Svarbu
Registracija
Kodėl aš renkuosi Europos Sąjungą
lzinios.lt 2014-02-21
Keista, tačiau praėjus 23 metams nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje kai kam kyla klausimas, ką rinktis – Rytus ar Vakarus? Lyg pamiršta, kad mūsų valstybė jau du kartus aiškiai pasirinko – per 1991 metais vykusį referendumą dėl Nepriklausomybės atgavimo ir per 2003-iųjų referendumą, kai buvo balsuojama dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES).
Per pirmąjį referendumą ištrūkti iš sovietų kalėjimo valią iš tuomet 2,2 mln. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių pareiškė net 90,5 procento. Per antrąjį referendumą ES entuziastų buvo mažiau - 63,37 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tuoj bus dešimtmetis, kai esame antros pagal galingumą pasaulyje ekonomikos – ES – šeimos nariai. Mūsų suverenitetą gina galingiausias planetoje Šiaurės Atlanto karinis aljansas NATO. Tačiau visuomenėje vėl sustiprėjo abejonės, ar mes teisingai pasirinkome. Galbūt pasirinkę Rytus, konkrečiai - Rusiją, gyventume geriau? Juk vis dar gyvos legendos, kad sovietmečiu esą užtekdavo nuvežti į Maskvą kokiam nors funkcionieriui dešrų ar kumpių, ir netrukus mainais į Lietuvą būdavo pradedami pumpuoti milijardai. Esą iš jų buvo ir tiesiami keliai, ir statomos mokyklos bei ligoninės, ir melioruojami platūs „kolchozų“ laukai.
Buvo laikas, kai norėjau atsekti, iš kur kilo tokios kalbos. Aktyviai ieškojau konkrečių liudijimų. Tačiau jų taip ir neradau. Todėl manau, kad tai yra graži liaudies legenda, galbūt net kieno nors specialiai sukurta. Maža to, padariau išvadą, kad į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis Maskvos milijardai buvo pumpuojami ne dėl mūsų dešrų ar kumpių, o dėl to, kad čia gyveno darbštūs, pareigingi, išradingi ir, kaip dabar sakoma, atviri naujovėms žmonės. Be to, didžioji dalis mūsų šalį pasiekdavusių milijardų teko vadinamosioms „pašto dėžutėms“, dirbusioms dėl karinės Sovietų Sąjungos galios. Tų gamyklų teršalai mus nuodija iki šiol, todėl Lietuva veikiau buvo išnaudojama, o ne ji išnaudojo sovietinę sistemą.
Tad dėl ko vėl kyla amsėjimų, kad su Rusija, kuri pati pasiskelbė Sovietų Sąjungos paveldėtoja, būtų geriau? Dalis politikų ir apžvalgininkų nedviprasmiškai dėl to kaltina gerai organizuotą rusų specialiųjų tarnybų propagandinę kompaniją ir neva su jomis bendradarbiaujančius mūsų oligarchus. Tačiau yra ir kita tiesa, apie kurią visagalės potencialaus priešo informacinių atakų teorijos šalininkai kažkodėl mandagiai nutyli.
Pirmiausia pradėkime nuo to, kad šiandien daug jaunų lietuvių išvažiuoja į Vakarus uždarbiauti. Lieka daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kuriems SSSR kelia nostalgiją vien dėl tos priežasties, kad toje totalitarinėje valstybėje prabėgo jų jaunystė. Savo įtaką padarė ir pasaulį sudrebinusi 2008-2012 metų krizė. Nemaža dalis tautiečių neteko darbo ir pajamų, buvo karpomos pensijos ir atlyginimai, kurie ES mastu mūsų valstybėje ir taip yra vieni mažiausių. Lietuvoje krizė galbūt būtų buvusi kur kas švelnesnė, jei kadaise šalį valdžiusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė nebūtų švaisčiusi pinigų nepagrįstai keliamoms pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Niekas nekontroliavo ir nežabotos Skandinavijos bankų ekspansijos, jie į Lietuvą įvežė apie 60 mlrd. niekuo nepadengtų litų, dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, o kai atėjo laikas su klientais dalytis atsakomybe, dėjo į krūmus. Patys rieškučiomis sėmėte paskolas, patys ir kalti! Lietuvių pinigus grobė ir visokie finansinių piramidžių principu sukurti "snorai" ir „ūkbankiai“, kurių niekas nekontroliavo.
Keista ir pačios ES socialinė politika. Oficialiai skelbiama, kad nors Bendrijos šalyse gyvena vos 7 proc. planetos gyventojų, ES tenka net 50 proc. visų pasaulio socialinių išmokų! Tačiau kažkodėl ta gerove naudojasi tik Vakarų dalies Bendrijos šalių piliečiai, todėl Rytų bloko ES gyventojai ir klausia – ar mes kartais ne antrarūšiai? Žmonėms, augusiems katalikiškame krašte, sunku suvokti ir kai kurias ES iniciatyvas dėl seksualinių mažumų.
Tačiau man Europa net su savo trūkumais patinka labiau nei Sibiro platybės. Teigiama, kad dauguma atsakymų į šiandienos klausimus glūdi istorijoje. O ji sako, kad lietuviai, bėgant amžiams, labiausiai yra nukentėję nuo kaimynų iš Rytų. Mūsų į tolimus kraštus numirti netrėmė nei lenkai, nei švedai, nei vokiečiai, nei prancūzai, nors su jais ir kariavome. Mano nuomone, pradedant 1831 metų ir ypač – 1861-ųjų sukilimais, kai lietuviai budo kaip tauta, okupantai ėmė mūsų tautiečius masiškai naikinti ir siųsti į amžinojo įšalo kraštus.
Tokia politika viršūnę pasiekė Josifo Stalino laikais. Portalas archyvai.lt skelbia, kad nuo sovietų okupacijos pradžios 1940 metais iki J.Stalino mirties 1953-iaisiais Lietuva neteko apie trečdalio gyventojų, per 1940–1941 ir 1944–1953 metais vykusius trėmimus į Sibirą ir kitas atokias Sovietų Sąjungos vietas buvo ištremta mažiausiai 29 923 šeimos. Jei SSSR diktatorius J.Stalinas dar būtų gyvenęs bent dešimtmetį, Lietuvos tikriausiai jau neturėtume.
Kodėl daliai Lietuvos piliečių kyla klausimas, ar teisingai pasirinkome, aš nesuvokiu. Daugeliui lietuvių šiandien įdiegta, kad ES skurdina Lietuvą. Tačiau iš tikrųjų šalį į skurdą varo ne Europa, o Rytai. Tai geriausiai patvirtina skaičiai.
ES parama Lietuvai 2007-2013 metų finansiniu periodu buvo 29 mlrd. litų. Nuo 2014-ųjų iki 2020-ųjų, kai pradėtas naujas finansinis periodas, gausime dar 44 mlrd. litų. Tuo metu iš Rusijos importuojami energijos ištekliai brango geometrine progresija. Kaip yra apskaičiavęs banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, 2004 metais Lietuvos ir Rusijos prekybos neigiamas balansas siekė apie 2 mlrd., o 2010-aisiais - jau 8 mlrd. litų. „Taigi per metus už dujas, naftą ir elektrą iš Lietuvos iškeliauja 8 mlrd. litų“, - teigia ekonomikos ekspertas.
Atsiradęs skirtumas siekė nei daugiau nei mažiau – 6 mlrd. litų per metus. Kitaip tariant, tai, ką Lietuvai kaip paramą davė ES, mes sumokėjome Rusijai.
Tačiau, nepaisydamas visų merkantiliškų dalykų ar ginčų dėl moralinių vertybių, aš renkuosi ES. Nes Vakarų Europos politinė kultūra pasižymi prognozuojamumu ir pagarba žmogaus teisėms, o tai garantuoja, kad visi jos nariai turi galimybę keisti ir tobulinti juos supantį pasaulį. Antra vertus, sunkiai prognozuojami Rytai mums jau prikrėtė tiek šunybių, kad patikėti jais dar kartą būtų tikra beprotybė.