Rusija skaičiuoja nuostolius

lzinios.lt 2014-03-31

Ru­si­ja pra­dė­jo skai­čiuo­ti Kry­mo at­plė­ši­mo nuo Ukrai­nos kai­ną braš­kan­čiai ša­lies eko­no­mi­kai, ne­ra­miai vil­da­ma­si, kad Va­ka­rų vals­ty­bės su­si­lai­kys nuo an­tro­sios sank­ci­jų ban­gos, ku­ri pa­da­ry­tų dar di­des­nę ža­lą.

Mask­va, ku­ri jau bu­vo pa­ša­lin­ta iš Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G-8), ruo­šia­si bent da­li­nei eko­no­mi­nei izo­lia­ci­jai at­ei­nan­čius me­tus, o pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pra­ei­tą sa­vai­tę par­eiš­kė, kad Ru­si­ja tu­rė­tų su­kur­ti sa­vo kre­di­to kor­te­lių sis­te­mą.

Va­ka­rų ša­lys kol kas tik užd­rau­dė iš­duo­ti vi­zas kai ku­riems aukš­to ran­go par­ei­gū­nams, tarp jų – V.Pu­ti­no ar­ti­miau­sios ap­lin­kos na­riams, ir įšal­dė jų sąs­kai­tas.

Ta­čiau nuo­gąs­ta­vi­mai dėl to­les­nių veiks­mų jau da­ro di­des­nio mas­to ža­lą Ru­si­jos eko­no­mi­kai, o jos ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žo­je kai­nos ko­vą nu­kri­to 6 pro­cen­tais. Vie­na iš pir­mų­jų reak­ci­jų ta­po už­sie­nio ka­pi­ta­lo nuo­tė­kis: pa­gal eko­no­mis­tų ir par­ei­gū­nų ver­ti­ni­mus, per pir­mą­jį ket­vir­tį su­ne­ri­mę in­ves­tuo­to­jai iš ša­lies iš­pum­pa­vo 60–70 mlrd. JAV do­le­rių – dau­giau ne­gu per vi­sus 2013 me­tus.

Ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­nis­tras Alek­se­jus Uliu­ka­je­vas pra­ei­tą sa­vai­tę ta­po pir­muo­ju aukš­to ran­go par­ei­gū­nu, pri­pa­ži­nu­siu, kad in­ter­ven­ci­ja Kry­me ne­igia­mai pa­veiks ša­lies bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mą, su­griau­da­ma anks­tes­nes vy­riau­sy­bės prog­no­zes, kad šiais me­tais ūkis augs 2,5 pro­cen­to.

Pa­sak mi­nis­tro, 2014 me­tais BVP pa­di­dės tik 0,6 proc., jei­gu ka­pi­ta­lo pa­si­trau­ki­mas per me­tus su­da­rys apie 100 mlrd. do­le­rių. Kai ku­rie eko­no­mis­tai sa­ko, kad to­kia prog­no­zė yra la­bai op­ti­mis­tiš­ka, ver­ti­nant pa­gal da­bar­ti­nes ten­den­ci­jas. A.Uliu­ka­je­vas nu­ro­dė, jog jei­gu ka­pi­ta­lo pa­si­trau­ki­mas šie­met siek­tų 150 mlrd. do­le­rių dėl prog­no­zuo­ja­mo in­ves­ti­ci­jų su­ma­žė­ji­mo 8 proc., ša­lies eko­no­mi­ka pa­tir­tų 1,8 proc. re­ce­si­ją. Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir Pa­sau­lio ban­kas.

„Da­bar rin­ko­se vyks­tan­ti pa­grin­di­nė dis­ku­si­ja – ar Ru­si­ja ga­li iš­lai­ky­ti tei­gia­mą au­gi­mo ro­dik­lį, ar nu­si­ris į nuo­smu­kį“, – sa­kė ban­ko „Al­fa“ eko­no­mis­tė Na­ta­li­ja Or­lo­va.

Bu­vęs il­ga­me­tis fi­nan­sų mi­nis­tras Alek­se­jus Kud­ri­nas, ku­ris at­sis­ta­ty­di­no 2011 me­tais, ta­čiau, kaip tei­gia­ma, iš­sau­go­jo V.Pu­ti­no pa­si­ti­kė­ji­mą, sa­kė, jog Ru­si­ja są­mo­nin­gai mo­ka mil­ži­niš­ką eko­no­mi­nę kai­ną už sa­vo po­li­ti­nį spren­di­mą. „Mes mo­ka­me šim­tus mi­li­jo­nų do­le­rių už to­kią įvy­kių rai­dą. Jei­gu toks bu­vo pa­si­rin­ki­mas, ku­ris yra pla­čiai pa­lai­ko­mas, tuo­met tu­ri­me su­pras­ti, kad tai tu­ri eko­no­mi­nę kai­ną“, – sa­kė A.Kud­ri­nas.

V.Pu­ti­nas ypač smar­kiai ri­zi­kuo­ja, nes jo avan­tiū­ros Kry­me pa­da­ri­niai pra­de­da­mi jaus­ti tuo me­tu, kai Ru­si­ja jau anks­čiau ken­tė­jo dėl men­ko au­gi­mo, vy­riau­sy­bei ne­sii­mant eko­no­mi­kos re­for­mų ir iš­lie­kant di­de­lei ūkio pri­klau­so­my­bei nuo ener­ge­ti­kos iš­tek­lių eks­por­to. „Ru­si­jos su­lė­tė­ji­mas di­de­le da­li­mi yra struk­tū­ri­nis“, – eko­no­mi­nių rei­tin­gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor's“ nu­ro­dė pra­ei­tą sa­vai­tę pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me apie šią kri­zę.

Pir­mai­siais V.Pu­ti­no val­dy­mo me­tais Ru­si­jos eko­no­mi­ka itin spar­čiai au­go – 2007 me­tais jos BVP pa­di­dė­jo 8,5 pro­cen­to. Ta­čiau įvy­kus 2008–2009 me­tų pa­sau­li­nei fi­nan­sų kri­zei, ša­lies ūkio at­si­ga­vi­mas bu­vo lė­tas: 2013 me­tais bu­vo už­fik­suo­tas tik 1,3 proc. au­gi­mas.

Rei­tin­gų agen­tū­ros „Stan­dard & Poor's“ ir „Fitch“ jau pa­kei­tė Ru­si­jos kre­di­ta­vi­mo pers­pek­ty­vos ver­ti­ni­mus į ne­igia­mus, o kai ku­rie par­ei­gū­nai dėl šios prie­žas­ties pra­bi­lo, jog Mask­va tu­rė­tų įkur­ti sa­vo pa­čios rei­tin­gų or­ga­ni­za­ci­jas.

Da­bar vis­kas pri­klau­sys nuo to, ar Va­ka­rų ša­lys ry­šis skelb­ti to­les­nes sank­ci­jas pre­ky­bos sek­to­riui ar­ba fi­nan­sų rin­koms, ku­rios iš­kart ne­igia­mai pa­veik­tų Ru­si­jos eko­no­mi­ką.

Ta­čiau šis žings­nis ti­kriau­siai la­bai pri­klau­sys nuo to, ar V.Pu­ti­nas nu­spręs ne­pa­si­ten­kin­ti Kry­mo at­plė­ši­mu ir su­rengs in­ter­ven­ci­ją Ukrai­nos ry­ti­niuo­se bei pie­ti­niuo­se re­gio­nuo­se, kur gy­ve­na daug ru­sa­kal­bių. To­kį spren­di­mą Va­ka­rų ša­lys lai­ky­tų nau­jos rau­do­nos li­ni­jos per­žen­gi­mu. „Pe­rė­ji­mas prie pa­vo­jin­ges­nių sank­ci­jų vis dar ma­žai ti­kė­ti­nas – ne­bent Ru­si­jos pa­jė­gos įženg­tų į ki­tą Ukrai­nos da­lį“, – sa­kė Mask­vo­je įsi­kū­ru­sios kon­sul­ta­ci­nės bend­ro­vės „Mac­ro Ad­vi­so­ry“ eks­per­tas Chri­sas Wea­fe­ris.

„Stan­dard & Poor's“ prog­no­zuo­ja, kad „vir­šų pa­ims sa­vi in­te­re­sai“, nes Eu­ro­pos Są­jun­ga ir­gi nuo­gąs­tau­ja nuo šių su­trik­dy­mų ke­lia­mų eko­no­mi­nių grės­mių.