Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas: Europa vėl sėdi ant parako statinės – reikia nedelsiant stabdyti šią beprotybę!

alfa.lt 2014-03-14

„Suprantame, kad iš vienos pusės yra vienas blokas, iš kitos – kitas. O mes likome bejėgiai. Nors prieš buvo garantuotas mūsų saugumas, kai mes gera valia atidavėme branduolinį ginklą. Tad reikia dar vienos Jaltos konferencijos. Nes jei leisime šiam konfliktui toliau plėstis, tai iš jo galime ir neišbristi. Reikia nedelsiant stabdyti šią beprotystę! Nedelsiant!” – interviu naujienų portalui Alfa.lt sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ivanas Kirilenka.

Kuo šiuo metu Lietuva galėtų padėti Ukrainai, kai vyksta Rusijos agresija?

Pirmiausia, norėčiau labai padėkoti už nuoširdžią Lietuvos poziciją. Jūs mus palaikote, kaip sakoma, „nuo dūšios“. Tai jaučiama. Man artimi žmonės šiomis dienomis buvo Vilniuje, Kaune, juos giliai sukrėtė, kokie lietuviai geri, svetingi. Puiki lietuvių tauta, mes, ukrainiečiai, esame tokie patys. Ir mūsų istorinės šaknys yra bendros nuo gilios senovės.

Jūs neseniai šventėte savo globėjo Šv. Kazimiero šventę, prezidentė Dalia Grybauskaitė mugėje lankėsi be jokios pompos, tai ir nuteikė labai pozityviai. Ir mes tomis dienomis norėjome švęsti, nes buvo 200-osios Taraso Ševčenkos, mūsų didžio kūrėjo, gimimo metinės. Bet švęsti mes negalime, nes suprantate, kokiomis sąlygomis mes dabar esame.

Nenoriu būti blogas pranašas, bet viskas juk prasidėjo Europoje – ir Pirmasis, ir Antrasis pasauliniai karai. Europa ir vėl sėdi ant parako statinės. Juk iki Lietuvos – valanda skrydžio lėktuvu, penkiolika minučių iki Rumunijos. Viskas užsiliepsnoti gali labai greitai.

Tad turiu ir pasiūlymą, ir prašymą. Asmeniškai Daliai Grybauskaitei, autoritetingai moteriai, protingai politikei. Nedelsiant, taip, kaip ji moka daryti, sušaukti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Jaltos konferenciją (Jaltos konferencija, kartais vadinama Krymo konferencija buvo 1945 m. vasario 4–11 d. vykęs karinis JAV, Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos vyriausybių vadovų – prezidento Franklino Roosevelto, premjero Winstono Churchillio ir TSRS vadovo Josifo Stalino – susitikimas, kurio metu sutarta dėl pokarinės Europos įtakos sferų – Alfa.lt past.). Prieš septyniasdešimt metų antihitlerinės koalicijos Jaltos konferencijoje buvo kuriama taiki, vieninga Europa. Prieš dvidešimt metų Mastrichto sutartimi Europoje susitaikė nesutaikomi priešininkai, vadovaudamiesi bendromis vertybėmis, laisva konkurencija, gerbdami tarptautinę teisę. Vieninga Europa šiandien yra galingas tarptautinis žaidėjas. Ir šioje Europoje vėl gali būti karo židinys. Tad būtų labai simboliška, jei kelios dešimtys Europos valstybių vadovų susirinktų Jaltoje, kur prasidėjo taikos procesas, ir pažiūrėtų vieni kitiems į akis. Ir atsakytų į klausimą: „Ar mes, pasauliniai lyderiai, sugebame užtikrinti pasaulio kolektyvinį saugumą, ar nesugebame? Ar sugebame sulaikyti tuos, kurių emocijos užgožia sveiką protą?“

Trumpam įsivaizduokime, kad pas mus būtų likęs branduolinis ginklas, trečias pagal pajėgumus potencialas. Ar kas sugalvotų, net ir labai įkaitusiomis smegenimis, ant tokios šalies pulti, gvieštis jos terorinio integralumo? Mes gera valia tą branduolinį ginklą atidavėme. Suprantame, kad iš vienos pusės yra vienas blokas, iš kitos – kitas. O mes likome bejėgiai. Nors prieš tai buvo garantuotas mūsų saugumas. Tad reikia dar vienos Jaltos konferencijos. Nes jei leisime šiam konfliktui toliau plėstis, tai iš jo galime iš neišbristi.

Šiuo metu apie dvi dešimt valstybių pasiruošusios sukurti savo branduolinį ginklą. Tad ar mes esame už taiką, už tarptautinės teisės viršenybę, už tarptautinių santykių humanizavimą ar jų eskalavimą? Tad dar kartą prašau Dalios Grybauskaitės inicijuoti tokią konferenciją. Į jos žodžius turėtų įsiklausyti.

Ar Rusija apsiribos Krymo aneksija ar judės ir toliau, į Ukrainos rytinę dalį?

Labai atsargiai rinkdamasis žodžius sakau – nenoriu žvelgti taip toli į ateitį. Noriu kalbėti tik apie tai, ką reikėtų daryti, kad to, apie ką klausėte, nenutiktų. Dešimtys pasaulio valstybių turi vienokių ar kitokių teritorinių pretenzijų, globalizacija lėmė didelius ekonominius ir žmogiškuosius mainus. Po pasaulį išsibarstę rusai, ukrainiečiai, armėnai, kazachai, žydai ar kinai. Tad daug kur ir kam galima pateikti įvairias pretenzijas, ne tik teritorines. Tai ar po kiekvieno nusičiaudėjimo pradėsime peržiūrinėti sienas?

Reikia nedelsiant stabdyti šią beprotystę! Nedelsiant! Jūs patys žinote atsakymą į savo klausimą. Jei dabar šios beprotystės nesustabdysime... mintį galite tęsti pats. Bijau ištarti tuos žodžius...

Ukrainoje gyvena milijonai rusų, ukrainiečiai gyvena Rusijoje. Apskritai pas mus gyvena apie šimtą įvairių tautybių atstovų. Norime atverti šią Pandoros skrynią ar nenorime? Kam mes kūrėme ESBO, kam Helsinkyje pasirašėme sutartis, kuriomis įsipareigojome nekeisti sienų, kam įsipareigojome, kad tarptautinė teisė yra viršesnė už nacionalinę? Tam pasaulyje įsitvirtintų taika. Kur ta taika šiandien?

Pasaulis pasimetęs, nesupranta, kaip tokie dalykai gali vykti XXI amžiuje. Teritorijų dalijimosi limitus pasaulis jau išeikvojo praėjusiame amžiuje. Jei tuoj pat nesustabdysime šios beprotystės, grėsmė išnykti kils visam pasauliui. Iškilo rimtas pavojus visai civilizacijai!

Ar Ukraina šiuo metu yra vieninga?

Šie procesai labai paveikė vienybės siekius. Į Maidaną ginti savo sūnų išėjo jų motinos.

Apskritai sunkiai suvokiama, kaip slavas gali eiti kvoti prieš slavą. Mes neleidome paleisti nė vieno šūvio ir taip nuginklavome tuos, kurie pas mus įsiveržė. Mes nenorime karo! Dėl ko turime kariauti, kas nutiko? Kieno teisės yra pažeidžiamos?

Sutinku, turime vidaus problemų, kurių turi visos valstybės. Jas reikia spręsti. Viena svarbiausių problemų – valdžios decentralizacija. Per daug valdžios buvo sutelkta Kijeve. Kai taip yra, tai motyvaciją spręsti savo reikalus praranda regionų valdžia. Turime 25 apskritis, Krymą ir Kijevą. Ir žmonės šiuose administraciniuose vienetuose seniai nori savo reikalus spręsti patys, turėti daugiau ekonominio ir socialinio savarankiškumo. Kijevui turėtų likti tik bendranacionalinės problemos – sienų apsauga, kariuomenė, fundamentalūs tyrimai. Tos pačios problemos liečia ir Krymą, tačiau visas šias problemas mes galime išspręsti patys. Mes baigiame kurti naują Konstituciją, kurioje šie dalykai yra numatyti. Mes patys pajėgūs išspręsti savo problemas, be jokios pagalbos iš šalies.

Ar gegužės 25-ąją įvyks Ukrainos prezidento rinkimai?

Jei jų nepavyks surengti, tai bus dar vienas įrodymas, kad veikia išorės jėgos, nes tie, kas siekia juos sutrukdyti, yra ne Ukrainos viduje, o išorėje. Mes turime teisėtai išrinktą Aukščiausiąją Tarybą, tad abejoti jos sprendimų teisėtumu negalima. Tad stengiantis revizuoti jos sprendimus – nukelti prezidento rinkimus ir panašiai – siekiama, kad ateityje reakcinės jėgos perimtų iniciatyvą į savo rankas. O jos, kaip sakiau, yra išorėje, o ne Ukrainos viduje.

Ačiū už pokalbį.