Kęstutis Girnius. Ukrainos sprendimas

lzinios.lt 2013-11-18

Po 10 die­nų Vil­niu­je pra­si­dės Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Ta­čiau į svar­biau­sią klau­si­mą - ar Ukrai­na pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tar­tį, dar ne­at­sa­ky­ta.

Me­tų pra­džio­je kal­bė­ta, jog Ukrai­na tu­ri pa­ten­kin­ti vi­sus ES rei­ka­la­vi­mus iki ge­gu­žės pra­džios, kad bū­tų ga­li­ma lai­ku su­tvar­ky­ti vi­sas biu­ro­kra­ti­nes su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo pro­ce­dū­ras. Ukrai­nai at­si­sa­kant pa­leis­ti ka­li­na­mą eksp­rem­je­rę Ju­li­ją Ty­mo­šen­ko, "ga­lu­ti­nė" spren­di­mo da­ta bu­vo nuo­lat ati­de­da­ma. Lap­kri­čio 13-oji tu­rė­jo bū­ti pa­sku­ti­nė die­na Ukrai­nos par­la­men­tui pri­im­ti rei­kia­mą nu­ta­ri­mą, bet jam net ne­bal­sa­vus dėl ati­tin­ka­mos re­zo­liu­ci­jos ES nu­spren­dė pa­lauk­ti.

Ne­pap­ras­tas ES nuo­lan­ku­mas ro­do Ukrai­nos svar­bą ir dau­ge­lio Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių no­rą at­ver­ti jai ke­lią na­rys­tės ES link. Prieš de­šimt­me­tį žy­mus JAV po­li­to­lo­gas Zbig­nie­was Brze­zins­kis tvir­ti­no, kad be Ukrai­nos Ru­si­ja nu­sto­tų bū­ti Eu­ra­zi­jos im­pe­ri­ja ir sa­vo li­ki­mą tu­rė­tų la­biau sie­ti su Azi­ja. Bet jei Mask­va kon­tro­liuo­ja Ukrai­ną, jos žmo­nes, gam­tos iš­tek­lius ir prie­igą prie Juo­do­sios jū­ros, Ru­si­ja au­to­ma­tiš­kai tam­pa ga­lin­ga Eu­ro­pą ir Azi­ją api­man­čia im­pe­ri­ne vals­ty­be.

 

Ne tik Z.Brze­zins­kis taip ma­no. Jei ne­pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tar­ties, Ki­je­vas ne­at­sis­pirs Mask­vos spau­di­mui, ša­lis bus įtrau­kia­ma į Ru­si­jos per­ša­mą Mui­tų są­jun­gą ir taps ki­tų Mask­vos do­mi­nuo­ja­mų sand­rau­gų ir są­jun­gų na­re. Ukrai­nai vie­na­reikš­miš­kai pa­su­kus in­teg­ra­ci­jos į ES ke­liu, ga­lu­ti­nai žlug­tų Krem­liaus sva­jo­nės iš da­lies at­kur­ti bu­vu­sią so­vie­ti­nę erd­vę.

Nors geo­po­li­ti­niai su­me­ti­mai yra svar­būs, ES nė­ra vien lais­vo­sios pre­ky­bos ir lais­vo ju­dė­ji­mo zo­na. Ša­lis na­res vie­ni­ja bend­ros ver­ty­bės, ku­rių at­si­sa­kius ES ne­tek­tų sa­vo vei­do ir sa­vi­tu­mo. Tei­gia­ma, jog į ES ga­li­ma pri­im­ti tik tas ver­ty­bes gi­nan­čias vals­ty­bes, o Ki­je­vo at­si­sa­ky­mas pa­ten­kin­ti ES są­ly­gas ro­do, kad šios pa­grin­di­nės ver­ty­bės yra sve­ti­mos Ukrai­nos val­džiai. Taip pat nu­ro­do­ma, kad kol ša­lis nė­ra pri­im­ta į ES, Briu­se­lis ga­li pa­veik­ti jos el­ge­sį. Bul­ga­ri­jos ir Ru­mu­ni­jos at­ve­jai ro­do, kad su­tei­kus na­rys­tę ga­li­my­bės da­ry­ti įta­ką ša­liai be­veik iš­nyks­ta.

Tai gin­čas be pa­bai­gos. Ukrai­nos gy­nė­jai ne­nei­gia, kad Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus val­džia pa­žei­džia eu­ro­pie­tiš­kas ver­ty­bes, bet ra­gi­na ne­su­teik­ti šioms ver­ty­bėms le­mia­mo vaid­mens spren­džiant Ukrai­nos by­lą. Esą rei­kia kal­bė­tis su tais, ku­rie dar ne vi­sai pri­pa­žįs­ta šias ver­ty­bes. Be dia­lo­go ne­bus ga­li­ma pa­veik­ti Ukrai­nos, ir nors ver­ty­bių ger­bi­mas bū­ti­nas vi­sa­tei­sei na­rys­tei, to­kie griež­ti kri­te­ri­jai ne­tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mi aso­cia­ci­jai. Jei Ukrai­na ne­pa­si­tai­sys, bus ga­li­ma at­si­sa­ky­ti su­teik­ti vi­sa­tei­sę na­rys­tę. Bet da­bar rei­kia komp­ro­mi­so, ku­ris pa­lai­ky­tų Ukrai­nos eu­ro­pi­nį kur­są ir ne­įs­tum­tų jos į Krem­liaus glė­bį.

Penk­ta­die­nį to­kį komp­ro­mi­są pa­siū­lė Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­la­was Ko­mo­rows­kis. Jis ra­gi­no ES va­do­vus aps­vars­ty­ti ga­li­my­bę, kad Ukrai­nai bū­tų leis­ta po aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo įvyk­dy­ti kai ku­rias ES iš­kel­tas są­ly­gas. Tai­gi siū­lo­ma leis­ti Ki­je­vui įgy­ven­din­ti są­ly­gas “ki­tu eta­pu - vyks­tant su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­ce­sui". Ne­ži­nau, ar B.Ko­mo­rows­kio siū­ly­mas yra nuo­šir­dus. Gal jis nu­jau­čia, kad jo siū­ly­mą at­mes ver­ty­bes pa­brė­žian­čios ES ša­lys, bet jam la­biau­siai rū­pi su­kur­ti re­gi­my­bę, jog Len­ki­ja yra di­džio­ji Ukrai­nos drau­gė.

Lie­tu­va se­niai tei­kia pir­me­ny­bę geo­po­li­ti­niams su­me­ti­mams. Esą gy­vy­biš­kai svar­bu už­ti­krin­ti, kad Ukrai­na, Gru­zi­ja ir ki­tos ša­lys in­teg­ruo­tų­si į Va­ka­rų eko­no­mi­nes ir ka­ri­nes struk­tū­ras. Sie­kiant ska­tin­ti re­for­mas šio­se ša­ly­se ir su­stip­rin­ti jų ge­bė­ji­mą at­sis­pir­ti Mask­vos vi­lio­nėms, rei­kia joms nu­ties­ti tie­sų ke­lią į na­rys­tę ES ir NA­TO.

Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai, ne­ga­li­ma ties­mu­kai reikš­ti sa­vo po­zi­ci­jos, tad už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius ir ypač pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė lai­kė­si san­tū­riai, bent jau kal­bė­da­mi vie­šai. Sei­mo ran­kos nė­ra taip su­riš­tos. Ket­vir­ta­die­nį, tai­gi pra­ėjus die­nai po Ukrai­nos par­la­men­to se­si­jos, Sei­mas pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria par­agi­no Ukrai­nos par­la­men­tą "su­telk­ti vi­sas pa­stan­gas, kad ki­tos sa­vai­tės se­si­jo­je bū­tų pri­im­ti Ukrai­nai rei­ka­lin­gi ir tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės lau­kia­mi įsta­ty­mai". Sei­mas taip pat ra­gi­no ES vals­ty­bių par­la­men­tus, Eu­ro­pos Par­la­men­tą ir ki­tas ins­ti­tu­ci­jas, Ukrai­nos Aukš­čiau­sią­ją Ra­dą vie­ny­ti sa­vo pa­stan­gas sie­kiant pa­si­ra­šy­ti ES ir Ukrai­nos aso­cia­ci­jos su­tar­tį.

Vei­kiau­siai Ukrai­nos pre­zi­den­tas V.Ja­nu­ko­vy­čius įsi­ti­ki­nęs, kad Ukrai­na yra to­kia svar­bi, jog ES il­gai­niui nu­si­leis ir pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tar­tį, pri­tar­da­ma to­kiems siū­ly­mams kaip B.Ko­mo­rows­kio. Ne­at­mes­ti­na ga­li­my­bė, kad jis klys­ta ir kad bus ša­lių, ku­rios ve­tuos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą, jei ES są­ly­gos ne­bus pa­ten­kin­tos.

Tai ne­bū­tų di­de­lė tra­ge­di­ja. Ukrai­na, ko ge­ro, dar ne­prib­ren­du­si ryž­tin­gam po­sū­kiui į ES, nes dau­ge­lis gy­ven­to­jų tu­ri abe­jo­nių ir nuo­gąs­ta­vi­mų dėl ga­li­mų aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­sek­mių. Bū­tų ne­pro­tin­ga dirb­ti­nai for­suo­ti spren­di­mą. Rei­kia pri­tar­ti Vy­tau­to Lands­ber­gio min­čiai, kad net jei rei­ka­lai pa­suk­tų ne­pa­lan­kia kryp­ti­mi, “tai bus vis dėl­to pa­čios Ukrai­nos spren­di­mas. Ko­kį par­la­men­tą iš­si­rin­ko, tai ir­gi tau­tos va­lia". Ir tą va­lią rei­kia gerb­ti.

Jei su­tar­tis ne­bū­tų pa­si­ra­šy­ta šį mė­ne­sį, pra­ei­tų ke­le­ri me­tai, kol bū­tų ga­li­ma grįž­ti prie šio klau­si­mo. Yra ga­li­my­bė, nors ir la­bai ma­ža, kad ne­su­lau­ku­si tei­gia­mo ES spren­di­mo Ukrai­na pri­ar­tė­tų prie Ru­si­jos. Ir tai ne­bū­tų tra­ge­di­ja. Ru­si­ja ne­ge­bės trak­tuo­ti Ukrai­nos kaip ly­gia­ver­tės par­tne­rės. Pri­pra­tęs pri­mes­ti sa­vo va­lią Ru­si­jai ir dik­tuo­ti jos žmo­nėms, Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas taip pat elg­sis su Ukrai­na. Po ke­le­rių "drau­gys­tės su Ru­si­ja" ir V.Pu­ti­nu me­tų Ukrai­na sku­bės ieš­ko­ti prie­globs­čio ES.