Svarbu
Registracija
Euras išlaisvins rezervą
lzinios.lt 2014-03-12
Lietuva rengiasi nuo 2015 metų sausio tapti 19-ąja euro zonos šalimi. Mūsų šalyje įvedus eurą, Lietuvos centrinis bankas turės sumokėti vienkartines "stojimo" įmokas į Europos centrinio banko (ECB) kapitalą ir papildyti jo užsienio atsargas. Tam bus panaudotos lėšos iš daug metų kaupiamų Lietuvos užsienio atsargų, kurios užtikrino lito stabilumą. Kokia bus likusių atsargų paskirtis? Gal tais milijardais verta padengti dalį šalies užsienio skolos arba išdalyti algoms ir pensijoms kompensuoti?
2013 metų sausio pabaigoje Lietuvos oficialiosios užsienio atsargos sudarė 21 mlrd. litų, įskaitant 591 mln. litų vertės auksą. Didžioji užsienio atsargų dalis yra eurais, kitą dalį sudaro auksas.
Litą pakeitus euru, Lietuvos centrinis bankas sumokės 43 mln. eurų į Frankfurte (Vokietija) įsikūrusio, euro sistemai vadovaujančio ir bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą valdančio Europos centrinio banko kapitalą. Lietuvos bankas taip pat perves, 2013 metų pabaigos skaičiavimais, apie 300 mln. eurų vertės užsienio atsargų į ECB užsienio atsargas.
Šios įmokos sudaro apie 5 proc. dabartinių Lietuvos užsienio atsargų. Likusias sukauptas užsienio atsargas Lietuvos bankas valdys savarankiškai kaip ir iki šiol.
Siūlo naudoti būtiniausioms reikmėms
Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius neseniai viešojoje erdvėje pareiškė, kad nebelikus lito jam padengti valstybės sukauptas auksas (įskaitant Blokados fondą) ir užsienio valiutos atsargos, vertinami apie 15 mlrd. litų, privalo grįžti į valstybės iždą. Jas esą derėtų perduoti Vyriausybei ir naudoti šalies iždo įsipareigojimams dengti bei kitoms būtiniausioms valstybės reikmėms - "apmokėti numatytą įnašą į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą, užbaigti grąžinti ankstesnės valdžios nusavintas pensijas, susimokėti skolas policininkams ir padengti kitus likusius iždo įsipareigojimus piliečiams, taip pat laipsniškai mažinti valstybės skolą".
„Tačiau pagal Seimo sausio 23 dieną neeilinėje sesijoje skubotai priimtas Lietuvos banko įstatymo pataisas, šį milžinišką valstybės turtą (auksą ir valiutos atsargas) nuosavybės teise ketinama perleisti Europos centrinio banko “skyriumi” tampančiam Lietuvos bankui. Jei nebus pakeistas su Konstitucija prasilenkiantis 33 straipsnis, Lietuvos bankas galės pagal savo pasirinktus “principus ir tvarką“ „valdyti, naudoti ir disponuoti“ visomis dabar Lietuvos turimomis atsargomis! Dar keisčiau skamba naujas įstatymo įrašas, kad disponuojant iš valstybės perimtomis atsargomis privalu bus laikytis ne Lietuvos įstatymų, bet pačių nusistatytos „tvarkos, atitinkančius Europos Sąjungos teisės reikalavimus“, kurių, beje, nėra ir negali būti“, - neseniai paskelbtame straipsnyje teigė G.Vagnorius.
„Šeimos sidabras“
„Jokiu būdu Lietuvos rezervas negali grįžti į valstybės iždą! Tai būtų beprotybė!“ - „Lietuvos žinioms“ sakė nepriklausoma ekonomistė Rūta Vainienė. Ekspremjero G.Vagnoriaus pasiūlymas jai atrodo visiškai nepriimtinas ir populistinis. „Tai vertinu labai neigiamai. Tiesą pasakius, visada labai nerimavau, kas nutiks su Lietuvos atsargomis įvedus eurą, kai užsienio atsargų nebereikės litui padengti. Juk tas rezervas, galima sakyti, yra Lietuvos „šeimos sidabras“. Kaip tarpukario Lietuva turėjo aukso atsargų, kurias tebeturime, taip ir dabartinis rezervas yra analogiškos prigimties mūsų šalies turtas. Šis „šeimos sidabras“ turėjo aiškią paskirtį, kai užtikrino lito stabilumą, ir turės ją, kai litą pakeis euras – bus kaupiamas ir perduodamas ateities kartoms“, - kalbėjo ekonomistė.
R.Vainienė šių pinigų galimas dalybas lygino su Biblijos rūpestingo tėvo ir sūnaus palaidūno įvaizdžiu. „Rezervo, kaip ir aukso žiedo, negalima pasitaikius pirmai progai atiduoti sūnui palaidūnui prauliavoti“, - piktinosi ji.
Ekonomistės teigimu, šis G.Vagnoriaus pasiūlymas nebenaujas - ekspremjeras esą visada priešinosi vadinamajai valiutų valdybai ir užsienio atsargų lito stabilumui užtikrinti naudojimui, nes norėjo tuos pinigus išleisti čia ir dabar - "pabūti geru politiku".
„Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu dabar išleistume vienų metų biudžeto dydžio sumą. Visi manytų, kad staiga tapo labai turtingi. O iš tikrųjų būtų likviduotos valstybės atsargos, jų neturėtume ištikus galimai krizei. O kokia didžiulė infliacija kiltų! – baisėjosi ekonomistė. – Juk biudžetas veikia metų principu: kiek pinigų per metus surenkama, tiek jų perskirstoma.“
R.Vainienės nuomone, ne taip svarbu, kuri institucija – Lietuvos bankas ar, pavyzdžiui, Finansų ministerija, saugotų ir rūpintųsi Lietuvos „šeimos sidabru“. Tačiau ji pažymėjo, kad centrinis bankas visada užsienio atsargas investuodavo, jas augindavo, uždirbdavo, o ministerija esą turi kitus gebėjimus – ne investuoti, o skolintis.
„Dėl to manau, kad Lietuvos bankas yra geras pasirinkimas užsienio rezervui saugoti ir jį dauginti. Žmogus gali savo santaupas patikėti valdyti kokiam nors fondui, bet dėl to jų nepraranda. Taip ir šiuo atveju – Lietuvos bankas gali tapti euro sistemos dalimi, tačiau tai nereiškia, kad jo valdomas Lietuvos rezervas atiteks tai sistemai“, - kalbėjo ekonomistė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva, nors nebeturės savos valiutos, atsargų dėl to nepraras. „Lietuvos bankas juk ne su visu savo kraičiu „išteka“ už Europos. Centrinis bankas, bet ne mūsų turtas, tampa euro sistemos dalimi. Nematau nė vienos priežasties, kodėl atsargos turėtų būti paliestos. Tai mūsų stabilumo garantas, inkaras, laikantis šalies ekonomiką“, - kalbėjo R.Vainienė.
Saugiklis nuo finansinių sukrėtimų
Lietuvos banko (LB) Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis tvirtino, kad šiuo metu Lietuvos užsienio atsargos ne tik užtikrina lito stabilumą, bet ir saugo valstybę nuo galimų finansinių sukrėtimų. „Užsienio atsargos pirmiausia užtikrina pasitikėjimą vykdoma pinigų bei valiutos kurso politika ir yra finansinė „pagalvė“ krizių atveju, prireikus atkurti finansų sistemos likvidumą. Esant fiksuotam valiutų kursui, aukso ir užsienio valiutos atsargos užtikrina lito stabilumą“, - aiškino M.Vaičiulis.
Oficialusis lito padengimas 2013 metų pabaigoje sudarė 118 procentų.
Lito stabilumui užtikrinti tarptautinės atsargos nėra specialiai išskirtos ar kaip nors ypatingai saugomos. „Visos užsienio atsargoms atlieka lito padengimo, Lietuvos finansinio stabilumo užtikrinimo, pasitikėjimo finansų rinkose formavimo, paskutinio skolintojo funkcijas“, - teigė jis.
LB Bankininkystės tarnybos direktorius pažymėjo, kad pakankamos, centrinio banko įsipareigojimus viršijančios užsienio atsargos yra reikalingos ir tuo atveju, jeigu LB finansinio turto rinkos vertė trumpuoju laikotarpiu sumažėtų dėl rinkos svyravimų. Jos garantuoja ir šalies atsparumą krizių atvejais, kai sutrinka skolinimasis užsienio kapitalo rinkose. „Atsargos didina užsienio ir vidaus investuotojų pasitikėjimą šalies gebėjimu įvykdyti finansinius įsipareigojimus, leidžia pasiekti aukštesnius kredito reitingų agentūrų nustatomus reitingus ir prisideda mažinant skolinimosi palūkanas Vyriausybei ir verslui. Jos leidžia centriniam bankui atlikti vadinamojo paskutinio skolintojo vaidmenį, kai mokūs bankai susiduria su likvidumo problemomis“, - aiškino jis.
Turtą tvarkys savarankiškai
Lietuvai įstojus į euro zoną, jos finansinis įnašas į Europos centrinio banko užsienio atsargas liks Lietuvos centrinio banko finansinis turtas, bus rodomas LB finansinėse ataskaitose. „Kartu Lietuvos bankas įgis ir teisę į ECB pelno ir euro sistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale. Pavyzdžiui, jei Lietuva į euro zoną jau būtų įstojusi, vien iš 2013 metų ECB nacionaliniams centriniams bankams paskirstyto pelno mums būtų tekę apie 29 mln. litų“, - skaičiavo LB bankininkystės direktorius.
M.Vaičiulis aiškino, kad Lietuvai, kaip ir bet kuriai kitai ES valstybei narei, disponuojant finansiniu turtu, privalu atsižvelgti į ES teisinį reguliavimą, pagal kurį bet koks nacionalinio centrinio banko išteklių pervedimas valstybei narei turi atitikti ne tik nacionalinėje teisėje, bet ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus apribojimus, ypač centrinio banko nepriklausomumo ir piniginio finansavimo draudimo principus.
Pagal vieną šios sutarties straipsnių, kaip teigė M.Vaičiulis, draudžiamas lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės valstybių narių vyriausybėms, regioninėms ar vietos valdžios institucijoms, ES institucijoms, kitoms viešosios teisės organizacijoms arba valstybinėms įmonėms, Europos centriniam bankui ar nacionaliniams centriniams bankams.
M.Vaičiulis tikino, kad litą pakeitus euru užsienio atsargos bus tokios pat svarbios kaip dabar. Viena vertus, dėl to, kad šios atsargos užtikrina finansinį Lietuvos centrinio banko nepriklausomumą. Be to, iš užsienio atsargų valdymo ir toliau naudos gaus valstybės iždas. „Litą pakeitus euru Lietuvos bankas finansinį turtą valdys savarankiškai kaip ir iki šiol“, - tvirtino jis.
Pagal Lietuvos banko įstatymą, kasmet į valstybės biudžetą pervedama iki 70 proc. apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno vidurkio. „Lietuvai įvedus eurą, Lietuvos banko įstatyme įtvirtinta pervedimų iš pelno taisyklė nesikeis“, - tikino M.Vaičiulis.
Nuo 1994 metų į valstybės biudžetą Lietuvos bankas pervedė 1,5 mlrd. litų.
Šiuo metu Lietuvos užsienio atsargos investuojamos vadovaujantis Finansinio turto investavimo politika, kuri atnaujinta 2013 metais. „Euro įvedimas suteiktų galimybę lanksčiau investuoti užsienio atsargas, tačiau pirmiausia numatoma palaipsniui įgyvendinti patvirtintos investavimo politikos sprendimus. Įvedus eurą, investicijų eurais dalis bus vadinama finansiniu turtu (o ne užsienio atsargomis) ir toliau joms teks finansinio rezervo vaidmuo“, - teigė M.Vaičiulis.