Šiandien, kovo 21 d., Europos Sąjungos (ES) vadovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku turi pasirašyti Asociacijos sutarties politinę dalį. Šios sutarties politinės dalies pasirašymo išvakarėse A. Jaceniukas užsiminė, kad ekonominę sutarties dalį Ukraina bus pasirengusi pasirašyti po šalies prezidento rinkimų, kurie numatyti gegužės 25-ąją. Tačiau Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas įsitikinęs – pirmiausiai Ukrainai reikalinga skubi ir reali pagalba, o tik po to esą galima kalbėti apie ekonominės sutarties dalies galimybę. Žinoma, jeigu iki prezidento rinkimų Kijevo link nepajudės Rusijos, jau aneksavusios Krymą, kariai.

Ketvirtadienio vakarą Briuselyje prasidėjusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime EP pirmininkas M. Schulzas teigė, esą visų susirinkusiųjų mintys šiuo metu yra su Ukrainos žmonėmis. „Šių metų pradžioje niekas net nebūtų įsivaizdavęs, jog tada, kai praėjo lygiai šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo, vėl pajausime tikro karo pavojų“, – kalbėjo M. Schulzas.

Ką sako Europos lyderiai?

M. Schulzas eilinį kartą pakartojo tai, ką vienu balsu šią savaitę kartojo kone visų ES šalių lyderiai – Rusija sutrypė tarptautinę teisę, tai ES valstybėms yra nepriimtina, tačiau Ukraina iš ES kol kas sulaukė tik paguodos ir palaikymo žodžių.

ES paskelbtas sąrašas rusų pareigūnų, kuriems bus taikomos sankcijos, pasirodė gėdingai menkas, palyginus su pirmuoju Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sąrašu, jau nekalbant apie antrąjį, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienio pavakarę ir kirto į vieną skaudžiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino vietų – jo artimiausius draugus ir bendražygius, savo verslo ir asmeninio gyvenimo detalių neviešinantį ir turtais bent jau Vakarų Europoje nesipuikuojantį, uždarą Kremliui ištikimų milijonierių elito klubą.

Tai, apie ką, vos tik ES paskelbė savo sąrašą asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, garsiai kalbėjo didžioji dalis Europos žiniasklaidos – kad ES lyderiai bijo galimo Rusijos atsako – ketvirtadienio vakarą pripažino ir EP vadovas. Tiesa, kalbėjo jis apie Europos piliečių baimes.

„Šiandien Europoje vyraujanti emocija yra baimė. (…) Kai kurie verslininkai bijo sankcijų spiralės (...), darbininkai bijo dėl savo darbo vietų ypač šalyse greta Ukrainos, Lenkijoje ir Baltijos šalyse žmonės bijo naujo Šaltojo karo protrūkio“, – sakė EP pirmininkas.

Pasak EP vadovo, šiandien Ukrainai labai reikia ir politinės, ir finansinės paramos. M. Schulzo teigimu, yra vilties, kad Ukrainos piliečiams pavyks pasiūlyti liberalesnes vizų taisykles. Ir pareiškė – „sveikintina, kad rytoj (penktadienį – Alfa.lt) bus pasirašomi politiniai Asociacijos sutarties su Ukraina skyriai“.

Kalbėta ir apie pinigus – ES nusprendė skirti Ukrainai 11 milijonų eurų paramą, be to, anot M. Schulzo, „EP padarys viską, ką gali, kad 3 milijardai eurų būtų kuo greičiau skirti iš ES biudžeto“. Pinigai Ukrainai šiuo metu yra gyvybiškai reikalingi – šalies lyderiai ne kartą sakė, kad valstybės biudžetas – tuščias, ir šią situaciją vadino katastrofiška.

Kalbėta ir apie būsimus Ukrainos prezidento rinkimus, kurie numatyti gegužės 25 dieną – esą EP siųs savo stebėtojus. Žinoma, jeigu prezidento rinkimai įvyks – esama žinių, kad Rusija, aneksavusi Krymą, gali mėginti siekti ir Kijevo. Be to, kai kurie Ukrainos politikai yra užsiminę, kad netrūksta asmenų, kurie visomis išgalėmis stengiasi, jog prezidento rinkimų data būtų nukelta. Tuo esą suinteresuoti Kremliui artimi žmonės, kurie viešai nedeklaruoja, kad ketintų siekti šalies vadovo posto, bet aktyviai ruošiasi būsimai prezidento rinkimų kampanijai.

Kas toliau?

Ukrainos premjeras A. Jaceniukas ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad Ukraina bus pasirengusi pasirašyti ir ekonominę Asociacijos sutarties su ES dalį jau po prezidento rinkimų. Pasak A. Jaceniuko, jau dabar faktiškai pradedami tam tikri ekonominiai žingsniai.

Ukrainos vyriausybės vadovas teigė, kad faktas, jog Ukraina pasirašys su ES Asociacijos sutarties politinę dalį, yra „pripažinimas, kad Ukraina tampa vieningos Europos dalimi. Tai – vienas iš svarbiausių pirmųjų žingsnių link Ukrainos narystės ES ateityje“.

„Rytoj (penktadienį – Alfa.lt) mes pasirašysime politinę dalį. Parlamentas ją ratifikuos ir Ukraina de facto ir de jure bus Europos dalimi. Milijonai ukrainiečių, kurie sukilo už savo ateitį Europoje, pajaus, kad mes vis dėlto tapome ateities dalimi ir tą ateitį kursime drauge“, – pareiškė Ukrainos premjeras.

A. Jaceniuko nuomone, šioje politinėje situacijoje sprendimas pasirašyti politinę Asociacijos sutarties dalį buvo „vienintelis teisingas sprendimas“, po kurio turi sekti kitas žingsnis, žinoma, jau po papildomų konsultacijų ir Ukrainoje, ir Europoje – antros Asociacijos sutarties dalies, ekonominės, pasirašymas.

Tačiau A. Jaceniuko optimizmas bent jau kol kas sunkiai dera su EP pirmininko M. Schulzo žodžiais. „Aš nemanau, kad Ukraina gali greitai įstoti į ES ir kad mes turime tai žadėti. Mes kalbame apie tai kaip apie ilgalaikę perspektyvą. Nemanau, kad Ukrainai šiuo metu to reikia (ekonominės Asociacijos sutarties dalies pasirašymo – Alfa.lt). Ukrainai būtina pagalba artimiausiu metu“, – sakė M. Schulzas, leisdamas suprasti, kad dabar Ukrainai svarbiausia padėti finansiškai, o ne kalbėti apie ateities planus – visavertę narystę ES.