delfi.lt 2014-03-10„Tai reikštų, kad jie prisideda prie V. Tomaševskio“, - sakė politikas.
Pasak V. Landsbergio, galbūt šie žmonės yra nuoširdūs, bet suklaidinti ir kasa duobę savo šaliai.
„Ką padarysi. Kai kas sako, kad jeigu įžengs Vladimiro Putino kariuomenė, tai bus daug bėgančių su gėlėmis pasveikinti. Ką gali žinoti? Gal ir koks signataras nubėgs pasveikinti?“ - svarstė V. Landsbergis.
Š. Liekis: jie deda pagrindus putininei ideologijai
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad šie dešimt signatarų ragina elgtis taip pat, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasielgė Sausio 13-osios minėjime Seime.
Kaip žinoma, tuomet visa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija iškilmingo Seimo posėdžio metu paliko salę per V. Landsbergio kalbą. Esą tai buvo „taikus protestas“ prieš konservatorių patriarcho poziciją lenkų tautinės mažumos atžvilgiu.
„Aš sakyčiau, kad tai ėjimo į politinį užribį žingsnis. Šita grupė žmonių toliau sėkmingai marginalizuojasi. Referendumas dėl žemės, referendumas dėl euro, Tautos atminties įstatymas – visos iniciatyvos ir jų idėjos ateina iš putiniško idėjų lauko. Tai antieuropiniai, antivakarietiški ir proputiniški pareiškimai. Reikia vieną kartą taip ir įvardinti: visi galvoja, kad tai jautrūs signatarai, bet bijo pasakyti į akis. Tai akivaizdus faktas: jie puoselėja ideologiškai prorusišką politiką, Lietuvos viduje jie deda pagrindus putininei ideologijai“, - sakė Š. Liekis.
Istorikas: šventės turi būti virš rietenų
Istorikas Algirdas Jakubčionis savo ruožtu sako, kad valstybinės šventės turėtų būti virš partinių nesutarimų ar rietenų.
„Esu nustebintas. Bet jeigu vienu sakiniu, tai man valstybinės šventės yra virš bet kokių partinių nesutarimų, rietenų. Mano supratimu, čia kaip tik reiktų demonstruoti sutarimą ir vienybę“, - sakė A. Jakubčionis.
Pašnekovas sutiko, kad kartais Lietuvos politinė erdvė atrodo paskęstanti smulkmenose, dėl kurių nesutariama.
„Bet iš kitos pusės žemės pardavimas, nemanau, kad yra visiška smulkmena. Tiesiog manyčiau, kad šitą klausimą reikėjo diskutuoti ilgą laiką, o ne taip, kaip dabar, kai bandoma verstis per galvą: vieni „už“, kiti „prieš“ ir staiga švenčių nešvenčiame. Galbūt reikėjo ilgesnį laiką diskutuoti. O kad lietuviai ginčijasi – istorijoje nieko naujo. Iš tikro jie ginčijosi visą laiką, tai buvo žinoma net seimelių laikais, kai ne tik susiginčydavo, bet ir kardus išsitraukdavo, pasikapodavo. Taigi ginčas – normalus istorinis lietuvių bruožas“, - sakė A. Jakubčionis.
DELFI primena, kad pareiškimą dėl Kovo 11-osios boikoto pirmadienį paskelbė signatarai Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Romualdas Ozolas, Kazimieras Uoka, Zigmas Vaišvila, mokslininkai Antanas Buračas bei Vytautas Radžvilas, dalininkas Bronius Leonavičius, aplinkosaugininkas Romas Pakalnis, buvęs parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.
Jie sako, kad „nedalyvaus Tautos valią ignoruojančios ir Lietuvos valstybingumą griaunančios valdžios organizuojamame Kovo 11-osios minėjime Seime“ ir ragina kitus pamąstyti, „ar tinka dalyvauti posėdyje tokios valdžios, kuri elgiasi su savo Tauta ir piliečiais, kaip su „pavergto krašto žmonėmis“.