Ar lenko kortą turintis V.Tomaševskis bus ištikimas Lietuvai?

lrytas.lt 2014-04-10

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad lenko kortą turintis politikas negali būti visiškai ištikimas Lietuvai. Ši problema turėtų būti aktuali Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui, kuris dalyvauja prezidento rinkimuose.

J.Bernatonis sako, kad tai yra jo kaip teisininko, o ne teisingumo ministro nuomonė. J.Bernatonis leido suprasti, kad V.Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo deklaruoti, kad turi lenko kortą.

Tačiau lenkų partijos lyderis to nepadarė. V.Tomaševskis ketvirtadienį portalui lrytas.lt atsisakė patvirtinti, kad jis turi lenko kortą, nors anksčiau buvo skelbta, kad jis tikrai turi tokį Lenkijos ambasados išduodamą dokumentą.

Ministras įžvelgia pavojų

Ar lenko kortos turėjimas neprieštarauja šalies įstatymams, ministro J.Bernatonio ketvirtadienį per Vyriausybės valandą paklausė liberalas Eligijus Masiulis. 

J.Bernatonis pripažino, kad jam tai yra politiškai labai nepatogus klausimas. Jis apgailestavo, kad prieš kelerius metus, kai Lietuvos lenkams buvo pradėta išdavinėti lenko kortas, Konstitucinis teismas nesiėmė aiškintis šios problemos. Esą tik jis gali išspręsti šį klausimą. 

„Aš prašyčiau, kad mano atsakymas nebūtų politizuojamas, nes išsakysiu savo, kaip teisininko, nuomonę. Aš negaliu kaip teisingumo ministras irgi to vertinti. Aš laikausi tokios pat nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad lenko korta yra įsipareigojimai kitai valstybei.

Pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir įsipareigojimus, netgi numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, tai yra tiesioginės sąsajos.

Suprantama, ta problema iškyla, kai kalbame apie prezidento, Seimo rinkimus. Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose tų problemų nėra, nes tai yra pasižadėjimas kitai Europos Sąjungos valstybei, ir čia jokių teisinių problemų, mano supratimu, nekyla. Bet jei kalbėsime apie prezidento rinkimus ir jeigu tikėsime, kad kažkas iš kandidatų tokią kortą turi, jis apie tai turėtų rašyti pareiškiniuose dokumentuose. Atitinkamai Vyriausioji rinkimų komisija turėjo priimti sprendimą, kuris būtų pradėjęs tą klausimą išspręsti teisiškai", – Seime sakė teisingumo ministras. 

V.Tomaševskis nemato problemų

Lenkų rinkimų akcijos vadovą V.Tomaševskį ketvirtadienį Seime kilusios kalbos sunervino. 

„Lenko kortos klausimas jau seniai išspręstas. Nesuprantu, dėl ko dabar kilo diskusija. Jeigu ministras J.Bernatonis nežino, tegu paskaito Užsienio reikalų ministerijos išvadas dėl lenko kortos", – pareiškė kandidatas į prezidentus. 

Jis tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar turi lenko kortą, nors portalas lrytas.lt to paklausė kelis kartus. V.Tomaševskis teigė esantis užimtas, todėl jis negali daugiau apie tai kalbėti. 

Jokios informacijos apie lenko kortą teikdamas dokumentus V.Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai nepateikė. 

Siūlė užkirsti kelią į Seimą

Primename, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija 2008 m. paskelbė, kad lenko kortos turėjimas nėra susijęs su priesaika kitai valstybei.

„Užsienio reikalų ministerija, išnagrinėjusi Lenkijos parlamento priimtus įstatymus, priėjo prie išvados, kad joje nėra pasižadėjimo Lenkijos valstybei reikalavimo“, – teigiama ministerijos rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai, Seimo nariams.

Tada ministerija pabrėžė, kad problemos dėl lenko kortos eskalavimas gali pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Diplomatai mano, kad Lenkijoje priimant Lenko kortos įstatymą buvo siekiama palengvinti lenkų kilmės užsienio piliečių atvykimą į Lenkiją, suteikti tam tikrų ekonominių lengvatų.

„Lenko kortelės išdavimą suprantame kaip Lenkijos siekį puoselėti lenkų kilmės asmenų tautinę tapatybę. Manome, kad siekis užtikrinti glaudesnį kiekvienos valstybės ryšį su savo tautiečiais užsienyje yra suprantamas ir natūralus. Laikomės pozicijos, kad šalys turi teisę pasirinkti būdus šiam tikslui įgyvendinti, kurie neprieštarautų ES ir tarptautinei teisei“, – rašė ministerija. 

Teigiama, kad lenko kortą turi keli tūkstančiai Lietuvos piliečių, tarp jų dauguma Lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime. Anksčiau parlamente buvo gimę iniciatyvų dėl lenko kortos kreiptis į Konstitucinį teismą, uždrausti jų turėtojams kandidatuoti į Seimą. Tačiau tokios idėjos nesulaukė pakankamai balsų.  

Kalbėjo su saugumiečiais

Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Gediminu Grina kalbėjęs dėl V.Tomaševskio. Premjeras sakė iš VSD vadovo gavęs daugiau informacijos, nei buvo pateikta departamento viešoje ataskaitoje. Joje teigiama, kad Rusija siekia išnaudoti Vilniaus krašto problematiką ir „kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus“.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime A.Butkevičiaus klausė, ar VSD paskelbtą perspėjimą dėl jų koalicijos partnerės LLRA aptarė su G.Grina ir kokių veiksmų ėmėsi, kad koalicijos partneriai neveiktų prieš Lietuvos interesus.

„Aiškinomės, turiu detalesnės informacijos ir iš VSD. Manau, kad išvados sukonkretinimas neatitinka turinio tos informacijos,  kuri pateikta. Galima daryti tokias prielaidas, ką jūs perskaitėte. Ne tik buvo aiškinamasi su VSD vadovu, bet ir buvo kalbama su V.Tomaševskiu“, – į klausimą atsakė A.Butkevičius.