Tai revoliucija, kuri skleidžiasi visu laisvės grožiu ir giljotinos siaubu. Taip apie įvykius Ukrainoje kalba savaitgalį čia viešėjęs ir demonstracijose dalyvavęs režisierius Oskaras Koršunovas.

O. Koršunovas nuo šeštadienio iki pirmadienio viešėjo Ukrainoje: rodė spektaklį „Paskutinė Krepo juosta“. „Mačiau ir mitingus, ir susidūrimus. To neapsakysi, tai neįtikėtinas jausmas. Emocinis pakilimas Maidane sunkiai perteikiamas. Žiniasklaidos priemonės daugiau rodo visokias muštynes, o iš tikrųjų tai yra revoliucija“, – DELFI sakė O. Koršunovas.

Pasak O. Koršunovo, patys kijeviečiai mano, kad sekmadienį į gatves buvo išėję apie milijoną žmonių. „Kada eina šimtatūkstantinė minia ir skanduoja „revoliucija, revoliucija!“, nebelieka abejonių, kas ten vyksta“, – kalbėjo režisierius.

Prieš porą metų jis stebėjo protestus prieš taupymo politiką Graikijoje. Pašnekovo teigimu, Ukrainos ir Graikijos įvykiai panašūs tik iš pirmo žvilgsnio. Graikijoje, sako režisierius, žmonės kalbėjo tik apie pinigus, minia buvo pikta ir daužė viską, kas papuola. „Ukrainoje iš esmės sukilo visi. Vilniaus įvykiai tik perpildė sklidiną stiklinę – viskas jau anksčiau buvo subrendę, kaupėsi paskutinius metus ir šimtmečius“, – mano O. Koršunovas. Jo tvirtinimu, tai ir nacionalinis, ir žmogiškas, ir tautinis judėjimas: ryžtingai nusiteikusių žmonių srautai ir galingos, gerai organizuotos eisenos.

„Jie nesitrauks. Jie nenusiteikę agresyviai, jie nusiteikę revoliucingai ir man tai primena didžiuosius Sąjūdžio mitingus Vingio parke, Sausio 13-osios įvykius. Galbūt skirtumas vienas – Sąjūdžio laikais buvo aiškūs lyderiai ir stiprūs vedliai. Ukrainoje bėda, kad nėra aiškaus plano, opozicija iš esmės neturi pakankamai autoriteto“, – pasakojo Ukrainoje viešėjęs režisierius.

V. Janukovyčius – pajuokos objektas

Oskaras Koršunovas

© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

O. Koršunovo nuomone, prezidentas Viktoras Janukovyčius nebeturi jokių šansų likti poste. „Ar jis pasirašys, ar nepasirašys, ką bedarys – tai tik laiko klausimas. Jis tapęs absoliučiu pajuokos objektu. Tą naktį, kai „Berkutas“ (specialus pajėgų būrys) buvo užsiundytas ant studentų, kaip jie sako, ant vaikų, buvo aiškinama, kad Maidano aikštėje norėta pastatyti naujametę eglutę. Tai čia pat tapo mitu, nes tai sakydamas V. Janukovyčius užmiršo, kaip vadinasi eglutė: jis tiesioginiame eteryje sakė „mes norėjome Maidane pastatyti ...“ ir nutilo – ilgiausiai neprisiminė, ką konkrečiai norėjo pastatyti – tik vėliau pasakė „jolka“, – pastebi O. Koršunovas.

Jo teigimu, atvežtus ir aplink metalinę eglę aplipdytus vainikus žmonės vadina „Janukovyčiaus vainikais“. „Tiek jėgos, adrenalino, tai ir yra revoliucija. Ji ten skleidžiasi su visu laisvės grožiu ir giljotinos siaubu. Tačiau jie patys įsitikinę, kad smurtas – samdytų provokatorių ir kraštutinių radikalų išpuoliai“, – apibendrina O. Koršunovas.

Režisierius pastebi, kad įvykiai apima visus visuomenės sluoksnius, o ypač didelį vaidmenį atlieka studentai. Jo pastebėjimu, beveik visa Ukrainos žiniasklaida yra sukilusios liaudies pusėje. Nors „Berkuto“ žmonės stovi kitoje pusėje, akivaizdu, kad jie su žmonėmis – kalbasi su jais ir atsiprašinėja. 

O. Koršunovui teko kalbėtis su įvairiais žmonėmis – teatralais, rašytojais, žmonėmis gatvėje, taksistais. „Visi nusiteikę vienareikšmiškai. Mane nustebino ukrainiečių sąmoningumas ir politinė branda – jie negalvoja, kad pasirašius Asociacijos sutartį, tai kažkuo gali greitai padėti. Jie galvoja apie ateitį, savo šalį, kalba apie savo vaikus ir sako, kad nenori būti kitoje sąjungoje. Jie pavargę nuo korumpuotos valdžios, neskaidrumo, uždarumo, nuolatinės apgaulės“, – pasakojo režisierius.

Pasak jo, žmones nuvylė buvę prezidentai Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka, dabartinis prezidentas V. Janukovyčius – esą šie dar šiek tiek tiki tik Julija Tymošenko.

„Tokios jėgos nuraminti beveik neįmanom. Tokiu atveju prasidėtų neįsivaizduojamos kraujo jūros, tačiau dabar ne tiek laikai. Akivaizdžiai matyti, kad valdžia bijo imtis veiksmų“, – sakė O. Koršunovas.