Svarbu
Registracija
Kokios Ukrainos nori Rusija?
lzinios.lt 2014-04-07
Rusijos interesas - kad Ukraina taptų federacija. Kijevas atšauna, kad tegul Rusija pirmiau susitvarko savo pačios kieme. Tačiau ko iš tikrųjų siekia Maskva?
Federacinėje Ukrainoje regionai turėtų galią patys tvarkyti savo ekonomiką, finansus ir užsienio prekybą, pasirinkti oficialią kalbą, megzti kultūrinius ryšius su užsieniu, įskaitant Rusiją. Tie regionai, pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, būtų atsakingi už tai, kad būtų gerbiamos mažumų teisės. Maža to, regioniniai parlamentai ir gubernatoriai būtų renkami tiesiogiai, kad Kijevas negalėtų atsiųsti savo gubernatorių, kaip buvo daroma iki šiol. Kijevui būtų paliktos tik tokios valstybinės funkcijos kaip gynyba, užsienio politika ir teisinė sistema. Trumpai tariant - centrinės valdžios galios būtų labai sumažintos.
Kaip ši reforma turėtų būti įgyvendinta? Tikriausiai tai turėtų padaryti patys ukrainiečiai. Tačiau kokie ukrainiečiai? JAV manymu, reformos turi imtis Kijevas, jei taip nuspręs. Maskva nepripažįsta laikinosios vyriausybės, sako, kad ji atėjo į valdžią perversmo keliu, o laikinąjį prezidentą Oleksandrą Turčynovą vadina tiesiog uzurpatoriumi. Paveikslas Maskvos piešiamas toks, tarsi Ukrainoje apskritai nebūtų jokios valdžios, nebūtų jau kelerius metus nuo praėjusių rinkimų dirbančio ir nepasikeitusio parlamento.
Tikslas - suplėšyti Ukrainą į gabalus
Maskvai svarbiausia, kad regionai įgautų viršenybę, kad Kijevas negalėtų vetuoti jų sprendimų, o regionai, priešingai - galėtų savo nuožiūra atimti iš centro galias. Maskva perša dialogą lygiomis teisėmis, o paskui - referendumą, bet jis turi įvykti anksčiau nei bet kokie rinkimai. Naujo prezidento rinkimai Ukrainoje numatyti gegužės 25 dieną. Per referendumą regionai nusistatytų savo statusus.
Maskvos planas aiškus - sykį Vladimirui Putinui nepavyko sutvarkyti Ukrainos, jis ją sunaikins suskaldydamas į gabalus. Krymas jau atplėštas, o šaliai tapus federacija, tikėtina, kad Kijevas prarastų Rytų ir Pietų Ukrainos regionų kontrolę, bent jau Rusija dėl to tikrai pasistengtų. Tie regionai, Rusijos padedami, galėtų pasekti Krymo pavyzdžiu - atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos. Tokios idėjos jau sklando dideliuose rusakalbiuose miestuose kaip Doneckas ir Charkovas. V.Putinas leido suprasti, kad ir juos mielai priimtų į Rusijos Federaciją. Jis apibūdino Ukrainos rytinius ir pietinius regionus kaip istorines Rusijos žemes, o jų priskyrimą Ukrainai, kaip padarė bolševikai po 1917 metų revoliucijos, vadina klaida.
Destabilizacija šiuose regionuose dabar yra didžiausias naujosios valdžios Kijeve rūpestis - jei pavyks suvaldyti padėtį ir neleisti Rusijai sukelti ten chaoso bei kraujo praliejimo, galbūt Ukraina išsigelbės nuo sudraskymo į gabalus.
Kad nebūtų dingsties
Rusija ne kartą įspėjo, kad federacija yra vienintelis būdas apginti rusakalbių teises nuo radikalų nacionalistų, diktuojančių politiką Kijeve. Beje, tokios mandagios retorikos Rusija nė nesivargina laikytis - vadina tuos žmones fašistais ir banderininkais.
JAV neprieštarauja Ukrainos federalizacijos idėjai, bet tik su viena sąlyga - kad pati Ukraina su tuo sutiks. Vašingtono manymu, tai turi nuspręsti laikinoji vyriausybė Kijeve ir niekas kitas.
Kijevas sutinka suteikti daugiau savarankiškumo regionams, bet griežtai pasisako prieš federalizaciją. Ukrainos užsienio reikalų ministerija Rusijos planą atmetė kaip turintį tik vieną tikslą - suskaldyti ir sunaikinti Ukrainos valstybę.
Ukraina pristatė savo planą, pagal kurį regionai gaus daugiau galių, kaip to pageidauja Vakarai, bet nebus federacijos, kurios siekia Rusija. Vyriausybė pareiškė, kad ketina panaikinti dabar galiojančią tvarką, kai vietos gubernatorius skiria prezidentas, ir įvesti rinkimų sistemą, bet neužsimena apie teisę regionams patiems nustatyti savo prekybos politiką arba užmegzti santykius su užsienio valstybėmis. Vyriausybė skelbia, kad pagrindinė šios koncepcijos mintis yra decentralizuoti valdymą bei perduoti įgaliojimus vietos valdžios institucijoms.
JAV pareigūnai paragino naujuosius Ukrainos lyderius imtis tokių tikslinių reformų, po kurių V.Putinas netektų argumentų, pateisinančių rusų kariuomenės siuntimą į pietrytinius Ukrainos regionus. Tiesa, nuo V.Putino apsiginti tai mažai padeda, nes jis jokių argumentų neieško - Kryme rusų niekas neskriaudė, bet V.Putinas vis tiek juos apgynė. Tą patį padarytų ir Baltijos valstybėse.
Prie Ukrainos sienos lieka sutelktos didžiulės Rusijos pajėgos. Kaip perspėjo NATO, Rusija ieško dingsties sukurti koridorių per Ukrainą, kuris sujungtų Rusiją, Krymą ir separatistinį Padniestrės regioną Moldovoje, prie Ukrainos vakarinės sienos. Į tą ruožą įeitų ir strategiškai svarbus rusakalbis Odesos uostas.
2006 metais Padniestrė jau balsavo už atsiskyrimą nuo Moldovos ir prisijungimą prie Rusijos. Savo ruožtu Rusija pareiškė didžiulį susirūpinimą dėl, kaip ji sako, naujosios Ukrainos valdžios vykdomos Padniestrės blokados, vadina ją netoleruotina ir piktinančia.
Rusijos regionai - po Maskvos letena
Rusija pati yra federacija, sudaryta iš regionų, respublikų ir autonomijų, joje gyvena 80 tautybių žmonės. Federacijos subjektų savarankiškumo lygis skiriasi, jį iš dalies lemia regiono statusas ir, žinoma, Kremlius. Prie Boriso Jelcino regionai turėjo daugiau savivaldos. Kai kurios respublikos, kaip Tatarstanas, esantis vidurio Rusijoje, jo gyventojai - tolimi Krymo totorių "pusbroliai", naudojasi nemenkomis savivaldos galiomis, suteiktomis tam, kad būtų nuslopintos separatistinės nuotaikos, tokios kaip Čečėnijoje.
Kai 2000 metais V.Putinas atėjo į valdžią, jo viena pirmųjų reformų buvo sustiprinti regionų kontrolę, atimti iš jų kuo daugiau savarankiškumo, kad periferija nedrįstų mesti iššūkio centrui. Svarbiausia, ką jis padarė - perdavė centrui mokesčius ir taip padarė regionus priklausomus nuo Maskvos malonės. V.Putinas visuomet veikia labai nuosekliai. 2004 metais jis panaikino tiesioginius gubernatorių rinkimus. Dabar pats juos skiria.
Ironiška, kad V.Putinas, stiprinantis centrinę valdžią Rusijoje, Ukrainai primeta priešingą variantą. Rusijoje tai mažai ką jaudina, bet Ukrainos politikai atšauna: prieš nurodinėdamas kitiems, susitvarkyk pats.
5 punktų planas, kurį Rusijos užsienio reikalų ministerija pateikė Vakarams, kaip išvesti Ukrainą iš politinės krizės:
1. Nedelsiant įvykdyti V.Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių vasario 21 dieną pasirašytus įsipareigojimus: konfiskuoti neteisėtai laikomus ginklus, išlaisvinti neteisėtai užimtus pastatus, gatves bei aikštes, organizuoti objektyvų smurto gruodžio ir vasario mėnesiais tyrimą;
2. Sušaukti konstitucinį susirinkimą, kuriame visi Ukrainos regionai būtų atstovaujami lygiomis teisėmis, ir parengti federacinę Konstituciją, kurioje rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, regionai savarankiškai tiesioginiu balsavimu rinktų savo atstovaujamąją ir vykdomąją valdžią su plačiais įgaliojimais atspindėti kultūrinę ir istorinę kiekvieno jų specifiką. Konstitucijos projektas pateikiamas visuotiniam referendumui;
3. Patvirtinus naują Konstituciją iškart skelbiami visuotiniai rinkimai į aukščiausius Ukrainos valdžios organus drauge su rinkimais kiekviename federacijos subjekte;
4. Pripažįstama ir gerbiama Krymo apsisprendimo teisė, išreikšta jo gyventojų laisva valia per kovo 16 dieną įvykusį referendumą;
5. Pagal aukščiau išvardytus principus nustatytos Ukrainos valstybinės sandaros suverenumą, teritorinį vientisumą ir karinio bei politinio neutraliteto statusą garantuoja Rusija, Europos Sąjunga ir JAV patvirtinta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija.