Valdantieji rengia įstatymą dėl žemės pardavimo „saugiklių”

alfa.lt 2014-02-04

Antradienį valdantieji aptarė įstatymo, kuriuo būtų įvesti tam tikri saugikliai asmenims, ketinantiems pirkti žemę Lietuvoje, projektą. Tuo metu premjeras, socdemų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jo pareiga, artėjant sprendimams dėl referendumo dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, bus aiškinti visuomenei apie minėto referendumo galimus pavojus, o „darbiečiai” ir „tvarkiečiai” savo ruožtu pažymėjo, kad referendumas įvyks.

„Kalbėjome apie naujo įstatymo parengimą dėl tam tikrų numatomų saugiklių dėl žemės pardavimo tiek vietos gyventojams, tiek užsieniečiams. Manome, kad toks įstatymas turėjo būti priimtas jau seniai. [...] Šitas įstatymo projektas turės būti paruoštas artimiausiu metu ir jo priėmimas turėtų įvykti kovo mėnesį”, – antradienį po valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Butkevičius, pridurdamas, kad įstatymo projektą per 2-3 savaites iki galo parengs Ūkio ministerija.

Vyriausybės vadovas įstatymo dėl žemės pardavimo saugiklių kontūrų atskleisti nebuvo pasiryžęs.

„Yra įvairiausių saugiklių, pasiūlymų. Yra, pavyzdžiui, numatyta, kad perkant žemę arba parduodant žemę, arba tas, kuris įsigis tą žemę, jis turi aiškiai deklaruoti, ką su ja veiks, jeigu ši – žemės ūkio paskirties. Čia mano samprotavimai. Ta žemė turi duoti kapitalo grąžą, ji turi būti dirbama, į ją turi būti daromos investicijos. Taip pat turi būti įgyvendinami ir tie įstatymai, kurie ir šiuo metu veikia, kad tas gyventojas, kuris ribojasi su tuo sklypu, kuris bus parduodamas, pirmumo teisę jam turi būti suteikta, tai yra įsigyti šitą žemę”, – komentavo A. Butkevičius.

Premjeras patikino, kad toks įstatymo projektas turėtų užkirsti kelią spekuliacijoms dėl žemės pardavimo grėsmių, tačiau tai, anot A. Butkevičius, nėra alternatyva referendumui, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemes.

„Tai yra [...] reikalingas įstatymas ir manau, kad, jeigu toks įstatymas būtų priimtas daug anksčiau ir būtų visa tai išaiškinta visuomenei, tai, aš manau, nebūtų gal kilusi iniciatyva organizuoti kažkokius referendumus”, – komentavo ministras pirmininkas.

A. Butkevičius patikino, kad referendumo dėl draudimo užsieniečiams parduoti žemę Lietuvoje iš esmės nėra tai, kam jis nepritaria, tačiau kartu pažymėjo, kad jis perspės visuomenę dėl galimų grėsmių dėl tokiu referendumu galimai priimtų sprendimų.

„Mano pareiga bus aiškinti, kokios yra grėsmės, jeigu referendumas įvyktų ir būtų nubalsuota, kad žemės negalima būtų parduoti užsieniečiams”, – kalbėjo premjeras.

„Tvarkiečiai”, „darbiečiai” ir LLRA stoja referendumo pusėn

Premjerui A. Butkevičiui kalbant apie referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams grėsmes, „tvarkiečių” vicepirmininkas Valentinas Mazuronis pareiškė, jog, jo manymu, referendumas turės įvykti.

„Mes visi koalicijos partneriai sutarėme, kad, jeigu bus surinkti visi parašai, tai VRK reikalas juos suskaičiuoti, tai neabejotinai, referendumas turi vykti, turi žmonės išsakyti savo nuomonę, o Vyriausybė turi padaryti tai, ko nepadarė per keturis metus buvusi Vyriausybė”, – sakė V. Mazuronis.

„Tvarkietis” pažymėjo suvokiantis, kad referendumo siūlymai turi ir pliusų, ir minusų, tačiau jį rengti reikia, mat tam buvo surinkti žmonių parašai.

„Jeigu VRK pripažins, kad yra pakankamas skaičius parašų, pagal visą kitą teisinę bazę, Seimas turės priimti Seimo nutarimą dėl referendumo skelbimo ir yra sutarta, kad valdančioji koalicija šitokį projektą palaikys”, – sakė koalicijos Politinės tarybos posėdyje dalyvavusi Darbo partijos pirmininkė, Seimo vadovė Loreta Graužinienė.

Referendumo dėl žemės pardavimo idėją teigė palaikanti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Šios partijos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad piliečių iniciatyva turi būti įgyvendinta.

„Tai žmonių noras, žmonių problemos kėlimas ir tai reikės įgyvendinti. Tai įrodo, kad per mažai žmonėms buvo pradėta aiškinti, kad bus saugikliai parduodant žemę. Antras dalykas, kuris paskatino Lietuvos piliečius įsijungti į tą iniciatyvą, tai buvo nelygios išmokos mūsų ūkininkams”, – kalbėjo LLRA atstovė.

Nesutaria dėl referendumui reikalingų parašų skaičiaus

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo – sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Siekiama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti, kad referendumą būtų galima surengti surinkus ne mažiau kaip 100 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Lietuva stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams. Tiesa, šiam žingsniui buvo duotas pereinamasis laikotarpis, o draudimas parduoti žemę baigsis šių metų gegužę.

Vyriausioji rinkimų komisija po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, referendumo organizavimo nesustabdė.

Premjeras A. Butkevičius akcentavo nepritariantis siūlymui mažinti referendumui reikiamų parašų skaičių.

„Aš manau, kad mes esame demokratinė šalis ir nematau jokių priežasčių, dėl ko reikėtų šitą skaičių mažinti. Nejaugi mes kiekvienu klausimu pradėsime surinkinėti parašus ir organizuosime referendumus? Aš manau, kad demokratinėj šaly, kur demokratiškai renkami politikai, jiems visuomenės yra suteikiamas mandatas, jie turi priiminėti sprendimus – tuos, kurie atitinka visuomenės norus ir pageidavimus”, – komentavo socdemų lyderis.

Tuo metu kiti koalicijos partneriai neslėpė turintys kitokias nuomones. Darbo partijos vadovė L. Graužinienė teigė mananti, kad dėl šio klausimo dar reikėtų padiskutuoti, mat dabartinis reikalavimas dėl parašų skaičiaus, jos teigimu, yra griežtas.

„Aš galvoju, kad tikrai dabartinė riba yra labai aukšta, bet Lietuvos žmonės įrodė, kad ji yra įvykdoma. Mano asmenine nuomone, reikėtų diskutuoti, kokia žemesnė kartelė. Jeigu 100 tūkstančių, tai ar ji nėra per žema. Dėl to turėtų būti diskusijos, dėl to, jeigu vyks referendumas, tam ir bus visas procesas, kad išsakyti visus argumentus ir kokią poziciją išsakys Lietuvos žmonės”, – sakė L. Graužinienė.

Tuo metu „tvarkietis” V. Mazuronis pabrėžė, kad nesitikėjo, jog referendumo iniciatyvinei grupei pavyks surinkti 300 tūkst. parašų. Anot jo, „tvarkiečiai” mano, kad parašų skaičių, kurio reikia referendumui surengti, reikia sumažinti.

„Turi būti sumažintas tas skaičius, nes yra išvažiavę labai daug žmonių. Mes, kai buvo priiminėjama Konstitucija, turėjome ženkliai virš 3 milijonų (gyventojų – Alfa.lt), o šiandien turime ženkliai nesiekiantį 3 milijonų ir panašiai. [...] Mes manome, kad nebaisu išgirsti žmonių nuomonę. [...] Tas skaičius turi būti mažinamas”, – sakė V. Mazuronis.