Pasaulio lyderių susitikimą Hagoje temdys įtampa dėl Ukrainos krizės

lzinios.lt 2014-03-24

Pa­sau­lio ly­de­riai pir­ma­die­nį su­si­tiks Ha­go­je de­ry­bų, ku­rias tem­dys kri­zė Ukrai­no­je, o Ru­si­ja ga­li bū­ti pa­ša­lin­ta iš Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G-8), sie­kiant nu­baus­ti Mask­vą dėl Kry­mo anek­si­jos.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma su­šau­kė ne­ei­li­nį Di­džio­jo sep­ty­ne­to (G-7) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, sie­kiant ap­tar­ti veiks­mus prieš Ru­si­ją dėl jos įvyk­dy­to Kry­mo pri­jun­gi­mo, pri­ver­tu­sio Va­ka­rų ša­lių ly­de­rius iš nau­jo aps­vars­ty­ti sa­vo ry­šius su Mask­va po Šal­to­jo ka­ro, kai Mask­vą bu­vo sten­gia­ma­si įtrauk­ti į pla­tes­nę tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę.

Ru­si­jai tel­kiant, kaip nu­ro­do NA­TO, „la­bai ne­ma­žas“ pa­jė­gas prie sie­nos su Ukrai­na, bai­mi­na­ma­si, kad pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­si­ry­žęs at­plėš­ti dau­giau Ukrai­nos te­ri­to­ri­jų.

Ši be­si­vys­tan­ti kri­zė ti­kriau­siai do­mi­nuos su­si­ti­ki­me, ku­ris tra­di­ciš­kai or­ga­ni­zuo­ja­mas, sie­kiant ap­tar­ti bran­duo­li­nio sau­gu­mo klau­si­mus.

Pir­ma­die­nį Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas su­si­tiks su JAV vals­ty­bės se­kre­to­riu­mi Joh­nu Ker­ry Bran­duo­li­nio sau­gu­mo vir­šū­nių su­si­ti­ki­me (NSS). Tos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vų de­ry­bos ga­li bū­ti la­biau­siai įtemp­tos iš iki šiol įvy­ku­sių.

S.Lav­ro­vas ir J.Ker­ry su­si­tiks pir­mą kar­tą po to, kai Va­šing­to­nas pa­skel­bė fi­nan­si­nes sank­ci­jas įta­kin­giau­siems V.Pu­ti­no ar­ti­miau­sios ap­lin­kos na­riams dėl jų spren­di­mo pa­nau­do­ti jė­gą, rea­guo­jant į pra­ei­tą mė­ne­sį įvy­ku­sį Krem­liaus pa­lai­ko­mo Ukrai­nos re­ži­mo nu­ver­ti­mą.

J.Ker­ry jau pers­pė­jo, kad Mask­va ga­li pra­ras­ti vie­tą pres­ti­ži­nia­me Di­džio­jo aš­tuo­ne­to klu­be dėl sa­vo spren­di­mo pa­siųs­ti pa­jė­gas į Kry­mą.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas sa­kė, kad Ka­na­dos, Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Ja­po­ni­jos ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų ly­de­riams, ne­da­ly­vau­jat da­bar­ti­nei G-8 pir­mi­nin­kei Ru­si­jai, tu­ri ap­tar­ti nuo­la­ti­nį Ru­si­jos pa­ša­li­ni­mą iš gru­pės, į ku­rią ji bu­vo pri­im­ta 1998 me­tais, sie­kiant pa­ska­tin­ti Mask­vą už tai, kad ji pa­si­rin­ko de­mo­kra­ti­nį ke­lią po So­vie­tų Są­jun­gos su­by­rė­ji­mo.

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel pra­ei­tą sa­vai­tę sa­kė, kad ne­bė­ra po­li­ti­nių są­ly­gų eg­zis­tuo­ti Di­džia­jam aš­tuo­ne­tui, nors jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Fran­kas-Wal­te­ris Stein­meie­ris vė­liau pa­tiks­li­no, jog vy­riau­sy­bės va­do­vė tu­rė­jo ome­ny­je bir­že­lį Ru­si­jo­je tu­rin­tį vyk­ti G-8 vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą.

Ukrai­nos lai­ki­na­sis prem­je­ras Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas sek­ma­die­nį sa­kė at­šau­kęs pla­nus vyk­ti į Ha­gą, kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti de­ry­bo­se su Tarp­tau­ti­niu va­liu­tos fon­du (TVF) dėl pa­gal­bos prog­ra­mos jo kri­zės iš­tik­tai ša­liai.

Va­ka­rų ša­lių pa­lai­ko­mi Ukrai­nos ly­de­riai taip pat iš­sa­kė ne­ši­mą dėl ti­kė­ti­nos Ru­si­jos in­va­zi­jos, gre­sian­čios pra­mo­ni­niams ša­lies re­gio­nams, kai Ru­si­jos ka­riai užė­mė pa­sku­ti­nę ukrai­nie­čių oro pa­jė­gų ba­zę Kry­me.

Ny­der­lan­dų prem­je­ras Mar­kas Rut­te sek­ma­die­nį tei­gė, kad G-7 su­si­ti­ki­mas ne­nu­kreips dė­me­sio nuo dvi die­nas truk­sian­čio NSS tiks­lų, kai Di­džio­jo sep­ty­ne­to pa­si­ta­ri­mas baig­sis pir­ma­die­nio va­ka­rą.

53 ša­lių ly­de­riai su­si­rinks į tre­čią­jį NSS su­si­ti­ki­mą, įsteig­tą B.Oba­mos ini­cia­ty­va ir ren­gia­mą kas dve­jus me­tus. Per to­kius su­si­ti­ki­mus ly­de­riai ta­ria­si dėl bran­duo­li­nio te­ro­riz­mo pre­ven­ci­jos ir pa­sau­ly­je nau­do­ja­mų ne­ka­ri­nės pa­skir­ties bran­duo­li­nių me­džia­gų ma­ži­ni­mo.

Pa­sau­lio ly­de­riai an­tra­die­nį ga­lės ne­trik­do­mai dis­ku­tuo­ti dėl pa­stan­gų už­ti­krin­ti bran­duo­li­nių me­džia­gų at­sar­gų sau­gu­mą, sie­kiant už­kirs­ti ga­li­my­bę gru­puo­tėms, to­kioms kaip „al Qae­da“, įgy­ti bran­duo­li­nę ar­ba va­di­na­mą­ją pur­vi­ną­ją bom­bą, pa­ga­min­tą iš įpras­tų sprog­me­nų ir ra­dioak­ty­vių me­džia­gų.

M.Rut­te sa­kė, kad ly­de­riai sieks su­kur­ti „bran­duo­li­nio sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­ros“ pla­ną, no­rint už­ti­krin­ti, kad bran­duo­li­nės me­džia­gos „ne­pa­tek­tų į ne­tin­ka­mas ran­kas“.

Pie­tų Ko­rė­ja, ku­rio­je NSS vy­ko 2012 me­tais, Ny­der­lan­dai ir JAV no­ri su­de­rin­ti ge­riau­sios bran­duo­li­nio sau­gu­mo pra­kti­kos re­ko­men­da­ci­jas, pa­tvir­tin­tas Tarp­tau­ti­nės at­omi­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros (TA­TE­NA), ir par­eng­ti pa­ke­tą, ku­rį ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti vir­šū­nių su­si­ti­ki­me da­ly­vau­jan­čios ša­lys.

Ta­čiau ne­si­ti­ki­ma, kad toks do­ku­men­tas bus įtrauk­tas į bai­gia­mą­jį par­eiš­ki­mą.

Bran­duo­li­nis sau­gu­mas yra vie­na iš svar­biau­sių sri­čių B.Oba­mos po­li­ti­ko­je, o 2009 me­tais jis sa­kė, kad bran­duo­li­nių gink­lų ir tech­no­lo­gi­jų pla­ti­ni­mo pa­vo­jus yra „vie­na iš di­džiau­sių grės­mių tarp­tau­ti­niam sau­gu­mui“.

Pa­sku­ti­nį NSS su­si­ti­ki­mą pla­nuo­ja­ma su­reng­ti Va­šing­to­ne 2016 me­tais.