Šve­di­ja ir Suo­mi­ja yra vie­nos iš ne­dau­ge­lio ša­lių, tu­rin­čių ne­utra­lios vals­ty­bės sta­tu­są. Jos ne­si­ve­lia į jo­kius ka­ri­nius konf­lik­tus ir ne­prik­lau­so jo­kiems ka­ri­niams, dar va­di­na­miems gy­ny­bos, blo­kams. Šios Skan­di­na­vi­jos ša­lys il­gą lai­ką bend­ra­dar­bia­vo su NA­TO, bet sau­go­jo sa­vo ne­utra­li­te­tą ir nie­ka­da ne­pre­ten­da­vo tap­ti vi­sa­tei­sė­mis Al­jan­so na­rė­mis. Ne­prik­lau­sy­da­mos NA­TO ir Šve­di­ja, ir dar la­biau Suo­mi­ja džiau­gė­si ne­blo­gais san­ty­kiais su Ru­si­ja. Ta­čiau įvy­kius Ukrai­no­je nau­ja kryp­ti­mi ne­ti­kė­tai pa­krei­pu­si Kry­mo anek­si­ja iš nau­jo pa­kurs­tė šve­dų ir suo­mių dve­jo­nes dėl sau­gu­mo.

Šve­di­jos ir Suo­mi­jos po­li­ti­kai, su­ne­ri­mę dėl šiuo me­tu su­nkiai prog­no­zuo­ja­mos Ru­si­jos, ėmė­si pir­mų veiks­mų. Vi­sai ne­se­niai Šve­di­jos vi­cep­rem­je­ras Ja­nas Björklun­das vie­šai par­eiš­kė, kad ša­lies gy­ny­bos po­li­ti­ka tu­rė­tų bū­ti re­for­muo­ta nuo pat pa­ma­tų. Po­li­ti­kas taip pat ne kar­tą yra sa­kęs, jog no­rė­tų, kad Šve­di­ja „pa­ga­liau įjung­tų pir­mą pa­va­rą” ir pa­ju­dė­tų NA­TO na­rys­tės link.

Džordž­tau­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Char­le­sas Kup­cha­nas įsi­ti­ki­nęs, jog vis daž­niau gir­di­mos kal­bos apie Šve­di­jos ir Suo­mi­jos na­rys­tę NA­TO by­lo­ja vie­na – ag­re­sy­vus Vla­di­mi­ro Pu­ti­no el­ge­sys jam grei­tai at­si­rūgs, nes nuo jo nu­sig­ręš vi­sos li­ku­sios po­ten­cia­lios par­tne­rės Eu­ro­po­je. Anot po­li­to­lo­go, Ru­si­ja pa­ti pa­stū­mė­jo Šve­di­ją ir Suo­mi­ją į NA­TO glė­bį. „A­nek­sa­vęs Kry­mą, V.Pu­ti­nas at­bai­dė nuo sa­vęs vi­sas ap­lin­ki­nes vals­ty­bes”, – sa­vo nuo­mo­nę vo­kie­čių ži­niask­lai­dos agen­tū­rai „Deuts­che Wel­le” dės­tė tarp­tau­ti­nių san­ty­kių spe­cia­lis­tas.

Pa­vo­jin­gi manevrai

Dau­giau­sia dis­ku­si­jų dėl Šve­di­jos ir Suo­mi­jos na­rys­tės NA­TO su­kė­lęs in­ci­den­tas įvy­ko vi­sai ša­lia šių ša­lių kran­tų. Prieš po­rą sa­vai­čių Ru­si­ja įsi­gei­dė su­reng­ti Bal­ti­jos jū­ro­je, ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čios Got­lan­do sa­los, ka­ri­nes pra­ty­bas. Šve­dai ne­del­siant pa­siun­tė į sa­lą du nai­kin­tu­vus. Pra­ėju­siais me­tais Bal­ti­jos jū­ro­je įvy­ko ir ki­tas ne­di­de­lis in­ci­den­tas – Ru­si­jos nai­kin­tu­vai per pra­ty­bas su­ren­gė ne­ti­krą oro at­aką prieš Šve­di­ją. Tą­kart į šią ne­ti­ku­sią iš­dai­gą grei­tai rea­ga­vo Bal­ti­jos ša­ly­se pa­tru­liuo­jan­tys NA­TO nai­kin­tu­vai.

Po pa­sta­rų­jų Ru­si­jos pra­ty­bų Bal­ti­jos jū­ro­je skan­di­na­vų ži­niask­lai­do­je ne­ty­la kal­bos, kad V.Pu­ti­nas ke­ti­na užg­rob­ti Got­lan­dą. Ta­da esą jo ža­lie­ji Krem­liaus žmo­ge­liu­kai ga­lė­tų pa­to­giai ju­dė­ti Bal­ti­jos ša­lių link. Ta­čiau eks­per­tai ne­lin­kę to­kiems nuo­gąs­ta­vi­mams teik­ti daug reikš­mės. Anot po­li­to­lo­gų, V.Pu­ti­nui bū­tų pa­to­giau­sia ir leng­viau­sia Bal­ti­jos vals­ty­bių puo­li­mą or­ga­ni­zuo­ti įpras­tais bū­dais, t. y. ant že­mės. Kaip vi­suo­met pa­brė­žia­ma, kad toks jo veiks­mų pla­nas var­giai ti­kė­ti­nas.

Sank­ci­jų nebijo

Jei Šve­di­ja ir Suo­mi­ja tap­tų vi­sa­tei­sė­mis NA­TO na­rė­mis, prieš­iš­kai Al­jan­so at­žvil­giu nu­si­tei­ku­si Ru­si­ja var­gu ar joms ker­šy­tų. Ch.Kup­cha­no nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų ti­kė­tis iš Ru­si­jos aud­rin­gos reak­ci­jos, nes nei Šve­di­ja, nei Suo­mi­ja ne­prik­lau­so po­so­vie­ti­nei erd­vei, į ku­rią la­biau­siai sa­vo na­gus ga­lan­da Krem­lius. Anot po­li­to­lo­go, ge­ro­kai aš­tres­nės reak­ci­jos su­lau­kė į Al­jan­są prieš de­šimt­me­tį įsto­ju­sios Bal­ti­jos ša­lys. At­ei­ty­je pa­na­šiu pre­ce­den­tu ga­lė­tų tap­ti at­si­nau­ji­nu­sios de­ry­bos su Gru­zi­ja ir Ukrai­na.

Šve­di­jai ir Suo­mi­jai taip pat ne­bai­sios Ru­si­jos eko­no­mi­nės sank­ci­jos. Krem­lius ne­tu­ri ga­lių pa­kenk­ti Šve­di­jos rin­kai. Vie­nin­te­lis Ru­si­jos eko­no­mi­nis gink­las prieš ją ga­lė­tų bū­ti du­jų im­por­to nu­trau­ki­mas. Ta­čiau gam­ti­nės du­jos su­da­ro la­bai ne­di­de­lę da­lį ša­ly­je nau­do­ja­mų ener­gi­jos iš­tek­lių. La­biau dėl to­kių Mask­vos veiks­mų nu­ken­tė­tų Suo­mi­ja, bet il­gai­niui Ru­si­jos du­jų im­por­to nu­trau­ki­mas suo­miams di­de­lės ža­los taip pat ne­pa­da­ry­tų.

Ki­tos galimybės

Be vi­sa­tei­sės na­rys­tės NA­TO, Šve­di­ja ir Suo­mi­ja tu­ri ir ki­tų pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bių. Anot Joh­no Hop­kin­so uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Chris­top­he­rio Chiv­vi­so, yra dvi ga­na rea­lios al­ter­na­ty­vos. Vie­na ver­tus, suo­miai ga­li pa­sek­ti šve­dų pa­vyz­džiu ir tie­siog su­stip­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO – da­ly­vau­ti bend­ro­se ka­ri­nė­se ope­ra­ci­jo­se bei ki­to­kio po­bū­džio ka­ri­nė­je veik­lo­je. Ta­čiau įvy­kiai Ukrai­no­je par­odė, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas su Al­jan­su to­li gra­žu ne­ga­ran­tuo­ja jo pa­gal­bos grės­mės aki­vaiz­do­je. Tik vi­sa­tei­sė na­rys­tė su­tei­kia pri­vi­le­gi­jų, apie ku­rias šiuo me­tu mąs­to šve­dai ir suo­miai.

Ki­ta ver­tus, yra ir ki­to­kio po­bū­džio al­ter­na­ty­va. Tiek Šve­di­ja, tiek Suo­mi­ja ga­lė­tų aps­kri­tai at­si­sa­ky­ti su­ar­tė­ji­mo su NA­TO ir stip­rin­ti Šiau­rės ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą gy­ny­bos sri­ty­je. Eg­zis­tuo­jan­tį, ta­čiau ne­veik­lų blo­ką su­da­ro Šve­di­ja, Suo­mi­ja, Da­ni­ja, Is­lan­di­ja ir Nor­ve­gi­ja. Jo stip­ri­ni­mas, Ch.Chiv­vi­so nuo­mo­ne, vi­siš­kai ne­at­si­liep­tų Šiau­rės vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mui su Ru­si­ja.

Kas toliau

Tam­pe­rės uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Tuo­mas Fors­ber­gas tei­gia, jog vis dau­giau suo­mių pa­lai­ko na­rys­tės NA­TO ga­li­my­bę. Ta­čiau kol kas dau­gu­ma ša­lies gy­ven­to­jų, anot po­li­to­lo­go, la­biau­siai re­mia bend­ros gy­ny­bos są­jun­gos Šiau­rės re­gio­ne al­ter­na­ty­vą. Nors to­kia są­jun­ga, su­pran­ta­ma, pa­gal pa­jė­gu­mą nė iš to­lo ne­pri­lyg­tų Šiau­rės At­lan­to blo­kui.

Po­li­to­lo­gai tvir­ti­na, kad Šve­di­ja ir Suo­mi­ja NA­TO na­rė­mis ga­lė­tų tap­ti ir po 10, ir po 15 me­tų. Vis dėl­to, pa­sak eks­per­tų, to­les­ni abie­jų ša­lių veiks­mai smar­kiai pri­klau­sys nuo to, kaip elg­sis Ru­si­ja. Ch.Kup­cha­no ma­ny­mu, jei Krem­lius nu­rims ir ne­beaš­trins Ukrai­nos kri­zės, ti­kė­ti­na, kad šve­dų ir suo­mių at­sar­gu­mas pa­ma­žu nu­slūgs.

Par­en­gė GA­BI­JA LUKŠAITĖ