Baltijos šalyse paprastai dislokuojami keturi NATO naikintuvai, tačiau Jungtinės Valstijos, kurios šiuo metu atsakingos šio regiono oro erdvės policijos misiją, šias pajėgas padidino iki 10 naikintuvų F-15.

Padidėjusios įtampos su Rusija dėl Ukrainos krizės sąlygomis tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad Aljansas vykdo savo įsipareigojimus prisidėti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos, padidėjus nerimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Ateinantį mėnesį prasidėjus kitam Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos etapui, Baltijos šalyse dislokuojamų NATO naikintuvų Baltijos padaugės iki 12 – jų bus triskart daugiau nei įprasta, sakė Aljanso kariškis.

Lietuva praeitą savaitę nurodė, jog šiais metais dėl Rusijos karinių orlaivių, priartėjančių prie Baltijos šalių oro erdvės, tenka dažniau kelti į orą NATO naikintuvus – tokių incidentų dabar įvyksta maždaug po vieną per savaitę.

Vadovavimą Baltijos šalių oro policijos misijai nuo gegužės 1-osios perims Lenkija, kuri atsiųs keturis naikintuvus MiG-29.

Be to, Didžioji Britanija atsiųs keturis naikintuvus „Typhoon“, o Danija pasisiūlė atsiųsti keturis naikintuvus F-16 ir dar du laikyti parengtus atsargoje, sakė NATO šaltinis.

Iki šiol Baltijos šalių oro policijos misijos bazė buvo netoli Šiaulių esantis Zoknių oro uostas, tačiau Estija pasiūlė keturis papildomus Danijos naikintuvus dislokuoti Emario oro pajėgų bazėje šalies šiaurės vakaruose.

Prancūzija taip pat pasisiūlė atsiųsti keturis naikintuvus „Rafale“ arba „Mirage“, kurie šioje misijoje dalyvautų nuo gegužės iki rugpjūčio.

„Prancūzijos dalyvavimo detales tebederiname. Tikėtina, kad jie skraidys iš Lenkijos“, – sakė NATO pareigūnas.

Jis aiškino, kad Prancūzijos lėktuvai tikriausiai tiesiogiai nedalyvaus Baltijos šalių oro policijos misijoje, tačiau gali rengti mokomuosius skrydžius virš Lenkijos. Varšuva irgi prašė sustiprinti NATO pajėgų buvimą jos teritorijoje.

Vokietija misijai Baltijos šalyse siūlo šešis naikintuvus „Eurofighter“, tačiau NATO veikiausiai prašys Berlyno atidėti savo pastangas keturių mėnesių laikotarpiui nuo rugsėjo iki gruodžio, kai vadovavimą misijai perims Portugalija.

Stiprinant Baltijos šalių gynybą, Prancūzija taip pat pasiūlė pasiųsti vieną aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos lėktuvą (AWACS), kuris prisidėtų prie kitų NATO AWACS lėktuvų, skraidančių virš Lenkijos ir Rumunijos nuo praeito mėnesio ir stebinčių padėtį Ukrainoje.

Prancūzijos lėktuvas pirmąkart pakilo į orą balandžio 1 dieną, sakė NATO pareigūnas.

Be to, JAV ir Nyderlandai pasiuntė degalų papildymo ore lėktuvų, užtikrinančių AWACS skrydžius, o Turkija irgi pasiūlė pasiųsti vieną skraidančią degalų cisterną, kuri turėtų greitai prisidėti prie tos operacijos.