Svarbu
Registracija
M.Girša:Ką slepia naujųjų gelbėtojų rūbas
lzinios.lt 2014-02-25
Artėjant dešimtajam mūsų narystės Europos Sąjungoje (ES) gimtadieniui, kiekvienas savęs paklauskime, ar bent šia proga savo širdyse girdėsime skambant „Odę džiaugsmui“, išreiškiančią Europos ginamus laisvės, taikos ir solidarumo idealus. Ar dar regėsime tą brolystės viziją, kurią didis Ludwigas van Beethovenas kadaise sugebėjo įpinti į genialų muzikinį audinį, nors tuo metu jau buvo visiškai kurčias?
Deja, turime pripažinti, kad šio ES himno dvasia tapatybės paieškose pasiklydusioje Lietuvoje dažnam žmogui pasidarė ne tik nemiela, bet ir svetima ar net atgrasi. Europinį dešimties metų jubiliejų pasitinkame į tautinio identiteto rūbą įvilktomis, todėl daug kam patraukliai atrodančiomis referendumų iniciatyvomis ir kai kurių politikų nenaujomis (prieš rinkimus) įžvalgomis apie vakariečių mums peršamas „supuvusias“ vertybes.
Emocijų kurstytojai žino daug skambių epitetų ir mielai jais žongliruoja. Mažai kas drįstų viešai prieštarauti, kad parduoti protėvių krauju aplaistytos gimtosios žemės sklypus danams, vokiečiams ir kitiems svetimšaliams būtų nepatriotiška ir net nusikalstama. Ekonomistų, teisininkų ir kitų specialistų logiški argumentai prieš tokį referendumą ir perspėjimai apie galimas neigiamas mūsų šaliai pasekmes skęsta audringoje populizmo jūroje. Tautos (jeigu 300 tūkst. parašų padėjusių žmonių jau galima vadinti tauta) balsą reikia girdėti. Tai supranta ir prezidentė, prieš kelias dienas gerokai sušvelninusi savo retoriką dėl šio referendumo. Pirmininkavimas ES Tarybai baigtas, rinkimų kampanija įsibėgėja, tad kodėl gi dabar nepaflirtavus su tauta tik piliečiams teiksimos pirmenybės įsigyjant žemę klausimu?
Seimas irgi nori būti gudrus - galbūt „deleguos“ problemą Konstitucijos sergėtojams. Visi kartu iš Vyriausybės tikisi saugiklių, galinčių atsijoti nesąžiningus atėjūnus. Tačiau ir ši „panacėja“ gresia pažeisti europines nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo.
Referendumas - lyg bėda, kuri viena nevaikšto. Dabar referendumininkai jau kyla į kovą dėl lito išsaugojimo ir siūlo atitinkamai keisti Konstituciją. Motyvas tas pats – tokiu svarbiu klausimu būtina atsiklausti tautos. Nenustebčiau, jeigu Lietuvoje netrukus būtų inicijuotas referendumas dėl abortų draudimo ar privalomo tikybos dėstymo mokyklose. Juk visa tai - svarbūs vertybiniai dalykai, dėl kurių privalu atsiklausti tautos.
Nors tauta per tuos dešimt metų gerokai „nukraujavo“ ne iš gero gyvenimo Tėvynėje, ir dalis tautiečių emigravo į „svetimas“ vertybes puoselėjančias šalis, norisi viltis, kad likusieji nesileis manipuliuojami naujųjų gelbėtojų. Juoba kad jų tikslas tėra vienas - susirinkti kuo daugiau politinių dividendų.
Šiandien jie perspėja apie užsieniečių iš ES invaziją, rytoj ieškos tautos priešų tarp gimtosios šalies gyventojų, poryt ras išdavikų net savo gretose. Istorija žino daug tokių pavyzdžių. Dalis jų baigėsi taip tragiškai, kad vien tai prisiminus gali supykinti.
O Europos šeima jos išmintingų architektų tam ir buvo sumanyta, kad Senojo žemyno nebesiaubtų visa griaunantys nesantaikos cunamiai. Visa kita - laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas, teisės viršenybė ir pan. - jau išvestiniai dalykai. Tačiau apie juos dalis mūsų kaimynų dar ir dabar tegali pasvajoti.
Svarbiausias ES laimėjimas - pagarba žmogaus teisėms ir individų laisvei. Mano įsitikinimu, tai - visos euroatlantinės integracijos, kuri yra atsvara Rytuose gajai diktatūras palaikančiai kolektyvinei sąmonei, ašis. Neabejoju, kad dauguma mūsų tebenori likti būtent tokios civilizacijos dalimi. Kitaip nebus ir proveržio iš posovietinio sustabarėjimo į ekonominę, socialinę gerovę, kurios taip sunkiai siekiame. Tačiau tam reikia ne tik imti, bet ir duoti, dalytis. Ne tik reikalauti, gąsdinti, grasinti, bet ir apmaldyti savanaudiškas pretenzijas bei ieškoti kompromisų.
Su artėjančiu gimtadieniu, europiečiai.