Dvi sa­vai­tes Kry­me vie­šin­tis Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je P.Vai­tie­kū­nas "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­sa­ko­jo, kad to­to­riai, taip pat ten gy­ve­nan­tys lie­tu­viai yra la­bai su­ne­ri­mę ir įsi­bai­mi­nę dėl sa­vo sau­gu­mo, at­ei­ties. Ru­sa­kal­bių sto­vyk­lo­je nuo­tai­kos vi­sai ki­tos - kol kas jie džiū­gau­ja.

Anot jo, vie­nin­ga ir griež­ta pa­sau­lio reak­ci­ja į įvy­kius Ukrai­no­je tei­kia vil­čių, kad konf­lik­tą dar ga­li­ma iš­spręs­ti dip­lo­ma­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Nors erd­vė komp­ro­mi­sams spar­čiai ma­žė­ja.

Žmo­nės apim­ti panikos

- Ko­kia šiuo me­tu si­tua­ci­ja Kry­me?

- Vyks­ta Kry­mo oku­pa­ci­ja ir anek­si­ja. Lai­ko­mės po­zi­ci­jos, kad re­fe­ren­du­mas nuo pra­džios iki ga­lo yra ne­tei­sė­tas. Ne­pri­pa­žįs­ta­me nei re­fe­ren­du­mo, nei jo re­zul­ta­tų. Taip pat tvir­ti­na­me, kad Ru­si­jos ar­mi­jos in­va­zi­ja į Kry­mą yra ne­tei­sė­ta.

Ap­lan­kiau Kry­mo to­to­rius, kal­bė­jau­si su jų ly­de­riu Re­fa­tu Čiu­ba­ro­vu. Jis yra la­bai su­ne­ri­męs, nes Ru­si­jai po re­fe­ren­du­mo Kry­me jau ne­be­rei­kia kur­ti ra­my­bės ir tai­kos įvaiz­džio. Jo nuo­mo­ne, pra­si­de­da pa­vo­jin­giau­sias lai­ko­tar­pis, kai prieš Kry­mo gy­ven­to­jus ga­li­mos pro­vo­ka­ci­jos. To­to­riai apim­ti di­de­lės bai­mės, pa­ni­kuo­ja, yra ne­ra­mūs.

Kal­bė­jau ir su lie­tu­viais. Su­nku pa­aiš­kin­ti pa­ni­ką oku­puo­ja­ma­me ir anek­suo­ja­ma­me kraš­te. Šim­tu bū­dų va­ri­juo­ja­mas be­ga­li­nis klau­si­mas, ką mums da­ry­ti? Kaip gy­ven­ti? Ar ei­ti į dar­bą? Kas bus su mū­sų vers­lu? Ar ga­lė­si­me at­sis­kai­ty­ti gri­vi­no­mis? Ar ga­lė­si­me iš­va­žiuo­ti iš Kry­mo? Kas bus su mū­sų vai­kais? Ir vi­są lai­ką tas pats ir tas pats.

Kol kas jiems pa­ta­riu iš­lai­ky­ti šal­tą pro­tą, sa­vit­var­dą. Steng­tis gy­ven­ti taip, kaip kas­dien, ati­džiai ste­bė­ti, kas vyks­ta, kaip tie įvy­kiai pa­lie­čia juos, ir at­sar­giai spręs­ti.

- Kry­mo to­to­riai itin bai­mi­na­si pro­vo­ka­ci­jų, ag­re­si­jos jų at­žvil­giu. Ar yra ko­kių nors ne­ri­mą ke­lian­čių ženk­lų, kad to­kių da­ly­kų ga­li bū­ti?

- Bū­ta vie­no at­ve­jo, kai bu­vo ras­tas nu­žu­dy­tas to­to­rius. Ži­no­ma, tai iš­kart su­kė­lė daug ne­ri­mo. Ta­čiau tai vie­ne­ti­niai at­ve­jai. Ti­krai ga­li­ma sa­ky­ti, kad kol kas krau­jas ne­si­lie­ja. Į žmo­nes Ru­si­jos ka­riš­kiai ne­šau­do. Yra vil­ties, kad bus ga­li­ma ne­pa­siek­ti kru­vi­nos fa­zės.

La­bai svar­bu, kad Ukrai­na, jos ka­riš­kiai, ukrai­nie­čiai ne­pa­si­duo­da pro­vo­ka­ci­joms, o šių yra daug. Tuo vi­so pa­sau­lio sim­pa­ti­jas jie iš­lai­ko sa­vo pu­sė­je. Vi­sas pa­sau­lis su Ukrai­na ir vi­sas pa­sau­lis - prieš Ru­si­ją. Ukrai­nos ir Ru­si­jos konf­lik­tas da­bar yra glo­ba­lus, tai - di­de­lis lai­mė­ji­mas. Re­fe­ren­du­mo ne­tei­sė­tu­mą pri­pa­žįs­ta be­veik vi­sas pa­sau­lis, iš­sky­rus ke­lias vals­ty­bes, ku­rios par­odys, kas yra ti­krie­ji Ru­si­jos drau­gai. Gal Šiau­rės Ko­rė­ja, Ve­ne­sue­la, Si­ri­ja, gal dar kas nors.

- Kaip Kry­mo ru­sai rea­guo­ja į vis­ką, pseu­do­re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus?

- Kol kas jie džiū­gau­ja. Jiems tai - šven­tė. Fe­jer­ver­kai, ma­ši­nos su Ru­si­jos vė­lia­vo­mis, ypač re­fe­ren­du­mo die­ną. Siun­čia se­pa­ra­tis­ti­nę de­le­ga­ci­ją į Mask­vą pra­šy­ti kuo grei­čiau juos pri­im­ti į Ru­si­jos su­dė­tį.

Ta­čiau yra aki­vaiz­du, kad Ru­si­ja da­ro klai­dą. Ji ne­tei­si šio­je si­tua­ci­jo­je. Ji nu­ėjo per to­li. Da­bar­ti­nė vie­nin­ga ir griež­ta pa­sau­lio reak­ci­ja tei­kia vil­čių, kad konf­lik­tą bus ga­li­ma iš­spręs­ti ir dip­lo­ma­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis, de­ry­bo­mis. Nors erd­vė komp­ro­mi­sams spar­čiai ma­žė­ja.

Konf­lik­tas ne­ga­li virs­ti regioniniu

- Tei­gia­ma, kad Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas jau šian­dien kreip­sis į sa­vo ša­lies par­la­men­to že­muo­sius rū­mus dėl Kry­mo pri­si­jun­gi­mo.

- Spren­di­mai bus da­ro­mi ke­liais eta­pais. Koks bus pa­sku­ti­nis eta­pas, par­odys at­ei­tis. Ta­čiau ma­nau, kad Ru­si­jos at­žvil­giu pra­dė­ju­sios veik­ti sank­ci­jos leis lai­mė­ti šiek tiek lai­ko, ir Ru­si­ja pa­svers ne­igia­mas pa­sek­mes, tai, ką ji pra­ran­da dėl sa­vo veiks­mų. Ji ga­lės pa­sver­ti, ar ver­ta tęs­ti to­kį ag­re­sy­vų kur­są, griau­nan­tį po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro nu­sis­to­vė­ju­sią tvar­ką. Ti­kiu, kad Ru­si­ją val­do ra­cio­na­lūs žmo­nės - pa­ma­tę, kad eko­no­mi­niai ir fi­nan­si­niai, po­li­ti­niai nuo­sto­liai ge­ro­kai vir­ši­ja nau­dą, ku­rią ji ta­ria­si gau­nan­ti iš to­kios ag­re­si­jos, jie pra­dės gal­vo­ti apie ko­kią nors de­ry­bų su Ki­je­vu for­mą, da­ly­vau­jant tarp­tau­ti­niams tar­pi­nin­kams, ir ga­li­ma bus ras­ti dip­lo­ma­ti­nį, tai­kų spren­di­mą.

Dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad konf­lik­tas yra glo­ba­lus, ir mū­sų in­te­re­sas jį to­kį iš­lai­ky­ti, ne­leis­ti jo su­ves­ti į lo­ka­lų, re­gio­ni­nį konf­lik­tą, kaip tai at­si­ti­ko ki­to­se vie­to­se.

- Kry­mo par­la­men­tas pa­skel­bė re­gio­no ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ukrai­nos. Ko­kios šio kraš­to pers­pek­ty­vos: jis taps Ru­si­jos da­li­mi ar „į­šal­dy­to“ konf­lik­to zo­na?

- Rei­kė­tų, kad į to­kį klau­si­mą at­sa­ky­tų po­li­to­lo­gai, ku­rie yra lais­ves­ni ver­tin­ti, at­rink­ti ga­li­mus va­rian­tus. Bū­da­mas ofi­cia­lus Lie­tu­vos at­sto­vas, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą ži­no tik vie­nas žmo­gus pa­sau­ly­je - Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas.

- Kry­me nuo­lat dau­gė­jo Ru­si­jos ka­rių. Ko­kia jų lai­ky­se­na šiuo me­tu?

- Šiuo eta­pu Ru­si­jos ka­riuo­me­nė sten­gia­si per­ne­lyg ne­si­ro­dy­ti vie­šu­mo­je. Ta­čiau vis­kas, kas vyks­ta Kry­me, vyks­ta dėl Ru­si­jos ka­riuo­me­nės bu­vi­mo ir jos įta­kos. Įvy­kiai, nuo­tai­kos yra jos ins­pi­ruo­ti. Da­lis Ukrai­nos te­ri­to­ri­jos yra užg­rob­ta sve­ti­mos jė­gos ir ruo­šia­ma­si anek­si­jai, ku­ri vie­na ar ki­ta for­ma bus įvyk­dy­ta. Kaip tai bus pa­da­ry­ta, spręs Ru­si­ja.

- Ko­kia reak­ci­ja Ukrai­no­je į ta­ria­mo re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus, Kry­mo ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mą?

- Ukrai­na lai­ko­si la­bai did­vy­riš­kai ir, kaip sa­kiau, ne­pa­si­duo­da pro­vo­ka­ci­joms. Taip rei­kia elg­tis ir to­liau, ne­leis­ti ap­kal­tin­ti au­kos, esą ji pa­ti kal­ta, jog ją už­puo­lė.

Ukrai­na ruo­šia­si viskam

- Bai­mi­na­ma­si, kad Ru­si­ja ga­li ne­ap­si­ri­bo­ti vien Kry­mu ir ženg­ti to­liau - į Ry­tų Ukrai­ną, kur taip pat gy­ve­na daug ru­sa­kal­bių. Kaip ma­no­te, ar Ru­si­jai pa­kaks tik Kry­mo?

- Yra pro­vo­ka­ci­jų iš Ru­si­jos, pa­vyz­džiui, pen­kių sraig­tas­par­nių nu­si­lei­di­mas Ukrai­nos Cher­so­no sri­ty­je. Tai ro­do, kad Ru­si­ja pro­vo­kuo­ja Ukrai­ną gink­luo­tam konf­lik­tui. Ta­čiau Ukrai­na ne­pa­si­duo­da ir iš­lai­ko vi­są pa­sau­lį sa­vo pu­sė­je.

- Lai­ki­na­sis Ukrai­nos pre­zi­den­tas Olek­sand­ras Tur­čy­no­vas pa­si­ra­šė įsa­ką dėl da­li­nės mo­bi­li­za­ci­jos. Ar tai reiš­kia, kad ša­lis ne­be­si­leis min­do­ma, jei­gu Ru­si­ja žengs į jos ry­ti­nes te­ri­to­ri­jas, ir duos ka­ri­nį at­kir­tį?

- Ir Ukrai­na, ir pa­sau­lis ti­ki­si ge­riau­sio va­rian­to - de­ry­bų, kad konf­lik­tas bus spren­džia­mas dia­lo­go for­ma. Eu­ro­pa, JAV, Ukrai­na da­ro la­bai daug siek­da­mos įti­kin­ti Ru­si­ją, kad ji yra ne­tei­si, jog vis­ką rei­kia spręs­ti de­ry­bo­mis. Ta­čiau, ma­nau, kad Ukrai­na ruo­šia­si ir ki­tiems va­rian­tams.

- Kuo Lie­tu­va ga­lė­tų bū­ti nau­din­ga ir pa­dė­ti Ukrai­nai esant to­kiai si­tua­ci­jai?

- Ma­nau, mū­sų pa­gal­ba šiuo me­tu yra tei­sin­ga ir ak­ty­vi. Vei­kia­me tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal­ba yra vei­kiau mo­ra­li­nio po­bū­džio, pa­lai­kant Ukrai­ną, re­miant po­vei­kio prie­mo­nes Ru­si­jai, ku­rios tu­rė­tų at­ves­ti prie de­ry­bų sta­lo.

Ma­no bu­vi­mas čia, Kry­me, liu­di­ja, kad ES lai­ko šį re­gio­ną Ukrai­nos su­dė­ti­ne da­li­mi, jog aiš­kiai pa­si­sa­ko prieš ša­lies plė­šy­mą į ga­ba­lus, už vals­ty­bės su­ve­re­nu­mą ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Ti­kiuo­si, ma­no bu­vi­mas pa­de­da žmo­nėms at­gau­ti nors šiek tiek ra­my­bės, par­odo, jog jie ne­pa­lik­ti vie­ni.