Deklaracija pažymėjo, jog JAV ir Europos saugumas yra nedalomas, o Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaip NATO sąjungininkių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra tikras, gilus ir nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų interesas.

Artėjant Baltijos valstybių narystės NATO dešimtmečiui toks Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių įvertinimas JAV saugumo kontekste yra neabejotinai reikšmingas. Geopolitiniu požiūriu Baltijos valstybių padėtį būtų galima priskirti padidintos rizikos zonai. Sovietų Sąjungos dominavimas regione leido suformuoti tam tikrus įtakos svertus, kurie ir šiandien išlieka stiprūs. Rusijos karinė galia, Kaliningrado srities militarizacija, kibernetinių atakų grėsmė bei energetinio sektoriaus priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių mažina Baltijos valstybių saugumą, todėl NATO gynybinis skydas tampa reikšmingu saugumo garantu visoje Baltijos jūroje. Todėl buvimas Šiaurės Aljanso dalimi turėtų priminti dar vieną labai svarbų įsipareigojimą, tiesiogiai susijusį su pilnavertiškos narystės NATO įgyvendinimu – tinkamu gynybos finansavimu.

 

Mažų valstybių indėlis į NATO

Lietuvos, Latvijos ir Estijos indėlis į Aljanso veiklą, inovacijas ir misijas yra pripažįstamas tiek JAV, tiek ir NATO vadovų. Nepaisant Baltijos valstybių dydžio, jos sėkmingai dalyvavo misijose Irake bei Afganistane. Estų kariai šiuo metu tarnauja Helmando provincijoje pietų Afganistane, kuri laikome viena pavojingiausių vietų šalyje. Lietuvos kariai vadovavo Goro provincijos Afganistane atkūrimo grupei, ši misija sėkmingai baigta šių metų rugpjūtį. Baltijos šalyse vykdoma oro policijos misija taip pat pripažįstama kaip pavyzdinė iniciatyva optimizuojant Aljanso išteklius bei vystant išmaniosios gynybos koncepciją.

Baltijos valstybės sugebėjo sėkmingai perkelti savo problemas, aktualias ir kalbant apie viso Aljanso saugumą, į NATO lygmenį ir šiuo metu prisiima kibernetinio bei energetinio saugumo klausimus. 2008 m., metai po garsiųjų kibernetinių atakų prieš Taliną išpuolių, Estijoje įsteigtas NATO kibernetinio saugumo centras, o pernai Lietuvoje, kovojančioje už energetinę nepriklausomybę, NATO energetinio saugumo centras. Artimiausiuose planuose numatoma įsteigti NATO strateginį komunikacijų centrą Latvijoje. Nepaisant šio pozityvaus Baltijos valstybių indėlio į bendrą Aljanso veiklą, įsipareigojimo didinti finansavimą gynybai klausimai išlieka opus. Ypač tai aktualu Lietuvai, kuri net prieškriziniais 2007 m. gynybai skyrė mažiau, nei pavyzdžiui, Latvija 2009-aisias, o šiuo metu šis skaičius nesiekia nė 1 proc. 

Lietuvos įsipareigojimai krašto apsaugos sistemai – daugiau teoriniai

1999 m. sausio 14 dieną Seimo priimtame krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymas numatė palaipsnį krašto apsaugos sistemos finansavimą, pagal kurį jau 2000 m. gynybai buvo numatyta skirti 1,7-1,75 proc. , o 2001 m. – 1,95-2,00 proc. bendrojo vidaus produkto. Kiek vėliau, 2001 m. gegužės 23 d. vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 metams, kuriame numatyta, jog Lietuvos skiriami asignavimai krašto apsaugos sistemai turi siekti ne mažiau 2 proc. BVP. Šis įsipareigojimas buvo pratęstas jau ratifikavus Šiaurės Atlanto sutartį 2004 m. kovo mėn., kuomet Lietuvos politinės partijos susitarė 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Deja, teoriškai įtvirtinti įsipareigojimai praktiškai nebuvo įgyvendinti. 

2004 m. Lietuvos asignavimai krašto apsaugos sistemai sudarė 1,4 proc. BVP , o 2009 m. tesiekė 1,1 proc. Kriziniu laikotarpiu Lietuvos skiriamos išlaido gynybai dar labiau sumažėjo ir nesiekė net 1 proc. (2010 m. Krašto apsaugai buvo skirta 0,9 proc. BVP, 2011 m. – 0,8 proc. BVP, o 2012 – 0,77 proc. BVP). 

Lyginant 2013 m. trijų Baltijos valstybių skiriamas išlaidas gynybai, ir toliau pirmauja Estija, kuri vienintelė visą ekonominės krizės laikotarpį sugebėjo išlaikyti 2 proc. procentų BVP ribą, skiriamą gynybos išlaidoms padengti. Tuo tarpu Lietuva pagal planuojamą didinti 2013 m. gynybos biudžetą atrodo kukliausiai – išlaidos gynybai turėtų išlikti 0,77 proc. BVP, kai tuo tarpu Latvija planuoja skirti 1,4 proc. šalies BVP. Pasak Lietuvos krašto apsaugo ministro Juozo Oleko, 2014 m. Lietuvos išlaidos gynybai turėtų didėti. Tikimasi, jog asignavimai krašto apsaugai kitais metais augs 50 mln. litų.

Baltijos valstybių skiriamas finansavimas gynybai (proc. nuo BVP) 

	2007	2008	2009	2010	2011	2012
Lietuva	1.2	1.1	1.1	0.9	0.8	0.77
Latvija	1.5	1.6	1.2	1.0	1.0	1.1
Estija	1.7	1.8	1.8	1.8	1.7	2

Šaltinis: NATO, CIA Factbook

Lietuvos politinių partijų dėmesys gynybos politikai – neįpareigojantis

2012 m. spalio 11 dieną Seime pristatytame Atlanto Sutarties Lietuvos Bendrija (LATA) atliktame tyrime „Ar norima saugios Lietuvos?“ pateikta Lietuvos parlamentinių politinių partijų, kurios 2012 m. pasirašė susitarimą „Dėl gynybos politikos 2012-2016 m.“, rinkiminių programų analizė. Minėtą susitarimą, pažymintį krašto gynybos stiprinimą tiek prisidedant prie NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymo, tiek didinant gynybai skiriamą finansavimą, siekiant jog krašto apsaugos sistemos plėtrai būtų skiriami 2 proc. BVP, iš viso pasirašė dešimt politinių partijų. Atlikus politinių partijų programinių nuostatų analizę paaiškėjo, jog daugiausiai dėmesio krašto apsaugos sistemai ir gynybos politikai skirta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programoje. Tai buvo vienintelė partija programiniuose nuostatose pažymėjusi įsipareigojimą 2 proc. BVP skirti gynybos finansavimui.

Tyrime taip pat pabrėžiama, jog net penkios susitarimą „Dėl gynybos politikos 2012-2016 m.“ pasirašiusios parlamentinės partijos (Darbo partija, Krikščionių partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir partija „Tvarka ir Teisingumas“) rinkimų programose nepateikė jokių nuostatų visuomenės ir krašto gynybos tema. Tokie analizės rezultatai tik dar kartą parodo, jog įsipareigojimams NATO, o kartu ir krašto apsaugos sistemai nėra skiriama pakankamai politinio dėmesio.

Vietoje išvadų

Visai neseniai NATO generaliniam sekretoriui viešint Lietuvoje premjeras A. Butkevičius patikino, jog išlaidų gynybai didinimas yra strateginis Lietuvos prioritetas. Tą patį susitikime su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu pabrėžė ir valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė teigdama, jog Lietuva nepamiršo savo politinių įsipareigojimų ir atsakomybės, prisiimtos tampant Šiaurės Aljanso nare.
Šių metų Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovų susitikime, į kurį prezidentė D. Grybauskaitė nevyko, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, jog valstybės saugumo išlaidos yra tokios pat reikšmės kaip socialinės sistemos ar švietimo finansavimas bei pridūrė, jog Estija yra pasiruošusi padidinti savo įnašo dalį ir padengti NATO Oro policijos misijos Baltijos valstybėse išlaidas. Būtent tokio požiūrio stokoja Lietuvos valdžia, apsiribodama retoriniu NATO svarbos įvardijimu, neatspindint to praktikoje. 

Todėl Lietuvos narystės NATO dešimtmetis turėtų būti ne tik proga pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pasiekimais dalyvaujant tarptautinėse misijose, bet ir tapti paskata priimti tvirtus politinius sprendimus bei ekonomikos atsigavimo laikotarpiu pradėti atsakingą lėšų, skiriamų krašto apsaugai, didinimą, taip palaipsniui artėjant prie nustatytos 2 proc. ribos.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija.