JAV ir arabų susitarimai Kremliui skamba kaip laidotuvių varpai

lrytas.lt 2014-04-01

Prie Ukrainos ir Rusijos naujosios sienos šiomis dienomis galima stebėti netikėtą reiškinį. Pasaulis sulaikęs kvėpavimą laukė Maskvos puolimo, tačiau dabar atrodo, kad situacija pakrypo kita linkme. Net Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad pasienyje išdėstytos Rusijos karinės pajėgos kiekvieną dieną vis traukiasi. Ar gali būti, kad JAV  surado Kremliaus vadovų Achilo kulną?

Oficialiai teigiama, kad Ukrainos pasienyje išdėstytų Rusijos karių skaičius pradėjo mažėti sekmadienį, kai Paryžiuje susitiko Amerikos valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Kremliaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tačiau tomis dienomis įvyko ir kitas svarbus susitikimas, kuris taip pat galėjo turėti įtakos Rusijos karių atsitraukimui.

Karališkoje stovykloje, kuri stūkso dykumoje, už pusvalandžio kelio sraigtasparniu nuo Saudo Arabijos sostinės Rijado, rankas vienas kitam paspaudė Amerikos prezidentas Barackas Obama ir karalius Abdullah.

Šis epizodas Kremliaus vaikinams turėjo priminti nemalonią istoriją, nutikusią prieš tris dešimtmečius. Ar gali būti, kad Baltieji rūmai prisiminė mirtiną ginklą, kartą jau sugriovusį vieną Maskvos imperiją?

Istorinė R.Reagano pamoka

Tai įvyko 1985 metais. Tuo metu naftos kainos pasaulyje buvo taip išaugusios, kad sudarė sąlygas Sovietų Sąjungai maudytis piniguose. Palyginus nebrangiai parduodama juodąjį auksą, raudonoji imperija galėjo švaistytis doleriais ir ginkluotis iki dantų.

Tačiau situacija pasikeitė po tuometinio Amerikos prezidento Ronaldo Reagano vizito į Saudo Arabiją. Jam pavyko įtikinti arabus padidinti naftos gavybos kiekius, todėl 1985 metais naftos kainos nukrito tris kartus.

Tai buvo skaudus  smūgis Sovietų Sąjungai. Nukritus naftos kainoms ir atsiradus didesnei paklausai, valstybę užgriuvo godi karo pramonė, kolektyvizuotas žemės ūkis ir visiškai neveiksminga pramonė. Braškanti ir korozijos ištikta imperija buvo galutinai palaužta. Pirmiausiai šalį ištiko ekonomikos sąstingis, o galiausiai – griūtis.

„Yra pakankamai daug specialistų, abejojančių šia versija, nes Saudo Arabija naftos kainas numušė tik  trumpam - 1985-1986 metais. Tai galėjo padaryti Sovietų Sąjungai tik vienkartinę, maždaug 20 milijardų Amerikos dolerių, žalą. Tiesa, pagal laiką tai sutapo su perestroika“, - svarstė žurnalo „Veidas“ politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Jis tyrinėja Amerikos, Europos ir Rusijos geopolitiką.

Analitikas pabrėžė - nėra aišku ir tai, ar tikrai Saudo Arabijos sprendimas buvo nulemtas prezidento R.Reagano administracijos įkalbinėjimų, bendromis pastangomis išstumti Rusiją iš musulmoniškojo Afganistano. Gali būti ir taip, kad pasaulines naftos kainas arabai numušė dėl vidinių įtampų, tuo metu kilusių tarptautinėje naftos eksportuotojų organizacijos OPEC.

„Tačiau nekelia abejonių faktas, kad Saudo Arabijos sukeltas naftos kainų smigimas sugriovė Sovietų Sąjungą“, - tą situaciją apibendrino  A.Bačiulis.

Jis prisiminė 1992 metų Rusijos premjero Jegoro Gaidaro žodžius, kad Sovietų Sąjungos žlugimo pradžia galima laikyti 1985 metų rugsėjo 13 dieną, kai Saudo Arabijos naftos ministras, šeichas Ahmedas Zaki Yamani ryžosi pakeisti išteklių eksplotavimo politiką.

„Pasiskolinti bankuose tais laikais Sovietų Sąjunga negalėjo, o Vakarų valstybės sovietams skolino tik mainais į politinius įsipareigojimus, kurie, pasak Gaidaro, buvo žlugdantys“, - pasakojo  apžvalgininkas.

Kitaip tariant, vienas  svarbiausių sviedinių, suskaldęs braškantį Sovietų Sąjungos korpusą, buvo naftos kainos. O šitą sviedinį paleido būtent Saudo Arabija.

Ar gali būti taip, kad šį savaitgalį  B.Obama su arabų karaliumi Abdullah aptarė panašų planą, kuris šį kartą būtų nukreiptas prieš kitokią Maskvos imperiją?

Rusijos gyvybę palaiko nafta

Prieš kelias savaites, kai Rusijos agresija prieš Ukrainą tapo neginčytinu faktu, o  B.Obama su patarėjais akivaizdžiai blaškėsi, prabilo R.Reagano sūnus Michaelas Reaganas. Jis tiesiai šviesiai priminė Baltiesiems rūmams apie smūgį, kurį Sovietų Sąjungai sudavė Amerika ir Saudo Arabija. Suprask, tą patį galimą padaryti ir su dabartine Rusija. Ar tikrai?

„Dabartinės Rusijos, kaip ir tuometės Sovietų Sąjungos, priklausomybė nuo naftos kainų, kurios, savo ruožtu, lemia dujų kainą „Gazprom“ pasirašomuose ilgalaikiuose kontraktuose, yra akivaizdi.

Akivaizdu ir faktas, kad bankai šiuo metu Rusijai skolinti nebenori - nuo šių metų pradžios Rusijai net keturis kartus nepavyko išplatinti savo trumpalaikių vertybinių popierių už beveik kosmines 7,73 ir 8,25 proc. palūkanas“, -  dabartinę Rusijos ekonomikos padėtį apibūdino  A.Bačiulis.

Kitaip tariant, Kremliaus vaikinai jau dabar yra užspęsti į kampą.

Rusijos ekonomika yra taip arti griūties, kad Finansų ministerija dabar siūlo pensijų fondams ir bankams šalies obligacijų įsigyti tiesiogiai, nes patyrė keturias nesėkmes skolos vertybinių popierių platinimo aukcionuose.

„Bloomberg“ rašo, kad Rusijos vyriausybė tiesiogiai investuotojams per dieną bando parduoti tris kartus didesnės vertės obligacijų, nei buvo parduota skolos vertybinių popierių aukcionuose per šiuos metus. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad Rusija nesitiki investuotojų požiūrio į šalį pagerėjimo artimiausiu metu.

Vienintelė Rusijos ekonomiką dar laikanti gyvybės gija yra naftos ir dujų pardavimas. Jei Amerika susitartų su Saudo Arabija ir vėl numuštų pasaulines juodojo aukso kainas, tai Rusiją ištiktų visiškas krachas. Greičiausiai, tai reikštų Vladimiro Putino režimo pabaigą ir naują perestroiką.

Todėl dabar viskas susiveda į klausimą - ar Amerika ir Saudo Arabija dabar turi pakankamai priežasčių siekti Rusijos žlugdymo?

Rusija turi ko bijoti

„Rusija, kokia bebūtų, yra svarbi Vašingtono partnerė ir kariniame tranzite iš ir į Afganistaną, ir sprendžiant Irano branduolinio ginklo problemą, ir globaliame žaidime su Kinija“, - sakė  apžvalgininkas.

Nagrinėjant šitą klausimą svarbus ir abipusio branduolinio nusiginklavimo aspektas.

B.Obamos administracija turėjo vilčių sumažinti JAV ir Rusijos branduolinius arsenalus iki simbolinio lygmens.

Tačiau dabar Maskva sustabdė derybas ir sako, kad stabdo nusiginklavimo projekto START-3 veikimą. Nors daugelio Rusijos ekspertų požiūriu, ši idėja yra naudingesnė Rusijai, tačiau Maskvos sprendimas tiesiogiai liečia ir Ameriką.

Ar Saudo Arabija turi interesą spausti Rusiją?  A.Bačiulis pabrėžė, kad vienas svarbiausių Rusijos ir Saudo Arabijos interesų susikirtimas yra Sirija.

„Rusija remia Basharo al Assado režimą - jis laikosi tik ant „Sirijos ekspreso“, kaip vadinamas iš Krymo į Tartusą einantis Rusijos transporto desantinių laivų, krautų ginklais, srautas. O Saudai nori nuversti Assadą ir pastatyti ten saviškius, kartu atverdami kelią savo naftai ir Kataro bei Bahreino dujoms į Viduržemio jūrą, taigi, Europą“, - aiškino jis.

Kitaip tariant, Rusija remia Sirijos režimą, kuris trukdo arabams užkariauti prekybinius kelius į Europą. Šiuo atveju, labai svarbi yra Amerikos pozicija, tačiau ji nerodo nori kištis į kruviną Sirijos konfliktą.

„Galima spėti, kad Amerika pati norėtų išsaugoti alavitų kontrolę uostams, kuriuose stovi naftos terminalai, per kuriuos galima tiekti Irako kurdų naftą į Europą, taip sukuriant proamerikietišką Kurdistaną. O alavitų draugystės negalima tikėtis nuverčiant Assadą, nes jo klanas yra vienas svarbiausių alavitų bendruomenėje“, - Vašingtono poziciją Sirijos konflikte aiškino A.Bačiulis.

Saudo Arabija taip pat norėtų, kad Amerika labiau spaustų Iraną, o štai Amerika akivaizdžiai nusiteikus siekti su Iranu draugystės ar partnerystės, o ne bombarduoti jį.

Svarbus žaidėjas - Europa

Sudėtinga situacija Persijos įlankoje rodo, kad Saudo Arabija turi priežasčių spausti Rusiją, tačiau bendradarbiavimas su Amerika taip pat sukelia kibirkščių. Šioje situacijoje yra labai svarbu nepamiršti tokio žaidėjo kaip Europa, kuri irgi turi savo interesų tiek Rusijoje, tiek Sirijoje.

Metinė Europos Sąjungos prekybos apyvarta su Rusija siekia daugiau nei 300 milijardų eurų. Tai iš esmės susijusios ekonomikos ir Rusijos pirma finansinis, paskui politinio režimo žlugimas reikštų ir Rusijos rinkos žlugimą.

Tai labai skausmingai kirstų po krizės vos atsigaunančiai Europos ekonomikai, o per ją - ir Amerikai, nes tarpusavio prekybos ir investicijų apimtys skaičiuojamos trilijonais.

V.Putinas savo likimą susiejo su Krymu

Koziriai šiuo metu yra Vašingtono rankose.

„Amerika ir Saudo Arabija, veikdamos kartu ir mušdamos naftos bei dujų kainas, gali pastatyti Rusiją finansiškai ant kelių. Juoba, Amerika po skalūnų dujų, o dabar - skalūnų naftos - revoliucijos jau kirto smūgį Rusijai, sukurdama pigių dujų perteklių rinkoje ir taip apribodama dujų kainų augimą. Dabar Amerika pajėgi kirsti smūgi Saudo Arabijai, vienašališkai sumažindama jos naftos pirkimus ir taip sukurdama naftos perteklių rinkoje. Tad arabai  privalės įsiklausyti į tai, ką jiems sakys B.Obama“, - mano analitikas.

Po Krymo okupacijos Kremliaus šeimininkas V.Putinas ne tik pasikėlė savo reitingus, tačiau tuo pačiu susaistė savo likimą su okupuoto pusiasalio likimu. Jeigu Amerika privers V.Putiną išeiti iš užimtos teritorijos, ar bent privers regimai nutraukti kišimąsi į Ukrainos reikalus, Kremliaus režimas neišvengiamai žlugs.

„1985-1990 metais Vakarų ekonomika nebuvo taip susaistyta su Sovietų Sąjungos ekonomika, kaip dabar susaistyta su Rusijos ekonomika. Be to, tuomet Amerika ir Europa išgyveno ekonomikos pakilimą ir euforiją dėl besibaigiančio Šaltojo karo ir prasidėjusio Europos susivienijimo.

Netgi tada Vakarų pasaulio lyderiai buvo akivaizdžiai išsigandę ir pasimetę, kai Sovietų Sąjunga pradėjo byrėti. Galima tik įsivaizduoti, koks siaubas apima juos dabar, pagalvojus, kad gali pradėti byrėti Rusija“, - apibendrino A.Bačiulis.

Būtent tai didžiąja dalimi ir lemia tokį atsargų Vakarų elgesį su Rusijos atžvilgiu. Amerikos ir Europos lyderiai supranta, kad palikti šio reikalo negalima, bet kažką ryžtingai daryti bijosi, bandydami V.Putiną tiesiog perkalbėti.

„Jis būtent to ir tikėjosi, pradėdamas naujos Sovietų Sąjungos kūrimą - kad Vakarai bijos veikti ryžtingai, nes turi ką prarasti. O jis prarasti nebeturi ko“, - sakė pašnekovas.