40 mi­nu­čių tru­ku­sia­me pra­ne­ši­me D.Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė iš­orės ir vi­daus grės­mes vals­ty­bei, nu­ro­dė dau­ge­lį me­tų ša­lį grau­žian­čias prob­le­mas, ra­do kuo pa­si­džiaug­ti, nu­brė­žė ar­ti­miau­sios plė­tros vi­zi­jas.

Ki­taip nei anks­tes­ni vals­ty­bės va­do­vės me­ti­niai pra­ne­ši­mai, šis bu­vo itin stip­rus, emo­cin­gas ir at­spin­dė­jo stra­te­gi­nį po­žiū­rį į da­bar­ties rea­li­jas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad D.Gry­baus­kai­tės kal­ba pa­dės jai sie­kiant an­tro­sios ka­den­ci­jos.

Tel­kia vi­suo­me­nę ir politikus

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, ša­lies va­do­vės pra­ne­ši­mas - stip­rus, tel­kian­tis vi­suo­me­nę ir po­li­ti­kus šiuo at­sa­kin­gu lai­ko­tar­piu. „Ga­liu drą­siai tvir­tin­ti, kad dau­ge­lis da­ly­kų, ku­rie bu­vo iš­var­dy­ti, yra di­džiu­lis šios Vy­riau­sy­bės at­lik­tas dar­bas, kaip sa­vo­tiš­kas įver­ti­ni­mas kal­bant apie ener­ge­ti­kos pro­jek­tus“, - pa­brė­žė jis.

D.Gry­baus­kai­tė prie­kaiš­ta­vo, jog val­dan­čio­ji dau­gu­ma yra už­siė­mu­si ko­va dėl fi­nan­si­nės įta­kos zo­nų ir ne­be­tu­ri lai­ko įsi­se­nė­ju­sioms žmo­nių prob­le­moms spręs­ti. A.But­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad jei­gu to­kie in­te­re­sai iš­aiš­kė­tų, jis su jais ne­si­taiks­ty­tų.

Į pre­zi­den­tės ra­gi­ni­mą per pen­ke­rius me­tus iki 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) pa­di­din­ti kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą prem­je­ras rea­ga­vo ne itin op­ti­mis­tiš­kai. Anot jo, tai bū­tų įma­no­ma tik tuo­met, jei vyk­tų la­bai spar­tūs eko­no­mi­kos po­ky­čiai. „E­sant da­bar­ti­nei si­tua­ci­jai, šian­dien taip drą­siai teig­ti ne­ga­lė­čiau, nes yra fi­nan­si­nių ir ki­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad fi­nan­sa­vi­mas kraš­to ap­sau­gai ir gy­ny­bai ti­krai bus di­di­na­mas“, - ža­dė­jo A.But­ke­vi­čius.

Gai­vaus oro gurkšnis

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius ma­no, kad pre­zi­den­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas bu­vo la­bai stip­rus. Pa­sak po­li­ti­ko, ja­me la­bai aiš­kiai for­mu­luo­ja­mi glo­ba­lūs vals­ty­bės iš­šū­kiai, ypač su­si­ję su ša­lies sau­gu­mu. „Ži­nant geo­po­li­ti­nį kon­teks­tą, Ru­si­jos ag­re­sy­vu­mą, vi­siš­kai tin­ka­mas pre­zi­den­tės įvar­dy­tas tiks­las - di­din­ti kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą per 5 me­tus tam ski­riant iki 2 proc. BVP. Mes siū­lo­me pa­na­šų fi­nan­sa­vi­mo kraš­to gy­ny­bai di­di­ni­mą, to­dėl ka­te­go­riš­kai prieš­ta­rau­ja­me iki šiol Vy­riau­sy­bės for­mu­luo­ja­mai nuo­mo­nei, kad 2 proc. rei­kia pa­siek­ti tik per 12 me­tų“, - pa­žy­mė­jo A.Ku­bi­lius.

Iš es­mi­nių pra­ne­ši­mo ak­cen­tų jis iš­sky­rė D.Gry­baus­kai­tės iš­kel­tus tiks­lus dėl to­les­nės tei­sėt­var­kos pert­var­kos. „Ša­lies va­do­vė at­krei­pė dė­me­sį ir į svar­bų ži­niask­lai­dos vaid­me­nį - są­ži­nin­gos, pa­de­dan­čios at­rem­ti in­for­ma­ci­nes at­akas. Ti­kiuo­si, kad ži­niask­lai­da tai iš­gir­do“, - vy­lė­si A.Ku­bi­lius.

Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nui Eli­gi­jui Ma­siu­liui pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mas bu­vo kaip „gai­vaus oro gurkš­nis“ prieš pri­imant vals­ty­bei svar­bius spren­di­mus na­cio­na­li­nio, ener­ge­ti­nio sau­gu­mo, taip pat eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo klau­si­mais. Jis pa­žy­mė­jo, kad D.Gry­baus­kai­tė įvar­di­jo kom­pa­ni­jas, pir­miau­sia - ši­lu­mos, at­lie­kų tvar­ky­mo, ku­rios vi­sais bū­dais sie­kia mo­no­po­li­jos. „Taip pat reikš­min­gas įvar­di­ji­mas, kad Ap­lin­kos ir Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jo­se yra žmo­nių, tar­nau­to­jų, ku­rie su­si­ję ry­šiais su mo­no­po­lis­ti­nė­mis Lie­tu­vos or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Ma­nau, tai ver­čia ne­del­siant rea­guo­ti mi­nis­trus, la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kas tie par­ei­gū­nai, ir pri­im­ti ati­tin­ka­mus spren­di­mus“, - pa­brė­žė E.Ma­siu­lis.

Iš­sa­mi pa­no­ra­ma

Po­li­to­lo­gės Li­di­jos Ša­ba­je­vai­tės nuo­mo­ne, į pra­ne­ši­mą D.Gry­baus­kai­tė su­dė­jo vi­sų pen­ke­rių me­tų pa­tir­tį. Iš­sa­miai nu­švies­ta tiek už­sie­nio, tiek vi­daus po­li­ti­kos pa­no­ra­ma. “Tam ti­kri da­ly­kai bu­vo pa­kar­to­ti, ta­čiau tai ro­do, kad kai ku­rie skau­du­liai iš vals­ty­bės gy­ve­ni­mo ne­iš­ny­ko. Pa­vyz­džiui, mo­no­po­lis­ti­niai su­si­vie­ni­ji­mai, ne­įsi­lei­džian­tys smul­kių­jų vers­li­nin­kų”, - LŽ sa­kė eks­per­tė. Be to, anot jos, pre­zi­den­tė ne­si­bai­min­da­ma kri­ti­ka­vo net tuos par­ei­gū­nus, ku­riuos ski­ria pa­ti.

Po­li­to­lo­go Al­gio Kru­pa­vi­čiaus ver­ti­ni­mu, pre­zi­den­tės kal­ba bu­vo ek­lek­tiš­ka - daug te­mų, bet jos pri­sta­ty­tos pa­vir­šu­ti­niš­kai. Jo tei­gi­mu, kaip ir bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis esant tarp­tau­ti­nei įtam­pai, už­sie­nio po­li­ti­kos, na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mai bu­vo per­kel­ti į pra­ne­ši­mo pra­džią, ta­čiau nie­ko nau­ja ne­pa­sa­ky­ta. Eks­per­to nuo­mo­ne, D.Gry­baus­kai­tė ne­sis­ten­gė kal­bė­ti fak­tais, o as­me­nis, ku­riuos mi­nė­jo, at­rin­ko se­lek­ty­viai. „Pre­zi­den­to pra­ne­ši­mai iš­gy­ve­na žan­rų kri­zę - pa­gal įdė­ją jie tu­rė­tų bū­ti vie­nu me­tu prog­ra­mi­niai ir sa­vo­tiš­kai at­as­kai­ti­niai, vei­kiau­siai juo­se rei­kė­tų la­biau ak­cen­tuo­ti pers­pek­ty­vą, kur Lie­tu­va tu­ri ei­ti pir­miau­sia to­se sri­ty­se, už ku­rias pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją tie­sio­giai at­sa­ko pre­zi­den­tas”, - sa­kė A.Kru­pa­vi­čius. To­kios prog­ra­mos jis tei­gė pa­si­ge­dęs.

Po­li­to­lo­go To­mo Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, D.Gry­baus­kai­tė pa­ly­gin­ti ob­jek­ty­viai įver­ti­no esa­mą si­tua­ci­ją. Kal­bė­da­mas apie pre­zi­den­tės ak­cen­tuo­tą in­for­ma­ci­nį ka­rą, jis at­krei­pė dė­me­sį į dar kar­tą iš­sa­ky­tą kri­ti­ką Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) va­do­vui Ge­di­mi­nui Gri­nai. Anot eks­per­to, tai aiš­kus sig­na­las, kad D.Gry­baus­kai­tei an­trą­kart ta­pus pre­zi­den­te jis bus kei­čia­mas. T.Ja­ne­liū­nas įžvel­gė kiek per­dė­tą pre­zi­den­tės op­ti­miz­mą dėl ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės. „Kol kas ne­tu­ri­me jo­kių tos ne­prik­lau­so­my­bės vai­sių - ge­riau­siu at­ve­ju tai pa­ma­ty­si­me 2015 me­tais. Ži­no­ma, la­bai ge­rai, kad ar­tė­ja ta da­ta, D.Gry­baus­kai­tė prie to pri­si­dė­jo aki­vaiz­džiai. Bet kol kas vi­daus ener­ge­ti­kos pert­var­ky­mo re­zul­ta­tų nė­ra”, - tvir­ti­no jis.

Stra­te­gi­nis požiūris

Po­li­to­lo­go Ber­na­ro Iva­no­vo tei­gi­mu, pre­zi­den­tė pers­kai­tė ge­riau­sią pra­ne­ši­mą per vi­sus pen­ke­rius sa­vo ka­den­ci­jos me­tus. To­kia kal­ba, anot jo, ga­li su­teik­ti im­pul­są to­les­nei D.Gry­baus­kai­tės po­li­ti­nei kar­je­rai. “Šiuo at­ve­ju vi­sai ne­svar­bu, kaip tą kal­bą ver­ti­na po­li­ti­kai. Kur kas svar­biau, kaip rea­guo­ja žmo­nės. O jie pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mą ver­ti­na pa­lan­kiai. Jiems pa­tin­ka to­kie ryž­tin­gi, vie­šų­jų ry­šių po­žiū­riu gai­vūs par­eiš­ki­mai ir ak­cen­tai, ku­rių kal­bo­je bu­vo ne­ma­žai”, - LŽ sa­kė jis.

Po­li­to­lo­go Al­vi­do Lu­ko­šai­čio nuo­mo­ne, pre­zi­den­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas at­spin­dė­jo stra­te­gi­nį po­žiū­rį, ne­bu­vo įsi­vel­ta į “že­mes­nius lyg­me­nis". Eks­per­tas ti­ki­no įžvel­gęs kal­bo­je tam ti­krų rin­ki­mams skir­tų “bliz­gu­čių”, bet iš es­mės ją ver­ti­no kaip su­ba­lan­suo­tą. Kiek per­dė­tai, pa­sak A.Lu­ko­šai­čio, pre­zi­den­tė kal­bė­jo apie per­mai­nas teis­muo­se, ta­čiau iš­sa­kė ti­krai ge­rų siū­ly­mų, pa­vyz­džiui, ši­lu­mos ūkį per­duo­ti vals­ty­bei.

Pri­sti­go receptų

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da pa­brė­žė, kad kai ku­rie ak­cen­tai, ypač sau­gu­mo, geo­po­li­ti­niai, pre­zi­den­tės pra­ne­ši­me bu­vo su­dė­lio­ti įti­ki­na­mai ir aiš­kiai. „Ma­ty­ti, kad da­bar­ti­nės ak­tua­li­jos su­stip­ri­no pa­stan­gas aiš­kiai įvar­dy­ti tiek mū­sų drau­gus, są­jun­gi­nin­kus, tiek su­bjek­tus, ku­rie mums ke­lia ri­zi­ką“, - sa­kė jis.

Eko­no­mi­nė pra­ne­ši­mo da­lis, anot G.Nau­sė­dos, bu­vo kiek ma­žes­nės apim­ties ir "svo­rio". Jis pa­žy­mė­jo, kad ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos sri­ty­je įvar­dy­ti pro­jek­tai yra la­bai reikš­min­gi sie­kiant ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ir sa­va­ran­kiš­ku­mo. „A­pie bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ką bu­vo pa­sa­ky­ta ma­žo­kai. Tik už­si­min­ta, kad tai to­liau lie­ka dar­bot­var­kė­je. Pa­si­ge­dau pa­pil­do­mo pos­tū­mio Vy­riau­sy­bei siek­ti šį pro­jek­tą pa­stū­mė­ti į prie­kį“, - aiš­ki­no jis.

G.Nau­sė­dos tei­gi­mu, pre­zi­den­tės pra­ne­ši­me tei­sin­gai kons­ta­tuo­ta, kad re­gio­ni­nė at­skir­tis tam­pa vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vos bė­dų. „Ta­čiau re­cep­tų, kaip šią prob­le­mą įveik­ti, ko­kio­mis kryp­ti­mis Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų ju­dė­ti, ne­bu­vo pa­teik­ta“, - ap­gai­les­ta­vo eks­per­tas.

Me­ti­nia­me pra­ne­ši­me pre­zi­den­tė da­vė at­kir­tį kai ku­riems mū­sų ša­lies vers­li­nin­kams, pa­si­sa­kiu­siems už tai, kad Lie­tu­va ne­iš­si­šok­tų sa­vo už­sie­nio po­li­ti­ka Ru­si­jos at­žvil­giu. „Kad ir kaip bū­tų, ma­nau, jog per­ne­lyg di­de­lio emo­ci­nio fo­no su­kū­ri­mas ar­ba mė­gi­ni­mas ieš­ko­ti kal­tų­jų, įvar­dy­ti prieš­us vi­du­je nė­ra vi­suo­me­nę kon­so­li­duo­jan­tis veiks­nys. Rei­kė­tų šiek tiek tą to­ną nu­ra­min­ti ir su­pras­ti, jog pa­tys vers­li­nin­kai, kad ir kaip jie kal­bė­tų šiuo klau­si­mu, yra su­in­te­re­suo­ti di­ver­si­fi­kuo­ti sa­vo rin­kas. Ma­nau, jie pui­kiai su­vo­kia, jog ir be pre­ky­bi­nių sank­ci­jų ar­ba to­les­nio Ukrai­nos ir Ru­si­jos konf­lik­to gi­lė­ji­mo yra daug eko­no­mi­nių prie­žas­čių (Ru­si­jos eko­no­mi­kos silp­nė­ji­mas, rub­lio smu­ki­mas), ku­rios, de­ja, stu­mia į tai, kad Ru­si­jos rin­ka ar­ti­miau­siais me­tais bus to­li gra­žu ne­be to­kia pa­trauk­li kaip anks­čiau", - pa­žy­mė­jo G.Nau­sė­da. To­dėl, anot jo, ne­prik­lau­so­mai nuo po­li­ti­nio kon­teks­to, rei­kia rū­pin­tis pa­si­dė­ti sau pa­gal­vė­lę blo­giau­siam at­ve­jui, jei­gu ne tik dėl po­li­ti­nių, bet ir eko­no­mi­nių prie­žas­čių ne­be­bus įma­no­ma pel­nin­gai par­duo­ti sa­vo pro­duk­ci­jos Ry­tuo­se.

Pre­zi­den­tės me­ti­nio pra­ne­ši­mo akcentai

· Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne.

· Pra­si­dė­jus ga­lios de­mons­tra­vi­mui ir pro­vo­ka­ci­niams veiks­mams Lie­tu­vos pa­šo­nė­je, pa­si­ti­kri­no­me sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos įdir­bį. Pa­si­ti­kri­no­me ir nu­sto­jo­me bi­jo­ti. Esa­me ne vie­ni su mū­sų ne­nus­pė­ja­ma kai­my­nys­te. Pir­miau­sia – tai iš­te­sė­tas są­jun­gi­nin­kų duo­tas žo­dis, kad Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bė, su­ve­re­nu­mas ir te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas yra nuo­la­ti­nis JAV ir NA­TO rū­pes­tis.

· Lie­tu­va ir ki­tos ša­lys jau da­bar pa­ti­ria at­vi­rą in­for­ma­ci­nį ka­rą. NA­TO gy­ny­bos pla­nai ne­ap­gins mū­sų nuo de­zin­for­ma­to­rių, me­lo ir pro­vo­ka­ci­jų. At­spa­ru­mą pro­pa­gan­dos ma­ši­nai tu­ri­me iš­siug­dy­ti pa­tys.

· Ru­de­nį, įvei­kęs vi­sus prieš­iš­kus štor­mus ir sve­ti­mo­mis ran­ko­mis ins­pi­ruo­tų ko­mi­si­jų kel­tas aud­ras, į Lie­tu­vą par­plauks mū­sų ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės sim­bo­lis - spe­cia­lus lai­vas su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui. Tai vi­sos Lie­tu­vos pa­stan­gas vai­ni­kuo­jan­ti sėk­mė, po ku­rios eg­zis­ten­ci­nę grės­mę ke­lian­čios ru­siš­kos du­jos Lie­tu­vai tam­pa tie­siog ne­bū­ti­nos.

· La­biau nei gin­čai su „Gazp­ro­mu“ ša­lį ali­na vie­ti­nių ener­ge­ti­nių oli­gar­chų ape­ti­tai. Šian­dien ko­rup­ci­niai san­do­riai drie­kia­si nuo sta­ty­ti­nių Ener­ge­ti­kos ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­se, sa­vi­val­dy­bė­se iki dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų.

· At­sa­kin­gas ir skaid­rus vers­las ne­leis že­min­ti ir šan­ta­žuo­ti Lie­tu­vos. Pel­no mar­ža daž­nai ly­gi ri­zi­kos mar­žai. To­dėl pats lai­kas ieš­ko­ti to­kios vie­tos vers­lui, kad ne­rei­kė­tų gy­ven­ti bai­mė­je ir už svies­tą par­da­vi­nė­ti Lie­tu­vos.

· Kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se dir­ba vos treč­da­lis gy­ven­to­jų. To­dėl so­cia­li­nė at­skir­tis tam­pa grės­me vals­ty­bės sau­gu­mui.

· Pro­jek­tas „Glo­ba­li Lie­tu­va“ tam­pa uni­ka­liu vals­ty­bės stip­ri­ni­mo reiš­ki­niu. Kad ir kur bū­tu­me, grįž­ki­me į Lie­tu­vą sa­vo ži­nio­mis, idė­jo­mis, in­ves­ti­ci­jo­mis ir pa­tir­ti­mis. Nė vie­nas žmo­gus ne­tu­ri lik­ti Lie­tu­vos pa­žan­gos ša­li­ke­lė­je. Jei­gu iš­si­vaikš­čio­si­me - mū­sų vie­tą užims ki­ti, kam Lie­tu­va nė­ra Tė­vy­nė.

Lie­tu­va yra pa­ti gra­žiau­sia ir ge­riau­sia ša­lis. Ir ji taps mū­sų ge­ro­vės na­mais. Jei­gu ti­kė­si­me Lie­tu­va. Sau­sio 13-osios gy­nė­jai mums su­tei­kė ga­li­my­bę pa­tiems kur­ti vals­ty­bę, o ne par­duo­ti ar ati­duo­ti ją ki­tiems. To­dėl rei­kia ne tik ne­už­mirš­tuo­lės žie­do at­la­pe, kad at­min­tu­me lais­vės kai­ną. Kiek­vie­nas sa­vo dar­bais ir gy­ve­ni­mu pri­va­lo­me ją su­stip­rin­ti.