy­ven­ti per kri­zę, o jos eko­no­mi­kai tap­ti stip­riau­siai ES.

Par­en­gė SAU­LIUS ŠIMKEVIČIUS