Vyriausybė paprašė VLKK atsakyti, kaip oficialiuose dokumentuose turėtų būti rašomi kitų kalbų asmenvardžiai. Kalbininkams siūloma nustatyti taisykles, pagal kurias būtų rašomi kitų kalbų asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose.

„Bendrieji svetimvardžių vartojimo principai jau yra nustatyti nuo 1997 metų galiojančiame VLKK 60-ame nutarime – kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai gali būti rašomi originalia rašyba. Kiek mums žinoma, tokį principą ir taiko dauguma valstybės institucijų – rašo dokumentuose originalias užsienio valstybių piliečių pavardes, pavyzdžiui, išduodamuose leidimuose nuolat gyventi, registro pažymose ir pan., tik galbūt ne visada gali užrašyti visus reikiamus kitų kalbų diakritinius ženklus. Beje, bent jau iki šiol niekas nėra oficialiai kreipęsis dėl originalios užsienio piliečių rašybos problemų.

Komisijoje jau anksčiau pradėtos svarstyti svetimvardžių vartojimo ir gramatinimo, tai yra galūnių pridėjimo prie originalios rašybos asmenvardžių, nuostatos. Norima, kad originalių, adaptuotų ir tradicinių asmenvardžių vartojimas būtų aiškesnis ir paprastesnis, taigi pagrindiniai principai, pagal kuriuos rašytini kitų kalbų asmenvardžiai, ten ir bus išdėstyti“, – DELFI aiškino VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Nelietuviškos raidės kalbai nepakenktų

Kas kita – Lietuvos piliečių asmenvardžiai. 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos (AT) nutarimas nustatė, kaip turėtų būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai piliečio pase. Šiuo nutarimu vadovaujamasi iki šiol.

„Jame pasakyti keli principai – asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą“, – sakė D. Vaišnienė. Šios nuostatos atitiktį LR Konstitucijai 1999 metais įvertino Konstitucinis Teismas (KT).

Pavardžių rašymo originalo kalba klausimas aktualus Lietuvos lenkams, taip pat santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams. Jų pavardėse asmens dokumentuose neleidžiama rašyti nelietuviškų raidžių w, q ir x. Ar komisija mato grėsmę, jei pavardės bus rašomos originalo kalba – ne lietuviškais rašmenimis?

„Komisija ne kartą jau yra sakiusi, kad kalbiniu požiūriu tai yra įmanoma, beje, taip rašo kai kurios Europos Sąjungos valstybės (tiesa, kai kurios rašo tais rašmenimis, kuriuos turi savo raidyne). Neturime informacijos, kad kuriai nors kalbai tai būtų pakenkę. O, pavyzdžiui, Latvija laikosi nuostatos visus asmenvardžius vartoti tik adaptuotus. Taigi kiekviena valstybė pati apsisprendžia, kaip rodyti santykį su savo piliečiais“, – dėstė Kalbos komisijos pirmininkė.

D. Vaišnienės pastebėjimu, AT nutarimo, parengto pagal VLKK siūlymus, trečiasis punktas numatė galimybę asmenvardžiuose vartoti originalią rašybą užrašant asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes pagal tos kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Tačiau po KT nutarimo ir šiais atvejais pavardės užrašomos nevartojant rašmenų, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje.

„Taigi 1990 metais buvo numatyta originalios rašybos tam tikrais atvejais, dėl kurių galėtų apsispręsti įstatymo leidėjas, galimybė. Komisijos nuostata nepasikeitė iki šių dienų. Mes sakome, kad tai yra valstybės apsisprendimas, kaip rašyti savų piliečių pavardes. Tačiau minėtame KT nutarime pasakyta, kad piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, į tai priimdama bet kokius sprendimus turi atsižvelgti Kalbos komisija. Kaip valstybės institucija negalime parlamentui ar ministrui pirmininkui teikti siūlymų, kurie prieštarautų galiojantiems teisės aktams“, – aiškino D. Vaišnienė.

Jos teigimu, suinteresuoti politikai galėtų kreiptis į KT paaiškinimo dėl galimybių taikyti dabar galiojantį AT nutarimo 3-ąjį punktą.

Pašnekovė pabrėžia, kad Valstybinės kalbos įstatymas, kurio įgyvendinimo klausimus sprendžia VLKK, tiesiogiai nereglamentuoja asmenvardžių rašybos: jame pasakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi įstatymų numatyta tvarka. Matyt, tuomet turėta galvoje, kad bus priimtas Vardų ir pavardžių įstatymas, kurio iki šiol nėra. Jame greičiausiai būtų buvę atsakyta į visus klausimus.