Pavardžių rašymas pasuose

voruta.lt 2014-03-12

Lietuvių piliečių pavardės, nežiūrint jų kilmės, rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą (Sakalas, Petravičius, Vinkleris…). Analogiškai daroma visame pasaulyje, be kita ko, ir Lenkijoje. Elgtis Lietuvoje kitaip būtų nutolimas nuo pasaulinės praktikos.
Lenkų noras, kad Lietuvos piliečių, vadinamųjų Lietuvos  lenkų, pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, yra nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių tikslų, lietuvių polonizacijos.
Lenkai Vilniaus niekuomet nelaikė Lenkijos sostine. Jis visuomet buvo traktuojamas kaip Lietuvos sostinė, esanti etninėse lietuvių žemėse. Taip iš tikrųjų yra. Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė. Ją vartojantys žmonės yra ne kas kitas, kaip lenkiškai kalbantys lietuviai. Rašyti jų pavardes lenkiškomis raidėmis yra visiška nesąmonė. Beje, ne mažesnė nesąmonė būtų  vadinti juos etniniais lenkais (etniniai lenkai etninėse lietuvių žemėse !), nebent jie iš tikrųjų būtų atsikėlę iš etninės Lenkijos. Bet jau seniai įrodyta, kad taip nėra: jokios masinės lenkų kolonizacijos į Lietuvą niekuomet nebuvo, o vadinamoji belaisvių, tariamai išmokiusių lietuvius lenkiškai, teorija šiandien  gali kelti tik juoką.
Nenorėdami pripažinti amžiais trukusios lietuvių polonizacijos, lenkai nebepajėgia išaiškinti jų kalbos atsiradimo Lietuvoje ir pataria iš viso netirti Lietuvos „lenkų“ praeities, esą tai „neetiška“. O kas daugiau jiems belieka daryti?
Kuo lenkai geresni už kitas Lietuvos mažumas, vartojančias lotynų kilmės rašmenis? Tos mažumos irgi gali pareikalauti „originalios“ jų pavardžių rašybos. Tuo atveju į lietuvių abėcėlę tektų įsivesti daugybę svetimų raidžių, kurių būtų netgi daugiau negu lietuviškų (!).
Ne Lietuvos piliečių, bet užsieniečių, pavardės rašomos tokios, kokios yra jų gimtojoje šalyje, taigi vartojama vadinamąją originalo rašybą. Taip daroma visame pasaulyje. Ir čia mes niekuo neišsiskiriame.
Pasuose Lietuvos piliečių pavardės turi būti rašomos tokios, kokios oficialiai vartojamos. Įrašyti jas dar ir lenkiškomis raidėmis – reiškia tam pačiam žmogui sukurti papildomą kitą pavardę. Net vienos raidės pakeitimas, teisininkų požiūriu, laikomas jau kita pavarde. Nesvarbu, kur bus toji pavardė įrašyta, ji vis tiek įneš didelę painiavą. Nebent prie lenkiškai įrašytos pavardės būtų nurodoma, kad tai panašiai skambanti užsieniečio pavardė. Bet kam to reikia? Juk tai pasas, o ne pavardės kilmės tyrinėjimas. Tokio tyrinėjimo elementai pase visai nereikalingi.
Norint lenkiškomis raidėmis užrašytą pavardę padaryti galiojančią, reikia įvesti į visuotinė vartoseną: į visas bankų sąskaitas, visokios rūšies kvitus, atsiskaitymus, sutartis ir t. t. Tai susiję su labai didelėmis išlaidomis, kurias apmokėti pačiam pavardės turėtojui neįmanoma. Lenkų valdžia reikalavimus taip formuluoja, kad visos tos išlaidos kristų ant Lietuvos valstybės, o tai, be abejo, labai pakenktų Lietuvos ekonomikai. Lenkijoje su savo piliečiais taip nedaroma, o aiškiai pasakoma: nori keisti pavardę, teks pačiam mokėti visas su tuo susijusias išlaidas.
Gerbkime Lietuvos nacionalinių mažumų tautinę savimonę. Tačiau nedrauskime jiems ieškoti savo ištakų. Tai būtų netgi nehumaniška.

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius