Kokios Ukrainos nori Rusija?

lzinios.lt 2014-04-07

Ru­si­jos in­te­re­sas - kad Ukrai­na tap­tų fe­de­ra­ci­ja. Ki­je­vas at­šau­na, kad te­gul Ru­si­ja pir­miau su­sit­var­ko sa­vo pa­čios kie­me. Ta­čiau ko iš ti­krų­jų sie­kia Mask­va?

Fe­de­ra­ci­nė­je Ukrai­no­je re­gio­nai tu­rė­tų ga­lią pa­tys tvar­ky­ti sa­vo eko­no­mi­ką, fi­nan­sus ir už­sie­nio pre­ky­bą, pa­si­rink­ti ofi­cia­lią kal­bą, megz­ti kul­tū­ri­nius ry­šius su už­sie­niu, įskai­tant Ru­si­ją. Tie re­gio­nai, pa­sak Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Ser­ge­jaus Lav­ro­vo, bū­tų at­sa­kin­gi už tai, kad bū­tų ger­bia­mos ma­žu­mų tei­sės. Ma­ža to, re­gio­ni­niai par­la­men­tai ir gu­ber­na­to­riai bū­tų ren­ka­mi tie­sio­giai, kad Ki­je­vas ne­ga­lė­tų at­siųs­ti sa­vo gu­ber­na­to­rių, kaip bu­vo da­ro­ma iki šiol. Ki­je­vui bū­tų pa­lik­tos tik to­kios vals­ty­bi­nės funk­ci­jos kaip gy­ny­ba, už­sie­nio po­li­ti­ka ir tei­si­nė sis­te­ma. Trum­pai ta­riant - cen­tri­nės val­džios ga­lios bū­tų la­bai su­ma­žin­tos.

Kaip ši re­for­ma tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta? Ti­kriau­siai tai tu­rė­tų pa­da­ry­ti pa­tys ukrai­nie­čiai. Ta­čiau ko­kie ukrai­nie­čiai? JAV ma­ny­mu, re­for­mos tu­ri im­tis Ki­je­vas, jei taip nu­spręs. Mask­va ne­pri­pa­žįs­ta lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės, sa­ko, kad ji at­ėjo į val­džią per­vers­mo ke­liu, o lai­ki­ną­jį pre­zi­den­tą Olek­sand­rą Tur­čy­no­vą va­di­na tie­siog uzur­pa­to­riu­mi. Pa­veiks­las Mask­vos pie­šia­mas toks, tar­si Ukrai­no­je aps­kri­tai ne­bū­tų jo­kios val­džios, ne­bū­tų jau ke­le­rius me­tus nuo pra­ėju­sių rin­ki­mų dir­ban­čio ir ne­pa­si­kei­tu­sio par­la­men­to.

Tiks­las - su­plė­šy­ti Ukrai­ną į gabalus

Mask­vai svar­biau­sia, kad re­gio­nai įgau­tų vir­še­ny­bę, kad Ki­je­vas ne­ga­lė­tų ve­tuo­ti jų spren­di­mų, o re­gio­nai, prieš­in­gai - ga­lė­tų sa­vo nuo­žiū­ra ati­mti iš cen­tro ga­lias. Mask­va per­ša dia­lo­gą ly­gio­mis tei­sė­mis, o pa­skui - re­fe­ren­du­mą, bet jis tu­ri įvyk­ti anks­čiau nei bet ko­kie rin­ki­mai. Nau­jo pre­zi­den­to rin­ki­mai Ukrai­no­je nu­ma­ty­ti ge­gu­žės 25 die­ną. Per re­fe­ren­du­mą re­gio­nai nu­sis­ta­ty­tų sa­vo sta­tu­sus.

Mask­vos pla­nas aiš­kus - sy­kį Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui ne­pa­vy­ko su­tvar­ky­ti Ukrai­nos, jis ją su­nai­kins su­skal­dy­da­mas į ga­ba­lus. Kry­mas jau at­plėš­tas, o ša­liai ta­pus fe­de­ra­ci­ja, ti­kė­ti­na, kad Ki­je­vas pra­ras­tų Ry­tų ir Pie­tų Ukrai­nos re­gio­nų kon­tro­lę, bent jau Ru­si­ja dėl to ti­krai pa­sis­teng­tų. Tie re­gio­nai, Ru­si­jos pa­de­da­mi, ga­lė­tų pa­sek­ti Kry­mo pa­vyz­džiu - at­sis­kir­ti nuo Ukrai­nos ir pri­si­jung­ti prie Ru­si­jos. To­kios idė­jos jau sklan­do di­de­liuo­se ru­sa­kal­biuo­se mies­tuo­se kaip Do­nec­kas ir Char­ko­vas. V.Pu­ti­nas lei­do su­pras­ti, kad ir juos mie­lai pri­im­tų į Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją. Jis api­bū­di­no Ukrai­nos ry­ti­nius ir pie­ti­nius re­gio­nus kaip is­to­ri­nes Ru­si­jos že­mes, o jų pri­sky­ri­mą Ukrai­nai, kaip pa­da­rė bol­še­vi­kai po 1917 me­tų re­vo­liu­ci­jos, va­di­na klai­da.

Des­ta­bi­li­za­ci­ja šiuo­se re­gio­nuo­se da­bar yra di­džiau­sias nau­jo­sios val­džios Ki­je­ve rū­pes­tis - jei pa­vyks su­val­dy­ti pa­dė­tį ir ne­leis­ti Ru­si­jai su­kel­ti ten chao­so bei krau­jo pra­lie­ji­mo, gal­būt Ukrai­na iš­si­gel­bės nuo su­dras­ky­mo į ga­ba­lus.

Kad ne­bū­tų dingsties

Ru­si­ja ne kar­tą įspė­jo, kad fe­de­ra­ci­ja yra vie­nin­te­lis bū­das ap­gin­ti ru­sa­kal­bių tei­ses nuo ra­di­ka­lų na­cio­na­lis­tų, dik­tuo­jan­čių po­li­ti­ką Ki­je­ve. Be­je, to­kios man­da­gios re­to­ri­kos Ru­si­ja nė ne­si­var­gi­na lai­ky­tis - va­di­na tuos žmo­nes fa­šis­tais ir ban­de­ri­nin­kais.

JAV ne­prieš­ta­rau­ja Ukrai­nos fe­de­ra­li­za­ci­jos idė­jai, bet tik su vie­na są­ly­ga - kad pa­ti Ukrai­na su tuo su­tiks. Va­šing­to­no ma­ny­mu, tai tu­ri nu­spręs­ti lai­ki­no­ji vy­riau­sy­bė Ki­je­ve ir nie­kas ki­tas.

Ki­je­vas su­tin­ka su­teik­ti dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo re­gio­nams, bet griež­tai pa­si­sa­ko prieš fe­de­ra­li­za­ci­ją. Ukrai­nos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja Ru­si­jos pla­ną at­me­tė kaip tu­rin­tį tik vie­ną tiks­lą - su­skal­dy­ti ir su­nai­kin­ti Ukrai­nos vals­ty­bę.

Ukrai­na pri­sta­tė sa­vo pla­ną, pa­gal ku­rį re­gio­nai gaus dau­giau ga­lių, kaip to pa­gei­dau­ja Va­ka­rai, bet ne­bus fe­de­ra­ci­jos, ku­rios sie­kia Ru­si­ja. Vy­riau­sy­bė par­eiš­kė, kad ke­ti­na pa­nai­kin­ti da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką, kai vie­tos gu­ber­na­to­rius ski­ria pre­zi­den­tas, ir įves­ti rin­ki­mų sis­te­mą, bet ne­už­si­me­na apie tei­sę re­gio­nams pa­tiems nu­sta­ty­ti sa­vo pre­ky­bos po­li­ti­ką ar­ba už­megz­ti san­ty­kius su už­sie­nio vals­ty­bė­mis. Vy­riau­sy­bė skel­bia, kad pa­grin­di­nė šios kon­cep­ci­jos min­tis yra de­cen­tra­li­zuo­ti val­dy­mą bei per­duo­ti įga­lio­ji­mus vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­joms.

JAV par­ei­gū­nai par­agi­no nau­juo­sius Ukrai­nos ly­de­rius im­tis to­kių tiks­li­nių re­for­mų, po ku­rių V.Pu­ti­nas ne­tek­tų ar­gu­men­tų, pa­tei­si­nan­čių ru­sų ka­riuo­me­nės siun­ti­mą į pie­try­ti­nius Ukrai­nos re­gio­nus. Tie­sa, nuo V.Pu­ti­no ap­si­gin­ti tai ma­žai pa­de­da, nes jis jo­kių ar­gu­men­tų ne­ieš­ko - Kry­me ru­sų nie­kas ne­skriau­dė, bet V.Pu­ti­nas vis tiek juos ap­gy­nė. Tą pa­tį pa­da­ry­tų ir Bal­ti­jos vals­ty­bė­se.

Prie Ukrai­nos sie­nos lie­ka su­telk­tos di­džiu­lės Ru­si­jos pa­jė­gos. Kaip pers­pė­jo NA­TO, Ru­si­ja ieš­ko dings­ties su­kur­ti ko­ri­do­rių per Ukrai­ną, ku­ris su­jung­tų Ru­si­ją, Kry­mą ir se­pa­ra­tis­ti­nį Pa­dnies­trės re­gio­ną Mol­do­vo­je, prie Ukrai­nos va­ka­ri­nės sie­nos. Į tą ruo­žą įei­tų ir stra­te­giš­kai svar­bus ru­sa­kal­bis Ode­sos uos­tas.

2006 me­tais Pa­dnies­trė jau bal­sa­vo už at­sis­ky­ri­mą nuo Mol­do­vos ir pri­si­jun­gi­mą prie Ru­si­jos. Sa­vo ruo­žtu Ru­si­ja par­eiš­kė di­džiu­lį su­si­rū­pi­ni­mą dėl, kaip ji sa­ko, nau­jo­sios Ukrai­nos val­džios vyk­do­mos Pa­dnies­trės blo­ka­dos, va­di­na ją ne­to­le­ruo­ti­na ir pik­ti­nan­čia.

Ru­si­jos re­gio­nai - po Mask­vos letena

Ru­si­ja pa­ti yra fe­de­ra­ci­ja, su­da­ry­ta iš re­gio­nų, res­pub­li­kų ir au­to­no­mi­jų, jo­je gy­ve­na 80 tau­ty­bių žmo­nės. Fe­de­ra­ci­jos su­bjek­tų sa­va­ran­kiš­ku­mo ly­gis ski­ria­si, jį iš da­lies le­mia re­gio­no sta­tu­sas ir, ži­no­ma, Krem­lius. Prie Bo­ri­so Jel­ci­no re­gio­nai tu­rė­jo dau­giau sa­vi­val­dos. Kai ku­rios res­pub­li­kos, kaip Ta­tars­ta­nas, esan­tis vi­du­rio Ru­si­jo­je, jo gy­ven­to­jai - to­li­mi Kry­mo to­to­rių "pusb­ro­liai", nau­do­ja­si ne­men­ko­mis sa­vi­val­dos ga­lio­mis, su­teik­to­mis tam, kad bū­tų nu­slo­pin­tos se­pa­ra­tis­ti­nės nuo­tai­kos, to­kios kaip Če­čė­ni­jo­je.

Kai 2000 me­tais V.Pu­ti­nas at­ėjo į val­džią, jo vie­na pir­mų­jų re­for­mų bu­vo su­stip­rin­ti re­gio­nų kon­tro­lę, ati­mti iš jų kuo dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, kad pe­ri­fe­ri­ja ne­drįs­tų mes­ti iš­šū­kio cen­trui. Svar­biau­sia, ką jis pa­da­rė - per­da­vė cen­trui mo­kes­čius ir taip pa­da­rė re­gio­nus pri­klau­so­mus nuo Mask­vos ma­lo­nės. V.Pu­ti­nas vi­suo­met vei­kia la­bai nuo­sek­liai. 2004 me­tais jis pa­nai­ki­no tie­sio­gi­nius gu­ber­na­to­rių rin­ki­mus. Da­bar pats juos ski­ria.

Iro­niš­ka, kad V.Pu­ti­nas, stip­ri­nan­tis cen­tri­nę val­džią Ru­si­jo­je, Ukrai­nai pri­me­ta prieš­in­gą va­rian­tą. Ru­si­jo­je tai ma­žai ką jau­di­na, bet Ukrai­nos po­li­ti­kai at­šau­na: prieš nu­ro­di­nė­da­mas ki­tiems, su­sit­var­kyk pats.

5 punk­tų pla­nas, ku­rį Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė Va­ka­rams, kaip iš­ves­ti Ukrai­ną iš po­li­ti­nės kri­zės:

1. Ne­del­siant įvyk­dy­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus ir opo­zi­ci­jos ly­de­rių va­sa­rio 21 die­ną pa­si­ra­šy­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus: kon­fis­kuo­ti ne­tei­sė­tai lai­ko­mus gink­lus, iš­lais­vin­ti ne­tei­sė­tai užim­tus pa­sta­tus, gat­ves bei aikš­tes, or­ga­ni­zuo­ti ob­jek­ty­vų smur­to gruo­džio ir va­sa­rio mė­ne­siais ty­ri­mą;

2. Su­šauk­ti kons­ti­tu­ci­nį su­si­rin­ki­mą, ku­ria­me vi­si Ukrai­nos re­gio­nai bū­tų at­sto­vau­ja­mi ly­gio­mis tei­sė­mis, ir par­eng­ti fe­de­ra­ci­nę Kons­ti­tu­ci­ją, ku­rio­je ru­sų kal­bai bū­tų su­teik­tas an­tros vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­sas, re­gio­nai sa­va­ran­kiš­kai tie­sio­gi­niu bal­sa­vi­mu rink­tų sa­vo at­sto­vau­ja­mą­ją ir vyk­do­mą­ją val­džią su pla­čiais įga­lio­ji­mais at­spin­dė­ti kul­tū­ri­nę ir is­to­ri­nę kiek­vie­no jų spe­ci­fi­ką. Kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­tas pa­tei­kia­mas vi­suo­ti­niam re­fe­ren­du­mui;

3. Pa­tvir­ti­nus nau­ją Kons­ti­tu­ci­ją iš­kart skel­bia­mi vi­suo­ti­niai rin­ki­mai į aukš­čiau­sius Ukrai­nos val­džios or­ga­nus drau­ge su rin­ki­mais kiek­vie­na­me fe­de­ra­ci­jos su­bjek­te;

4. Pri­pa­žįs­ta­ma ir ger­bia­ma Kry­mo ap­sisp­ren­di­mo tei­sė, iš­reikš­ta jo gy­ven­to­jų lais­va va­lia per ko­vo 16 die­ną įvy­ku­sį re­fe­ren­du­mą;

5. Pa­gal aukš­čiau iš­var­dy­tus pri­nci­pus nu­sta­ty­tos Ukrai­nos vals­ty­bi­nės san­da­ros su­ve­re­nu­mą, te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą ir ka­ri­nio bei po­li­ti­nio ne­utra­li­te­to sta­tu­są ga­ran­tuo­ja Ru­si­ja, Eu­ro­pos Są­jun­ga ir JAV pa­tvir­tin­ta Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­ja.