Šian­dien baig­sis jau tre­čią die­ną Vil­niu­je vyks­tan­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių par­la­men­tų pir­mi­nin­kų kon­fe­ren­ci­ja. Tai – pa­sku­ti­nis Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai par­la­men­ti­nio mat­mens ren­gi­nys.

Tarp­tau­ti­nia­me ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja per 250 sve­čių ir de­le­ga­ci­jų na­rių iš vi­sų Bend­ri­jos vals­ty­bių, ša­lių kan­di­da­čių į ES, Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių na­cio­na­li­nių par­la­men­tų ir Eu­ro­pos Par­la­men­to. ES ir Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių su­ar­tė­ji­mas, si­tua­ci­ja Ukrai­no­je, eko­no­mi­kos kri­zės Eu­ro­po­je pa­da­ri­niai, na­cio­na­li­nių par­la­men­tų vaid­muo ES tei­sė­kū­ros pro­ce­suo­se, ar­tė­jan­tys EP rin­ki­mai, tarp­par­la­men­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo pers­pek­ty­vos – svar­biau­sios te­mos, ku­rias Vil­niu­je ap­ta­ria Eu­ro­pos par­la­men­tų va­do­vai.

Ry­tų par­tne­rės jau­čia nerimą

Ypa­tin­gas dė­me­sys ES par­la­men­tų pir­mi­nin­kų kon­fe­ren­ci­jo­je skir­tas Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mai. Į Vil­nių at­vy­kę Gru­zi­jos ir Mol­do­vos par­la­men­tų va­do­vai vy­lė­si, kad jau bir­že­lį bus pa­si­ra­šy­tos aso­cia­ci­jos su­tar­tys su ES. „Ver­ti­na­me ES spren­di­mą pa­spar­tin­ti aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą. Kar­tais mū­sų klau­sia, ko­dėl taip sku­ba­me ir ne­ga­li­me pa­lū­kė­ti iki rugp­jū­čio... At­sa­ky­mas tam­pa aiš­kus, ma­tant pa­sta­ro­jo mė­ne­sio įvy­kius re­gio­ne, kur si­tua­ci­ja kas­dien vis la­biau komp­li­kuo­ja­si“, - tei­gė Gru­zi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis.

Ne­ri­mą dėl įvy­kių Ukrai­no­je ir ag­re­sy­vios Ru­si­jos po­li­ti­kos iš­sa­kė ir Mol­do­vos par­la­men­to va­do­vas Igo­ris Cor­ma­nas. „E­sa­me su­rū­pi­nę dėl se­pa­ra­tis­ti­nių ten­den­ci­jų, ku­rios ga­li per­si­kel­ti į Pa­dnies­trę“, - pa­žy­mė­jo jis. Ta­čiau I.Cor­ma­nas pa­si­džiau­gė, kad jo ša­lies gy­ven­to­jai jau grei­tai pa­jus eu­roin­teg­ra­ci­nių pa­stan­gų re­zul­ta­tus, kai įsi­ga­lios be­vi­zis re­ži­mas į Šen­ge­no ša­lis.

Va­kar Sei­me sve­čia­vo­si ir Ar­mė­ni­jos Na­cio­na­li­nės Asamb­lė­jos pir­mi­nin­kas Ho­vi­kas Ab­ra­ha­mia­nas. Jis tvir­ti­no, kad Ar­mė­ni­jos spren­di­mas pri­si­dė­ti prie Ru­si­jos ku­ria­mos Mui­tų są­jun­gos ne­reiš­kia, jog jo ša­lies bend­ra­dar­bia­vi­mas su ES su­silp­nės.

Dėl įtemp­tos pa­dė­ties Ukrai­no­je vi­zi­tą į Vil­nių at­šau­kė lai­ki­na­sis Ukrai­nos pre­zi­den­tas, Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas Olek­sand­ras Tur­čy­no­vas. Ne­at­vy­ko ir Azer­bai­džia­no par­la­men­to de­le­ga­ci­ja. Tuo me­tu Bal­ta­ru­si­jai at­sto­vau­ti pa­kvies­tas bu­vęs pa­sku­ti­nio de­mo­kra­tiš­kai iš­rink­to par­la­men­to pir­mi­nin­kas Sta­nis­la­vas Šuš­ke­vi­čius.

I.Cormanas džiaugiasi, kad jo šalies gyventojai jau greitai pajus eurointegracijos rezultatus.

Tai­kus dia­lo­gas - per švel­nu?

Sei­me vy­ku­sio­je ES par­la­men­tų pir­mi­nin­kų kon­fe­ren­ci­jo­je ne­li­ko ne­ap­tar­ta ir si­tua­ci­ja Ukrai­no­je. „Smer­kia­me vie­na­ša­liš­ką Kry­mo anek­si­ją, ta­čiau esa­me pa­si­ren­gę at­vi­ram dia­lo­gui su Ru­si­ja. Tik jis ga­li pa­siek­ti dip­lo­ma­ti­nį Ukrai­nos kri­zės spren­di­mą“, - pa­brė­žė šiuo me­tu ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­jan­čios Grai­ki­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kas Evan­ge­los Mei­ma­ra­kis.

Ta­čiau Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las ne­slė­pė, kad kol kas pa­siek­ti dia­lo­go su Ru­si­ja ne­pa­vyks­ta. „Gal­būt tam rei­kia lai­ko, kan­try­bės, dip­lo­ma­ti­nių pa­stan­gų...“ - ti­ki­no par­la­men­ta­ras.

Tuo me­tu Lat­vi­jos Saei­mos pir­mi­nin­kė Sol­vi­ta Abol­ti­nia pa­brė­žė, kad pa­lai­kant san­ty­kius su Ru­si­ja ne­priim­ti­na nau­do­ti švel­nių dip­lo­ma­ti­nių prie­mo­nių. "Esa­me per­ne­lyg pri­klau­so­mi nuo ener­gi­jos iš­tek­lių, jais daž­nai nau­do­ja­ma­si po­li­ti­niais mo­ty­vais. Pa­vyz­džiui, Mol­do­va yra iš­nau­do­ja­ma kaip Ru­si­jos ener­gi­jos tie­ki­mo įkai­tė, Ru­si­ja tai­ko abe­jo­ti­nus drau­di­mus Mol­do­vos ir Gru­zi­jos vy­nui, Lie­tu­vos pie­no pro­duk­tų im­por­tui“, - kal­bė­jo Lat­vi­jos par­la­men­to va­do­vė. Jos nuo­mo­ne, Ru­si­ja ne­si­lai­ko tarp­tau­ti­nės tei­sės ir sa­vo pa­si­ra­šy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, to­dėl po­zi­ci­ją dėl to­kio el­ge­sio esą tu­rė­tų par­eikš­ti ir Jung­ti­nėms Tau­tos pri­klau­san­čios vals­ty­bės.

Bai­mi­na­si Ru­si­jos puolimo

Dėl sa­vait­ga­lį pra­si­dė­ju­sių pro­ru­siš­kų se­pa­ra­tis­tų veiks­mų Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se lai­ki­na­sis Ukrai­nos pre­zi­den­tas, Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas O.Tur­čy­no­vas ne­beat­vy­ko į Vil­nių, ta­čiau at­siun­tė sa­vo pra­ne­ši­mo vaiz­do įra­šą. „Įž­vel­gia­me di­de­lę ti­ki­my­bę, kad ren­gia­mas ga­lin­gas Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos įsi­ver­ži­mas į Ukrai­ną“, - nuo­gąs­ta­vo jis.

O.Tur­čy­no­vo tei­gi­mu, po Kry­mo oku­pa­ci­jos vi­si to­les­ni Ru­si­jos veiks­mai nu­kreip­ti vie­na link­me - des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį Ukrai­nos prie­try­čiuo­se. „Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad šiuo­lai­ki­nė­je Eu­ro­po­je, ku­ri iš­gy­ve­no bai­siau­sią žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, dar ga­li­mas toks vi­du­ram­žiš­kas lau­ki­nis akib­rokš­tas, kai gre­ti­ma tai­ki ša­lis už­puo­la­ma tik dėl to, jog pa­skel­bė eu­roin­teg­ra­ci­jos kur­są“, - pa­brė­žė Ukrai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas.

So­cia­li­nė at­skir­tis ir populistai

Va­kar Sei­me dis­ku­ta­vę ES vals­ty­bių par­la­men­tų pir­mi­nin­kai ap­ta­rė ir eko­no­mi­nės kri­zės Eu­ro­po­je pa­sek­mes. „Per pa­sta­ruo­sius me­tus at­otrū­kis tarp skur­džių ir tur­tin­gų­jų dau­ge­ly­je ES ša­lių tik pa­di­dė­jo. Ne­tur­tin­gie­ji dar la­biau nu­skur­do!“ - pa­brė­žė Ita­li­jos At­sto­vų rū­mų pir­mi­nin­kė Lau­ra Bold­ri­ni.

„Nuo 2008 me­tų dau­gu­ma ES vals­ty­bių na­rių tai­kė griež­tas tau­py­mo prie­mo­nes, nes sie­kė iš­spręs­ti biu­dže­to de­fi­ci­to prob­le­mas, ta­čiau kai ku­rios vy­riau­sy­bės, man at­ro­do, ėmė­si tau­py­ti per daug. Ar tos tau­py­mo prie­mo­nės ne­pri­ve­dė prie dar di­des­nės eko­no­mi­nės stag­na­ci­jos ES?“ - per kon­fe­ren­ci­ją Sei­me kal­bė­jo Da­ni­jos Ka­ra­lys­tės Fol­ke­tin­go pir­mi­nin­kas Mo­gen­sas Lyk­ke­tof­tas. Jo ma­ny­mu, su­nkme­tis ir griež­ta tau­py­mo po­li­ti­ka lė­mė vi­suo­me­nės nu­si­vy­li­mą bei pa­ska­ti­no po­pu­lis­ti­nių par­ti­jų at­si­ra­di­mą. „Jų vi­suo­met bu­vo, ta­čiau ge­rais lai­kais ne­leng­va pri­trauk­ti bal­sų, o blo­gais lai­kais vi­si pa­siū­ly­mai, ku­rie ky­la po­pu­lis­tams ir na­cio­na­lis­tams, at­ro­do, pa­sie­kia rin­kė­jų au­sis“, - tei­gė Da­ni­jos at­sto­vas.

Ra­gi­na ei­ti į EP rinkimus

Ita­li­jos At­sto­vų rū­mų pir­mi­nin­kė L.Bold­ri­ni pa­žy­mė­jo, kad ar­tė­jan­tys rin­ki­mai į EP ir žmo­nių da­ly­va­vi­mas juo­se lems, kaip ES to­liau sek­sis ko­vo­ti su eko­no­mi­nės kri­zės pa­da­ri­niais, ki­to­mis prob­le­mo­mis. „Tu­ri­me par­ody­ti sa­vo žmo­nėms, kad Eu­ro­pa mums ga­li pa­dė­ti, tad la­bai svar­bu da­ly­vau­ti EP rin­ki­muo­se“, - ti­ki­no Ita­li­jos po­li­ti­kė.

Per EP rin­ki­mus ak­ty­viau kvies­ti rin­kė­jus prie bal­sa­dė­žių ra­gi­no ir Kip­ro par­la­men­to Žmo­gaus tei­sių ir ly­gių ga­li­my­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas So­fok­lis Fyt­tis. „ES pi­lie­čiai tu­ri su­pras­ti, kaip svar­bu jų ir ša­lių gy­ve­ni­mui tai, kas dirbs EP“, - pa­žy­mė­jo Kip­ro at­sto­vas. Ta­čiau EP vi­ce­pir­mi­nin­kas Mi­gue­lis An­ge­lis Mar­ti­nez Mar­ti­ne­zas nuo­gąs­ta­vo, kad gy­ven­to­jų ak­ty­vu­mas šiuo­se rin­ki­muo­se ga­li bū­ti itin ma­žas. „Tu­ri­me pa­klaus­ti sa­vęs ko­dėl? Taip, jau­čia­me tam ti­krą ne­už­ti­krin­tu­mą, bet Eu­ro­po­je vyks­ta ir ki­tas pro­ce­sas, ku­rį esa­me pa­va­di­nę „so­li­da­ru­mo sto­ka“. Jei ES ne­pa­kan­ka so­li­da­ru­mo, ne­ga­li­me vil­tis, kad juo ti­kės mū­sų pi­lie­čiai", - svars­tė jis.

ES vals­ty­bių par­la­men­tų va­do­vai taip pat pa­brė­žė bū­ti­ny­bę stip­rin­ti na­cio­na­li­nių par­la­men­tų vaid­me­nį ES tei­sė­kū­ros pro­ce­se.