G-7 pasmerkė Rusijos veiksmus Kryme
Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai parašė kolektyvinį pareiškimą apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, praneša unian.net. „Mes, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV lyderiai, kartu su Europos Tarybos prezidentu ir Europos Komisijos prezidentu, šiandien susivienijome norėdami pasmerkti akivaizdų Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą, kuris prieštarauja Rusijos įsipareigojimams Jungtinių Tautų Chartijai ir 1997 metų pagrindiniam susitarimui su Ukraina“, - teigiama pranešimo tekste.
Jo autoriai paragino Rusiją bet kokius ginčytinus klausimus su Ukraina spręsti derybų keliu arba tarptautinių stebėjimo misijų metu, taip pat išreiškė pasirengimą padėti šiame procese.
„Atkreipsime dėmesį, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje taip pat prieštarauja principams ir vertybėms, kuriais remiasi G-7 ir G-8. Todėl mes nusprendėme kol kas sustabdyti mūsų dalyvavimą veikloje, susijusioje su pasirengimu birželį Sočyje suplanuotam G-8 viršūnių susitikimui, kol aplinkybės nepasikeis į tokias, kokioms esant bus įmanoma turininga diskusija“, - teigiama pranešime.
„Mes vieningai palaikome Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, taip pat jos teisę apsispręsti dėl savo ateities. Mes įsipareigojame palaikyti Ukrainą siekiant atstatyti vienybę, stabilumą ir politinę bei ekonominę situaciją šalyje. To siekdami mes palaikysime Ukrainos darbą su Tarptautiniu valiutos fondu, kad būtų aptarta nauja programa ir realizuotos būtinos reformos. TVF parama turės lemiamą reikšmę gaunant papildomą Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansų institutų, ES ir dvišalių šaltinių, paramą“, - teigiama pranešime.
Rusija prie G7 grupės prisijungė 1997-aisiais.
NATO nori į Ukrainą pasiųsti tarptautinius stebėtojus
NATO sąjungininkai sekmadienį surengė skubų posėdį dėl krizės Kryme. Po susitikimo NATO paragino dislokuoti tarptautinius stebėtojus Ukrainoje, kad būtų sumažinta įtampa, ir pridūrė, jog aljansas sieks „rasti bendrą kalbą“ su Maskva per NATO ir Rusijos derybas.
„Mes raginame abi šalis nedelsiant siekti taikaus sprendimo dialogu“, - sakoma 28 narių Atlanto aljanso pranešime, kuris buvo išplatintas po beveik aštuonias valandas vykusių derybų.
Pareiškime taip pat raginama į Ukrainą „pasiųsti tarptautinius stebėtojus globojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ar ESBO“.
NATO pasmerkė Rusijos karinę eskalaciją Kryme ir išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos parlamento duoto leidimo dislokuoti Ukrainoje karines pajėgas.
Bet koks panašus veiksmas bus „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir pažeis NATO ir Rusijos tarybos ir NATO partnerystės taikai principus, sakoma pareiškime.
Sąjungininkai taip pat nurodė, jog Kijevo prašymu įvyko NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas, ir pridūrė, kad „mes ketiname ieškoti bendros kalbos su Rusija NATO ir Rusijos taryboje.“
Paprašytas paaiškinti šią nuostatą plačiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sakė, jog daug narių pageidavo susitikimo su Rusija ir kad vienas toks susitikimas bus surengtas, tačiau nenurodė kada tai įvyks.
Pareiškime Rusija raginama „gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, atitraukti pajėgas į savo bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kitur Ukrainoje.“
Sąjungininkai taip pat paragino tęsti „inkliuzyvų politinį procesą Ukrainoje, pagrįstą demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir įstatymo valdžiai, kuris įgyvendina visų Ukrainos žmonių demokratinius siekius“.
Pirmadienį įvyks nepaprastasis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Briuselyje, kurio metu bus tariamasi dėl bendro atsako.
Diplomatai taip pat neatmeta galimybės, kad kitą savaitę gali būti surengtas nepaprastasis Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimas.
Pasibaigus NATO posėdžiui Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su pasiūlymu įkurti kontaktinę grupę dialogui dėl Ukrainos, kuriai galbūt vadovautų ESBO ir kuri atvertų galimybes pradėti politinį dialogą.
Diplomatas: mes turime kalbėti su Putinu, kuris turi savo geras priežastis daryti blogus dalykus
„Mes turime kalbėti su Putinu, kuris turi savo geras priežastis daryti blogus dalykus“, - sakė AFP aukšto rango diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
„Situacija kraštutinai pavojinga. Turime rasti kelią, kai ištrūkti iš šio Šaltojo karo „mes“ ir „jie“' sindromo“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas, kuris kartu su savo kolega iš Britanijos Williamu Hague'u paragino ukrainiečius ir Rusiją ryžtis įsitraukti į tiesiogines derybas dėl krizės, irgi, atrodo, laikosi panašios pozicijos.
„Rusija yra tradicinis mūsų draugas. Mes norime tradicinės draugystės labiau nei mosikavimo kardais“, - sakė L.Fabiusas.
Tarp svarstomų scenarijų yra raginimas abiem šalims komunikuoti per organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos ar ESBO, ar net rasti šalį tarpininkę, pavyzdžiui, kokią nors neprisijungusiąją valstybę ar Rusijos tradicinę sąjungininkę Kiniją.
„Jeigu Putinas sustos dabar, jis gali turėti abu dalykus: ir Krymo aneksiją, ir gerus santykius su Vakarais“, - savo „Twitter“ paskyroje pareiškė analitikas iš „Carnegie Europe“ Ulrichas Speckmasas.
JAV pagrasino sankcijomis
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry griežtino retoriką Rusijos atžvilgiu – susilaukta grasinimų sankcijomis.
Rusija perspėta, jog dėl karių dislokavimo Kryme gali prarasti savo vietą tarp prestižinio Didžiojo aštuoneto (G-8) išsivysčiusių valstybių.
J. Kerry perspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad „jis neturės Sočio G-8 (viršūnių susitikimo), jis gali net nelikti G-8, jei tai tęsis“.
„Jis gali atsidurti (padėtyje) su Rusijos verslo turto įšaldymu, amerikiečių verslas gali pasitraukti, gali toliau kristi rublis“, - sakė JAV valstybės sekretorius.
„Yra didžiulė kaina. Jungtinės Valstijos yra vieningos, Rusija yra izoliuota. Tai nėra stipri pozicija “, - sakė JAV diplomatijos vadovas televizijos NBC laidai „Meet the Press“.
JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija jau pasitraukė iš šios savaitės parengiamųjų susitikimų dėl G-8 viršūnių susitikimo, kuris birželį turi įvykti Sočyje. Taip buvo nuspręsta pasaulyje didėjant susirūpinimui dėl Maskvos grasinimo įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
Vokietija nepritaria JAV
Sekmadienio vakarą kritiką JAV pozicijai išsakė Vokietija. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį perspėjo neišmesti Rusijos iš prestižinės Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės reaguojant į Maskvos veiksmus Ukrainoje.
„G-8 grupė yra vienintelė grupė, kur mes, vakariečiai, tiesiogiai kalbamės su Rusija, tad ar tikrai turėtume aukoti šią vienintelę grupę?“ - klausė F.-W.Steinmeieris per Vokietijos visuomeninę televiziją ARD.
Pasak F.-W.Steinmeierio, vyriausybių vadovai kitą savaitę aptars šį klausimą, bet perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie galėtų pabloginti krizę.
„Manau, kad turime pasiaiškinti, kaip prisidėti prie situacijos Ukrainoje deeskalavimo“, - sakė jis.
V. Putiną sudomino A. Merkel pasiūlymas
Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo Georgo Sreiterio, V. Putinas sutiko pradėti dialogą dėl situacijos Kryme. Kada bus pradėtas dialogas kol kas neskelbiama.
Rusijos prezidentas V. Putinas pritarė A. Merkel pasiūlymui įkurti kontaktinę grupę dialogui dėl Ukrainos.
„Prezidentas Putinas priėmė Vokietijos kanclerės pasiūlymą nedelsiant įkurti tiek tyrimo komisiją, tiek kontaktinę grupę, galbūt vadovaujant ESBO, kad būtų pradėtas politinis dialogas“, - išplatintame pranešime nurodė Berlynas.
Pokalbio metu A. Merkel Putiną apkaltino pažeidus tarptautines sutartis ir pradėjus nepriimtiną intervenciją į Ukrainos teritoriją. Kaclerė taip pat paragino V. Putiną gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.
A. Merkel: V. Putinas prarado kontaktą su realybe
„The New York Times“ savo interneto svetainėje skelbia pikantiškas diplomatijos detales. Esą Vokietijos kanclerė Angela Merkel po pokalbio su Vladimiru Putinu skambino Barackui Obamai ir nepagailėjo margų epitetų Rusijos lyderiui.
Anot „The New York Times“, kanclerė B. Obamai pareiškė nežinanti, ar V. Putinas tebeturi kontaktą su realybe. A. Merkel esą pareiškė, kad V. Putinas yra „Kitame pasaulyje“.
Netikėtumas iš Rytų: Kinija renkasi Vakarus
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Qinas Gangas sekmadienį paskelbė, jog Kinija yra labai susirūpinusi dėl Krymo padėties bei pareiškė, jog konfliktą spręsti reikia dialogu. Pasak Q. Gango, Kinija gerbia valstybių teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę bei laikosi principo nesikišti į valstybių vidaus politiką.
„Mes smerkiame agresiją Ukrainoje ir toliau raginame visas puses nesutarimus spręsti taikiai, remiantis teisine sistema, apginti piliečių teises bei Ukrainos žmones“ – skelbiama išplatintame pareiškime.
V. Putinas „dainos“ nekeičia – Rusijos veiksmai tinkami
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pasakė, kad Rusijos piliečiai ir rusakalbiai Ukrainoje susiduria su „nemažėjančia“ ultranacionalistų grėsme ir kad priemonės, kurių ėmėsi Maskva, yra visiškai deramos atsižvelgus į „ypatingą situaciją“, nurodė Kremlius.
Per pokalbį telefonu, kurio metu A. Merkel išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Ukrainoje, ji ir V.Putinas susitarė, kad Rusija ir Vokietija tęs konsultacijas dvišaliu ir daugiašaliu formatais siekiant situacijos „normalizavimo“, sakoma Kremliaus pareiškime.