Beribis LLRA noras turėti užrašus lenkų kalba: antikonstituciniam įstatymui priešinasi tiek valdantieji, tiek ir opozicija

alfa.lt 2013-12-17

Nepaisant to, kad Seimo teisininkai nutarė, jog dar sovietmečiu priimtas ir vėliau koreguotas Tautinių mažumų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai ir toliau sieks, kad šis teisės aktas parlamente būtų priimtas. Tuo metu daugiausia atstovų valdančiojoje koalicijoje turintys socdemai perspėja, kad įstatymus būtina gerbti, o opozicijoje triūsiantys konservatoriai konstatuoja, kad LLRA tiesiog užsiima šantažu.

Po lapkričio mėnesio pradžioje įvykusios valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis patikino, kad valdantieji pritarė iniciatyvai atgaivinti 1989 m. priimtą ir vėliau ne kartą taisytą, tačiau šiuo metu negaliojantį Tautinių mažumų įstatymą.

Pirminėje šio teisės akto versijoje, kuriai buvo pritarta prieš šalies Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą, Lietuva dar yra vadinama Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika. Po 1990 m. ši formuluotė buvo pakeista. Nepaisant to, nuo 1991 iki 2010 m. galiojusiame teisės akte labiausiai LLRA sužavėjo nuostata, reglamentuojanti kalbos vartojimą šalyje. Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnyje numatoma, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba”. Taip pat teisės akte nurodoma, kad „administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba”.

 

Būtent šios nuostatos, anot Seimo Teisės departamento, prieštarauja Konstitucijai, todėl Tautinių mažumų įstatymas negali būti priimamas.

„Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūloma nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje išdėstytam konstituciniam valstybinės kalbos statusui”, – aiškinama teisininkų išvadose.

Šioms teisininkų išvadoms pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl kurio išvados Tautinių mažumų įstatymui šią savaitę turėtų balsuoti parlamentarai.

Nepraranda vilties

 
 Naujienų portalo Alfa.lt kalbinta LLRA frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė tikino, kad kartu su frakcijos nariais, nepaisant neigiamų teisininkų išvadų, sieks, kad Tautinių mažumų įstatymas būtų priimtas.

„Be abejo, sieksime, kad įstatymas būtų priimtas, kadangi nėra dabar jokio dokumento, reglamentuojančio tautinių mažumų ir teises, ir pareigas mūsų Respublikoje”, – sakė R. Tamašunienė.

LLRA atstovė dėstė, kad, jei Seimas nepriimtų minėto įstatymo, bus siekiama, jog parlamente atsidurtų kiti tautinių mažumų teises reglamentuojantys įstatymai, šiuo metu gulintys ministerijų stalčiuose.

R. Tamašunienė neslėpė nustebimo, kad dar sovietmečiu priimtas įstatymas, teisininkų manymu, yra prieštaraujantis Konstitucijai.

„Jis visiems tiko ir patiko, o dabar staiga prieštarauja Konstitucijai. [...] Mes norime ieškoti būdų, kad įstatymas galiotų. Konstitucijai prieštaravimas tas... Valstybinė kalba yra lietuvių, ir tam visi pritariame. Niekas nesako, kad gali būti kita valstybinė kalba, tik šalia valstybinės, pagrindinės kalbos, turi būti galimybė vartoti tautinių mažumų, kurių daug gyvena vienoje vietovėje, kalbą. Mes galvojame, kad Konstitucija, pirmiausiai, nustato visiems piliečiams teises, pareigas ir gina visus piliečius”, – komentavo LLRA frakcijos vadovė.

Anot jos, priėmus LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymą, pagerėtų tų žmonių, kuriems po teismų sprendimų buvo nurodyta nukabinti ant gyvenamųjų namų esančias lenteles su gatvių pavadinimų užrašais lenkų kalba, situacija.

„Dabar pasirodo, kad jas (lenteles su užrašais lenkų kalba – Alfa.lt) reikia nukabinti, kadangi nėra iš viso jokio įstatymo, kuris ar leistų, ar draustų. [...] Nėra jokios teisinės bazės, ir piliečiai galvoja, kad pažeidžiamos jų teisės”, – aiškino R. Tamšunienė.

Nepaisant to, kad premjeras Algirdas Butkevičius buvo pareiškęs, kad LLRA siūlymo priimti Tautinių mažumų įstatymą nepalaikys, R. Tamšunienė tikino, kad minėto teisės akto priėmimas yra numatytas Vyriausybės programoje, todėl tai turi būti įgyvendinta.

„Yra Vyriausybės programoje įrašytas šitas punktas. Tas punktas ne dėl to, kad mes mažiausi partneriai koalicijoje, bet tai yra programos punktas. Jeigu yra patvirtintas dokumentas Seime, bendru koalicijos sutarimu, tai partneriai, manau, turi palaikyti. Tam ir yra koalicija”, – kalbėjo LLRA frakcijos seniūnė.

Konservatorius: lenkai moka šantažuoti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos narys Kęstutis Masiulis, paprašytas pakomentuoti LLRA siūlomą priimti Tautinių mažumų įstatymą, pažymėjo, kad, sprendžiant tokius klausimus, visada reikia atsiversti Konstituciją.

„Lietuva yra pakankamai maža valstybė su nedideliu gyventojų skaičiumi ir vienintelė vieta pasaulyje, kur lietuvių kalba gali tarpti, klestėti. Ir neveltui Konstitucijos kūrėjai įrašė lietuvių kalbą kaip valstybinę kalbą”, – kalbėjo K. Masiulis.

Anot jo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad lenkai Lietuvoje nėra tautinė mažuma kaip, pavyzdžiui, kurdai Turkijoje.

„Jeigu žiūrėti istoriškai – kiek lenkai bepyktų – ne vienas tyrimas, kaip lenkai pas mus atsirado, atliktas ir nustatyta, kad tai yra aplenkėję lietuviai”, – kalbėjo politikas.

K. Masiulis LLRA karštligiškas pastangas priimti Tautinių mažumų įstatymą nepaisant to, kad jis prieštarauja Konstitucijai, vadina šantažu, kurių auka – valdančiosios koalicijos partneriai.

„Lenkai moka šantažuoti. Su lenkų politikais aš seniai turiu kontaktą, dar būdamas Vilniaus savivaldybėje, tai žinau, kad jiems rūpi paprastai du klausimai – lenkų kalbos ir lenkiškos mokyklos bei žemių grąžinimo klausimas, kuris susijęs su jų turtu. Visais kitais klausimais jie yra lojalūs koalicijai, bet minėtus klausimus reikalauja specifiškai spręsti. Ir Vilniuje taip gaunasi, kai atsižvelgi į tuos reikalavimus, tai lenkiškos mokyklos tampa privilegijuotomis, jos pirmiausia ir vienintelės renovuojamos, o kitose lieka suplyšusi grindų danga”, – komentavo konservatorius.

Jo manymu, LLRA tokia situacija yra patogi, mat jiems pasitraukus iš valdančiosios koalicijos likusioji dauguma nebūtų tokia stipri, kaip esanti dabar, tai yra su LLRA atstovais.

„Koalicijai dauguma yra privalumas ir, netekus tų septynių Seimo narių (priklausančių LLRA – Alfa.lt) balsų, būtų priartėta prie 71, o dar reikia prisiminti, kad yra tokių koalicijai priklausančių narių, kurie elgiasi neprognozuojamai, tai netekti LLRA jiem būtų nenaudinga”, – įžvalgomis dalijosi K. Masiulis.

Sysas: galime dirbti ir be LLRA

Daugiausia atstovų valdančiojoje daugumoje turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotojas, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pavaduotojas Algirdas Sysas naujienų portalą Alfa.lt tikino nesistebintis LLRA siekiu priimti Tautinių mažumų įstatymą, nepaisant to, kad jis prieštarauja Konstitucijai.

„Žmonės rašė, dirbo, tai visada, kai padarai kokį nors kūrinį, pagimdai kūdikį, nori išauginti ir apginti, bet reikia vadovautis teisės aktais”, – akcentavo A. Sysas.

Vis dėlto, socdemo teigimu, tautinių mažumų teisių klausimą reikėtų spręsti kitaip.

„Aš manau, kad jeigu mes norime turėtų įstatymą, tai jis turėtų būti šiuolaikiškas, atitinkantis šių dienų dvasią, o ne tai, kas buvo prieš 20 metų. Tada buvo kitokia situacija. Aš manau, kad reikia rašyti naują įstatymą”, – aiškino A. Sysas.

LSDP pirmininko pavaduotojas atmetė konservatoriaus K. Masiulio versiją, kad LLRA užsiima valdančiosios koalicijos partnerių šantažu. Anot A. Syso, valdantieji galėtų be vargo dirbti ir be LLRA.

„Tikrai lenkų frakcija mūsų nešantažuoja ir negali šantažuoti, nes iš principo Seimo dauguma gali būti ir be lenkų. [...] Jie neturi pagrindo šantažuoti, nes yra galimybė dirbti, priiminėti sprendimus ir be jų”, – kalbėjo socialdemokratas.