Svarbu
Registracija
Sumaišties trubadūrai jaukia politikos padangę
lzinios.lt 2014-03-07
Tuo metu, kai demokratinis Vakarų pasaulis reiškia paramą naujajai Ukrainos valdžiai ir ragina Rusiją liautis eskaluoti karinį konfliktą, kai kurie mūsų šalies politikai reiškia visiškai kitokią nuomonę. Ekspertų vertinimu, tokie pasisakymai kelia sumaištį visuomenėje ir kenkia Lietuvos prestižui tarptautinėje arenoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėjo, kad Lietuvoje esama politikų, kuriems įtaką galbūt daro Rusija. Šalies vadovė įvardijo Darbo partijos (DP) lyderius. Tačiau opozicijos akys krypta ir į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderį Valdemarą Tomaševskį, kurio pasakymai ir veiksmai neretai sukelia nuostabą.
Metė įtarimų šešėlį
D.Grybauskaitė pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios DP vadovams gali daryti įtaką Kremlius. Todėl ji teigė nekviesianti jų, kai bus sprendžiami su gynyba susiję klausimai. „Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apgynimo klausimai, DP kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Labai aiškiai noriu pareikšti žmonėms: Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate“, - pažymėjo prezidentė.
Idėjinis „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas atsakė, kad valstybės vadovės informacija turi būti nedelsiant išsiaiškinta. „Turi faktai būti padėti ant stalo ir įrodyta. Iš tikrųjų, jeigu taip yra, tada visa DP vadovybė turi būti pašalinta iš tų pareigų, o galbūt ir iš valdančiosios daugumos, o jeigu ne – turi atsakyti už tokius žodžius ir už šmeižtą“, - teigė jis.
Grasina nemalonumais prezidentei
DP vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prezidentės žodžius įvertino kaip absurdiškus. „Tai, ką išgirdau iš prezidentės lūpų, yra žemiausio lygio politikavimas. Juk labai gerai žinome, kad šioje rinkimų kampanijoje ją remia dešinieji, o šmeižto skleidimas ir priešų kūrimas visada buvo jų pagrindinė priemonė savo elektoratui mobilizuoti. Tai sėkmingai ir daro šalies vadovė. Tačiau šį kartą ji peržengė visas ribas“, - piktinosi L.Graužinienė. Ji pridūrė, kad D.Grybauskaitė turi pateikti jos žodžius patvirtinančius faktus, priešingu atveju derėtų paneigti ir atsiprašyti. Kitaip Seime esą bus inicijuojama komisija dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo.
Vyriausybės vadovo, Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Algirdo Butkevičiaus teigimu, iš prezidentės lūpų nuskambėjusi informacija dėl galimos Rusijos įtakos valdančiosios DP vadovams pasitikėjimo valstybe neprideda. „Ta informacija sparčiai skleidžiama, ją greitai gauna kitos šalys“, – komentuodamas D.Grybauskaitės pareiškimą sakė premjeras. Jo manymu, jeigu yra žinių dėl Kremliaus įtakos „darbiečiams“, ši informacija turi būti žinoma šalies vadovams. Vyriausybės vadovas sakė, kad prezidentės paskelbto pareiškimo tikrumą reikia išsiaiškinti. Tačiau jis nepritarė Seimo komisijos kūrimui, kaip siūlė parlamento vadovė DP pirmininkė L.Graužinienė.
„Manau, kad reikėtų greičiau išsiaiškinti, ar yra tokių žinių. Jeigu komisija pradės darbą, visas procesas labai užtruks“, – kalbėjo A.Butkevičius. Premjeras prisipažino neatmetantis galimybės, kad toks griežtas prezidentės pareiškimas yra sietinas su prezidento rinkimų kampanija. „Per rinkimų kampaniją visada atsiranda daugiau informacijos, kuri išreiškiama tam tikrų kandidatų”, - pažymėjo jis.
Priešų ieškoma ne ten
Šiomis dienomis kai kuriuos politikus nusistebėti privertė ir V.Tomaševskio pasakymai, kai jis kritikavo naują provakarietišką Ukrainos vyriausybę, remiamą Lietuvos ir Vakarų šalių. Pasak europarlamentaro, ji netinkamai elgiasi tautinių mažumų atžvilgiu, o kai kurie Maidano lyderiai laikosi nacionalistinės pozicijos. „Man nepriimtinas karinės jėgos naudojimas iš bet kokios pusės, juolab iš užsienio. Tačiau negaliu pritarti ir veiksmams naujos valdžios, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas“, - aiškino V.Tomaševskis.
V.Tomaševskis laikosi pozicijos, labai panašios į oficialiosios Maskvos. „Nesu revoliucijų šalininkas. Manau, kad prezidentai į valdžią turėtų būti renkami prie balsavimo urnų, o ne mitinguose, tuo labiau tokiuose, kuriuose liejasi kraujas – kaip buvo Maidane“, - tvirtino jis.
Taip pat V.Tomaševskis pridūrė, kad jam nepriimtina, jog vienas Maidano lyderių, „Laisvės“ partijos pirmininkas Olehas Tiahnybokas vadovaujasi „antilenkiška, antirusiška ir antisemitine“ Stepano Banderos ideologija. Komentuodamas šiuos savo pasakymus V.Tomaševskis sakė, kad tiesiog išreiškė savo nuomonę. „Ką aš blogo pasakiau? Kad reikia ne per revoliucijas, o prie balsavimo urnų rinkti valdžią, – ar tai blogai? Ar tai ne tiesa?“ - stebėjosi jis.
Opozicijos kalbas dėl galimų jo ryšių su Kremliumi V.Tomaševskis vertina kaip puolimą. Jis tikino tokių santykių nepalaikantis. LLRA lyderis mano, kad politiniai oponentai priešų ieško ne ten, kur reikia. „Manau, kad tai opozicijos impotencija. Jie neturi jokių idėjų, jų darbo rezultatai labai prasti. Tada ir užsiima tokiais dalykais, kad atkreiptų į save dėmesį“, - įsitikinęs jis.
Kelia sumaištį
Pasak Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, šmeižiamosios V.Tomaševskio akcijos Europos Parlamente liudija, kad jis kenkia tai šaliai, kurioje užaugo ir šiandien pasiekė tokių aukštumų. “Galima spėti, kad toks separatistinis jo elgesys gali būti inspiruotas. Tam pagrindą duoda dabartinė V.Tomaševskio pozicija Ukrainos atžvilgiu, nes ji labiau linksta į rusišką propagandą nei į aiškią vakarietišką Lenkijos poziciją”, - LŽ sakė E.Masiulis. Jis mano, kad prezidentės įtarimai dėl DP taip pat ne be pagrindo.
Seimo vicepirmininko liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, prieš darant apibendrinimus dėl DP ir LLRA pirmiausia reikėtų sulaukti specialiųjų tarnybų informacijos, kuri turėtų patvirtinti arba paneigti metamus šioms partijoms įtarimus. “Tačiau tai, ką girdime viešojoje erdvėje, pasakymai, iškrintantys iš bendrojo Lietuvos interesų konteksto, tikrai dažnai kelia nuostabą, kodėl politikai taip kalba”, - LŽ sakė P.Auštrevičius. Pasak jo, tokios kalbos kelia visuomenės sumaištį. “Tačiau esant tokiai įtampai pilietinė visuomenė, kuri vadovaujasi demokratiniais principais, turi susitelkti ir rasti bendrą vardiklį, matyti tą priešą, kuris iš tiesų grasina, o ne ieškoti priešų tarpusavyje. Tai silpnina mūsų pozicijas”, - įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.
Nedrįsta kritikuoti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma įsitikinęs, kad Kremlius visaip stengiasi įtvirtinti savo įtaką mūsų šalies politinėse viršūnėse. Konservatorius pažymi, kad Rusijos interesų atstovavimas mūsų politikoje pasireiškia tuo, kad kai kurių partijų lyderiai, atstovai niekada nedrįsta kritiškai kalbėti apie oficialiosios Maskvos veiksmus, neigiamai vertinamus pasaulyje. Esą matyti, kad jie Rusijos atžvilgiu negali elgtis principingai.
J.Razma spėjo, kad įtaka mūsų politikams gali būti daroma per jų privačius verslo interesus, galbūt tam tikrą slepiamą asmeninę informaciją. „Pagaliau gali būti, kad konkreti įtaka nedaroma.Tačiau pats politikas, turintis verslo interesų, gali jau būti padaręs išvadą, jog turi būti labai nuolankus ir taip pelnyti sėkmės perspektyvą savo verslui“, - svarstė parlamentaras.
Pavojinga įtaka
J.Razma apgailestavo, kad nesukurta teisės mechanizmų ir niekaip nereaguojama į viešumą prasiskverbusią informaciją dėl Kremliaus įtakos tam tikroms partijoms ar jų lyderiams. „Tokia padėtis yra dviprasmiška. Negirdėjau, kad, pavyzdžiui, V.Tomaševskis būtų kreipęsis į kokias nors teisines institucijas, kad paneigtų jam metamus kaltinimus dėl vykimo į Kremlių. Kai tokia įtempta situacija dėl agresijos Kryme, Rusijos įtaka mūsų politikams turi ypač svarbią reikšmę. Todėl dabar yra gera proga tuos dalykus tiksliau išsiaiškinti“, - pažymėjo konservatorius.
Užsienio šalių įtaka politikams yra labai pavojinga. „Kai mums tenka daryti kokius nors sprendimus, susijusius su labai svarbiais Rusijos interesais, ar galime tikėtis, kad nuo jos įtakos priklausantys politikai elgsis principingai, pagal mūsų šalies interesus? Jeigu politikų, kuriems daroma įtaka, atsiranda labai daug arba svarbiuose postuose, apskritai galime nepajėgti priimti reikiamų sprendimų“, - sakė J.Razma.
Siekiant apsisaugoti nuo panašios įtakos, anot J.Razmos, yra viena išeitis – priimti reikiamus sprendimus, kad įtarimus keliančių partijų atstovų nebūtų svarbiuose postuose. Pakeisti rinkėjų, kurie išrinko tam tikrus politikus į Seimą, valią yra sudėtinga. Tačiau tai esą neverčia su tomis politinėmis jėgomis sudaryti valdančiųjų koalicijų, siūlyti jiems svarbių postų. „Į šiuos klausimus pirmiausia turi atsakyti socialdemokratai, nes jų apsisprendimas lėmė, kad, deja, yra kitaip, nei, mano manymu, turėtų būti, ypač kai tokia įtempta tarptautinė padėtis“, - aiškino politikas.
Įtarimų šleifas
Pasak politologo Tomo Janeliūno, šių dviejų partijų atstovų kalbos “dažnai yra patrauklesnės ir parankesnės Rusijos pozicijai nei Lietuvos interesams, tai viešai pastebėta ne vieną kartą”. “Tačiau jei yra rimtesnių kaltinimų, būtini ir rimtesni patvirtinimai”, - LŽ tvirtino pašnekovas. Jo nuomone, prezidentės mestų įtarimų tyrimas nebus rezultatyvus – “baigsis niekuo”. “Aišku, gali būti daug pasipiktinimo, bet netikiu, kad būtų vykdomi kokie nors rimti tyrimai. Tai daryti galima ir be viešų kalbų”, - pažymėjo T.Janeliūnas. Prezidentės žodžių, jo manymu, nereikėtų sieti su rinkimų kampanija. “Man regis, čia daugiau viešųjų ryšių požiūriu netikslus pasakymas, net nelabai teikiant reikšmės, kokių pasekmių gali sukelti vienas ar kitas žodis”, - sakė pašnekovas. Jis nemano, kad po prezidento rinkimų valdančiosios koalicijos sudėtis gali iš esmės keistis. “Matant dabartinį Seimą sudėtinga kalbėti apie kokią nors naują daugumą”, - teigė jis. Anot T.Janeliūno, išsiversti be LLRA būtų įmanoma, o be DP – tik vieninteliu atveju: jeigu socialdemokratai su konservatoriais ir liberalais sudarytų "vaivorykštės" koaliciją.
Laukia permainos
Politologės Lidijos Šabajevaitės nuomone, pastarojo meto nesusipratimai dėl koalicijos partnerių į nepavydėtiną padėtį įstūmė didžiausią valdančiąją jėgą - LSDP. „Nežinau, kiek ilgai socialdemokratai leis menkinti savo autoritetą. Turint tokius koalicijos partnerius, jis tikrai nedidėja“, - LŽ sakė pašnekovė. Ji prognozavo, kad po prezidento rinkimų koalicijos sudėtis gali keistis. Paklausta, kokių pasirinkimo variantų, jeigu atsisakytų „darbiečių“ ir LLRA draugijos, turėtų LSDP, L.Šabajevaitė teigė, kad „partnerių surasti visada galima“. „Net ir tariantis su opozicija galima sudaryti vadinamąją mažumos Vyriausybę“, - tvirtino politologė. Kalbėdama apie prezidentės pareiškimus pašnekovė pripažino, kad kai kurie ekonominiai bei tautiniai DP ryšiai „kelia daug minčių“. „Bet kaltinti visus DP narius prorusiška pozicija yra neteisinga. Reikėtų labai aiškiai įvardyti asmenis, turinčius didžiausią įtaką partijoje“, - aiškino L.Šabajevaitė. Keistas LLRA vadovų kalbas politologė pirmiausia siejo su noru išlikti politikoje ir valdžioje. „Nepamirškime, kad Kremliaus pažiūris į Lenkiją - irgi ne pats švelniausias. Šalia didžiausių „nusidėjėlių“ kaip Lietuva Rusija įvardijo ir Lenkiją“, - priminė politologė.